„Jai gal labai keista matyti iš tikrųjų visose srityse veikiantį premjerą“, – tokia remarka buvusios Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės kritiką atremia ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.

Konservatorių dominuojamam Ministrų kabinetui vadovavusi politikė svarsto, jog socialdemokratų premjerės reiškiamos ambicijos užsienio politikoje tėra tam tikro nesaugumo išraiška. Vis tik, I. Ruginienė su tuo nesutinka ir tvirtina turinti visiškai kitokį požiūrį į ministro pirmininko atsakomybes.

„Man labai keista, kad buvusiai premjerei kažkaip atrodo, kad premjeras turi būti kaip tas aklas šuo, susikoncentravęs tik į labai siaurą sritį. Matyt, ji kalba iš savo patirties. Bet aš neketinu kartoti tos patirties ir ketinu veikti pagal savo principus“, – interviu portalui Lrytas teigė I. Ruginienė.

„Ji tvirtai nesijautė nei vidaus, nei užsienio politikos srityje. Tai dėl to jai šiek tiek keista matyti, kad tiek vidaus politikoje, tiek ir užsienio politikoje dirbama aktyviai“, – pabrėžė ji.

[[ge:lrytas:lrytas:41668242]]

Kai kuriems politikams nerimą keliantį aktyvumą diplomatijoje demonstruojanti Vyriausybės vadovė sako iš užsienio partnerių nesulaukusi jokių neigiamų signalų dėl savo pozicijų ar pareiškimų. Premjerė taip pat neslepia įsivaizduojanti save dalyvaujant ir Europos Vadovų Taryboje (EVT). Vis tik, socialdemokratė šiuo klausimu neketina mesti pirštinės Prezidentūrai ir nesivels į ginčus dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai šiame europiniame formate.

„Aš nenorėčiau, kad būtų dirbtinai priešinamos dvi institucijos – Vyriausybė ir Prezidentūra. Mes esame suaugę žmonės, mes galime sutarti ir susitarti dėl tam tikrų dalykų. Tai norėčiau, kad ir šitas klausimas irgi būtų paliktas mūsų susitarimui“, – kalbėjo ji.

[[ge:lrytas:lrytas:41719838]][[ge:lrytas:lrytas:41722682]][[ge:lrytas:lrytas:41738223]]

Tiesa, kuluaruose kalbama, kad Prezidentūra taip pat ne itin palankiai pasitinka premjerės demonstruojamą aktyvumą užsienio politikoje. Visgi, I. Ruginienė aiškina sulaukusi šalies vadovo palaikymo netgi Taivaniečių atstovybės klausimu.

Nors kalbėdamas viešai prezidentas Gitanas Nausėda nesakė, jog, kaip ir premjerė, nematytų priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta, Vyriausybės vadovė nurodo, kad bendraujant akis į akį šalies vadovas laikosi visiškai kitokios nuomonės.

„Pritarė visoms mano pozicijoms“, – nurodė I. Ruginienė, klausiama apie prieš kurį laiką Prezidentūroje vykusį pagrindinių už užsienio ir saugumo politiką atsakingų pareigūnų susitikimą.

„Ne įrašui galėčiau pasakyti, kokia buvo jų (prezidento ir užsienio reikalų ministro – Lrytas) nuomonė“, – užsiminė ji, daugiau į detales nesileisdama.

– Ketvirtadienio vakarą Baltarusijos režimas paleido pustrečio šimto politinių kalinių ir mainais sulaukė atšauktų JAV sankcijų, taip pat ir kalio trąšų gamybos milžinei „Belaruskalij“. Praėjusią savaitę buvote susitikusi su JAV pasiuntiniu Johnu Coale‘u ir žurnalistams sakėte, kad sulaukėte indikacijų, jog susitikimas padarys labai gerą, teigiamą įtaką. Ar tai ir turėjote omenyje, kalbėdama apie teigiamą įtaką?

