Rusijos Kaliningrado srities viešosiose erdvėse nebeliko dar vieno kultūros objekto, primenančio Rytų Prūsijoje gimusį ir kūrusį lietuvių grožinės literatūros pradininką, kunigą Kristijoną Donelaitį (1714–1780).

Gusevo (anksčiau Gumbinė) mieste buvęs K.Donelaičio biustas išmontuotas ir perkeltas į kaimyninės Nesterovo (buvę Stalupėnai) apygardos Čistyje Prūdų gyvenvietėje veikiantį literatūros muziejų.

Valdžia tvirtina, kad biusto būklė buvo prasta – esą prireikė kapitalinio remonto.

Paminklas K.Donelaičiui buvo tapęs vietos įžymybe – prie jo rikiuodavosi į Kaliningrado sritį atvykę užsienio turistai, jaunavedžiai rengdavo fotosesijas.

[[ge:lrytas:lrytas:41612159]]

Sprendimas nustebino

Vienas aktyvistas, norėjęs sužinoti, kodėl paminklas pašalintas iš miesto centro, kreipėsi į Gusevo administraciją. Valdžios atstovai paaiškino, kad K.Donelaičio biusto ir postamento būklė sujaudino ne tik visuomenininkus, bet ir vieną Gusevo miesto tarybos deputatę.

[[ge:lrytas:lrytas:41618163]][[ge:lrytas:lrytas:41355464]][[ge:lrytas:lrytas:41392092]][[ge:lrytas:lrytas:41433975]]

Užsakius inžinerinę-techninę ekspertizę atestuoti specialistai konstatavo – norint išsaugoti paminklą, būtina jį suremontuoti.

Keistoka idėja biustą išmontuoti ir perkelti į Kaliningrado srities istorijos ir dailės muziejaus padalinį Čistyje Prūduose nustebino ir vietinę žiniasklaidą.

Valdininkai tvirtino, kad tvarkyti paminklą aikštėje sudėtinga – remontas po atviru dangumi esą „gali pakenkti jo vientisumui“.

Kaliningrado srities kultūros ministerija, sudariusi sutartį dėl K.Donelaičio biusto saugojimo, konservavimo ir remontavimo Čistyje Prūdų muziejuje, numatomų darbų, sąmatos, lėšų sumų, rangovų nenurodė. Neskelbiama, kada paminklas bus sugrąžintas atgal į Gusevo aikštę.

Kėsinosi ir vandalai

Biustą K.Donelaičiui prieš kelis dešimtmečius sukūrė rusai Nikolajus Tiščenka ir Vitalijus Chvalijus.

Vos tik atidengtą paminklą piktadariai išterliojo dažais. Kaliningrado srities administracijos nurodymu incidento padariniai mikliai pašalinti, dėl vandalizmo pareikštas apgailestavimas.

Ir vėliau kildavo įtarimų, kad paminklas lietuvių literatūros klasikui Guseve kai kam nemielas. Nuo postamento nukritus plytelėms vietinėje žiniasklaidoje svarstyta, kad nagus vėl galėjo prikišti vandalai.

Milicininkams nebuvo sunku išsiaiškinti, kas dėl to kaltas: daugiabučių namų pašonėje įkurdintas K.Donelaičio biustas naktį apšviestas, šalia sumontuotos dvi vaizdo stebėjimo kameros. Atlikus tyrimą nenustatyta, kad tąkart paminklą kas nors tyčia niokojo.

Muziejus liko bevardis

Lietuvos ir Kaliningrado santykiai tada buvo gana normalūs. Nuorodose skelbta, kad per 25 kilometrus nuo Nesterovo gyvenvietės nutolęs K.Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje – minias lankytojų sutraukiantis turizmo ir kultūros centras, kuriame vyksta parodos, literatūros, folkloro šventės, dailės plenerai, kiti renginiai, primenantys didįjį Rytprūsių poetą ir jo kūrybą.

Bet neseniai 60 metų veiklos sukaktį minėjęs K.Donelaičio muziejus jau nėra toks, koks buvo. Iš jo pavadinimo išbraukus nemirtingos poemos „Metai“ kūrėjo vardą, nuasmeninta kultūros įstaiga vadinama paprasčiau – literatūros muziejumi, nenurodant, kokiai istorinei asmenybei jis skirtas.

Tolminkiemyje gyvenusio, čia palaidoto K.Donelaičio muziejus įsteigtas 1964 metais.

Rengiantis paminėti poeto gimimo 250 metų sukaktį Lietuvos lėšomis buvo atstatyta po Antrojo pasaulinio karo sugriauta bažnyčia, čia atrasti jo palaikai nuo to laiko ilsisi bažnyčios rūsyje specialiai įrengtoje kriptoje.

Kokių Rusijos federalinės ar regioninės valdžios institucijų nurodymu memorialinį muziejų liepta nuasmeninti, ar jame liks K.Donelaičio gyvenimą, kūrybą, jo epochą atspindinti ekspozicija, įstaigą administruojanti Kaliningrado istorijos ir dailės muziejaus vadovybė neatskleidžia.

„Mūsiškiai kultūros emisarai turbūt ir patys to nežino, bet gal ką nors sugalvos“, – po Rusijos invazijos į Ukrainą nutrūkus Kaliningrado ir Lietuvos santykiams valdžios sprendimą keisti Tolminkiemio muziejaus vardą ironiškai komentavo net vietinės žiniasklaidos agentūros.

Maskvos ir visos Rusijos patriarcho Kirilo iniciatyva Kaliningrado srityje visi išlikę evangelikų liuteronų pastatai su žemės sklypais perduoti stačiatikiams.

Į juodąjį sąrašą pateko ir Tolminkiemio bažnyčia, bet inteligentai įrodė, kad K.Donelaičio muziejaus nereikia naikinti.

Rytprūsių kultūros paveldo sergėtojai labiausiai nerimauja dėl K.Donelaičio kapo, netgi svarstoma galimybė jį perkelti į Lietuvą, jeigu Tolminkiemyje poeto vardas ir toliau bus menkinamas.

[[ge:lrytas:lrytas:41653387]]

Rusams nepatinka ir Vydūnas

Kaliningrado srities valdininkai bando ištrinti ir iškilų filosofą, rašytoją, teologą Vilhelmą Storostą-Vydūną (1868–1953) menančius ženklus.

Tilžėje (dabar Sovetskas) nuo pastato, kuriame tarpukariu gyveno Vydūnas, buvo nukabinta paminklinė lenta su jo bareljefu, užrašais lietuvių ir rusų kabomis. Apie tai, neaiškindamas motyvų, paskelbė Sovetsko administracijos vadovas Jevgenijus Makarovas.

Rytų Prūsijos lietuvių sąmoningumą žadinusiam ir dėl to nacių persekiotam Vydūnui atminimo ženklas buvusioje Klauzijaus (po karo – Lenino) gatvėje ant namo fasado irgi atsirado sovietmečiu. Vėliau pagaminta kita, meniškesnė, lenta šiam mąstytojui.

Sovetsko valdžia teigia skulptoriaus Antano Žukausko kūrinio nesunaikinusi – saugo istorijos muziejuje. Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas ir Vydūno draugijos vadovė Aušra Martišiūtė-Linartienė paprašė kūrinį perduoti Lietuvai, bet atsakymo iš J.Makarovo nesulaukė.

Skandalas Kaliningrade: vietos gyventojai šokiruoti – Rusija trina lietuvių pėdsakus