– Ne. Mano, kaip valstybės vadovės, interesas, bendraujant su mūsų strateginiais partneriais – laikytis tų krypčių, kurių mes siekiame kaip valstybė. Tai, pirmiausiai, mūsų pagrindinė siekiamybė yra mūsų saugumas. Jau kurį laiką mes kovojame su hibridine ataka, kuri kyla iš Baltarusijos neveiksnumo, ir tam mes dedame didžiules pastangas, patys kovodami su kontrabanda ir taip stabdydami balionų srautus. Ir tas mums sekasi visai neblogai. Bet lygiai taip pat norėtume to geranoriškumo ir prisidėjimo iš kitos šalies. Tai ir mūsų pagrindinis strateginis tikslas pokalbiui su partneriais – tai ir yra hibridinė ataka, tai yra užstrigę mūsų vėžėjai ir, be abejo, dar kiti momentai.

[[ge:lrytas:lrytas:41766262]]

Lygiai taip pat ir politiniai kaliniai mums yra aktuali tema, bet aktuali tema ne tik per tai, kad mes esame suinteresuoti politinių kalinių išlaisvinimu, kurie dabar yra kalėjimuose visiškai nekalti, bet lygiai taip pat mes suinteresuoti, kad areštavimų daugiau nebūtų. Ką šiandien daro Baltarusija – iš vienos pusės, jie lyg ir paleidžia tam tikrą kiekį žmonių, bet, iš kitos pusės, vėl surenka naujus arba netgi nebūtinai naujus, bet ir tuos pačius. Didžioji dalis (paleistų politinių kalinių – Lrytas) pasilieka Baltarusijoje ir niekas neturi garantijų, ar tie, kas buvo išleisti, šiai dienai Baltarusijoje gali ramiai atsipūsti ir gyventi savo gyvenimą, ar jie po tam tikro laiko atgal nesugrįš į kalėjimus.

– Bet kaip tuomet vertinate JAV taktiką? Ne pirmas kartas, kada paleidžiami politiniai kaliniai mainais į sankcijų atšaukimą. Juk sankcijos ir yra tam, kad režimas keistųsi, nebetupdytų į kalėjimus žmonių, o štai čia – tarsi atvirkštinis variantas. Ar tai tinkamas kelias siekti režimo pokyčių?

– Greičiausiai tai yra jų vidiniai dvišaliai susitarimai. Tą rodo ir tai, kad apie jokias sankcijas, jų sušvelninimą, nuėmimą arba pakeitimą su Lietuva amerikiečiai pokalbių nevedė. Aš galiu tą garantuoti – kad su manimi nebuvo jokių nei prašymų, net pokalbio tema nebuvo nukreipta ta linkme.

Ir nepagrįstai, aš manau, po pirmo susitikimo, kada specialusis pasiuntinys buvo čia, Vilniuje, mes patys iškėlėme trąšų temą, nors amerikiečiai tos temos mūsų žemėje visiškai nekėlė. Bet mes kažkodėl – vėlgi, gal įvairių baimių, nebaimių, abejonių vedami – patys pradėjome kalbėti apie trąšų tranzitą ir apie menamus prašymus. Tai kaip ir tada, taip ir šį kartą, šita tema jokiuose pokalbiuose nebuvo paliesta. Iš to galiu daryti išvadą, kad yra tam tikri dvišaliai susitarimai ir galbūt tų susitarimų spektras yra daug platesnis negu mums yra žinoma.

Bet mano interesas buvo susitikti čia, Vilniuje, tik dėl santykių su Baltarusija ir dėl tų problemų, kurias mes matome iš santykių.

– Nepaisant to, kad tvirtinate nesulaukusi užuominų ar signalų dėl trąšų tranzito – ar jūs nematote rizikų dėl to, kad JAV nuėmė sankcijas „Belaruskalij“? Žinome, kad lieka europinės sankcijos. Bet, ką kalba ekspertai – labai svarbus sinchronizuotumas tarp Europos Sąjungos ir JAV, nes tik tokiu atveju sankcijų režimas ir ribojimai yra efektyvūs, turi stipresnį smūgį.

[[ge:lrytas:lrytas:41766365]]

– Aš rizikų matau ir rizikų matau dar ir tame, kad mes patys dažnai prisidarome sau žalos.

– Ką turite mintyje?

– Mes dažnai kaltiname amerikiečius, baltarusius ar kažką kitą, bet patys kalbame ir eskaluojame tas temas, kurios dar net nebuvo keltos. Ir mes patys prisiprašome tam tikrų veiksmų.

Niekas mūsų neprašė diskutuoti trąšų tranzito klausimu. Tai kaip dabar mūsų gerbiami politikai, kurie garsiai apie tai šneka, kurie apie tai kalba, įsivaizduoja, kad galėtų vykti trąšų tranzitas, kad amerikiečiai jau tą planuoja... Čia kaip toje pasakoje apie vilką – šauksi, šauksi ir prisišauksi. Tai čia labai panašus stilius.

Kas dar rizikų kelia – tai, kad Europoje buvo dvejonė, ar sankcijos prasitęs.(...) Jau artėjant sankcijų pabaigai buvo praktiškai aišku, kad buvo aiškus, neabejojantis sprendimas, kad sankcijos trąšoms ir bet kokios sankcijos Baltarusijai ir Rusijai prasitęs. Tai šitas etapas – prisiminkime mėnesį iki pasibaigimo – jis buvo nerimastingas, nes užkulisiuose buvo įvairių baimių.

– Tai galbūt dėl to diskusijos (apie galimą trąšų tranzito atnaujinimą – Lrytas) yra natūralios.

– Kai mes patys savimi nepasitikime, kai mes patys pradedame abejoti savo veiksmais, tai tada tais veiksmais abejoja ir kiti, ir mūsų strateginiai partneriai. Kaip ir sakau – prieš kaltinant kažką kitą, pirmiausiai mes turėtume pasidaryti išvadas savyje ir būti labiau ryžtingais, turėti stuburą, labiau neabejoti savo veiksmais. Ir tada, turbūt, rezultatas bus kiek kitoks.

[[ge:lrytas:lrytas:41765405]]

Viskas gerai, Europa sprendimą padarė, nors ir buvo įvairių dvejonių. Bet mes niekas nesame apsaugoti, kad kitais metais, pasibaigus tam pačiam terminui, tų abejonių nebus dar daugiau, nes įvairūs išoriniai veiksniai, be abejo, daro įtaką. Šiandien mes negalime sakyti, kad Europoje nėra skirtingų nuomonių. Yra.

– Europiniuose formatuose Lietuva – tą kalba ir ministras Kęstutis Budrys – yra viena garsiausiai ir aktyviausiai kalbančių, kad sankcijos Baltarusijai ir Rusijai turi galioti, turi būti stiprinamos. Lietuva turi ir toliau laikytis tokios linijos?

– Kol kas nėra priežasčių laikytis kitos linijos. Tikrai nėra. Aš tikrai kovoju už tai, kad Europoje būtų vienybė. Ir aš labai norėčiau, kad ta vienybė būtų visais klausimais – ne tik sankcijų, bet lygiai taip pat ir Ukrainos ir Moldovos integracijoje į Europos Sąjungą, lygiai taip pat paramoje (Ukrainai – Lrytas), kuri niekaip negali praeiti įvairių veto. Lygiai taip pat strateginiuose sprendimuose, kurie nugula mums į nacionalinę teisėkūrą – kalbu ir apie gynybą, apie kritinės infrastruktūros apsaugą, apie, galų gale, mūsų ekonomikos išsivystymą. (...) To vieningo balso kai kada pritrūksta ir man norėtųsi, kad mes, europiečiai, būtent stiprėtume tuo, kad mes einame koja kojon kartu, žvelgdami viena kryptimi. (...)

– Kalbant apie pasiuntinį J. Coale‘ą, jis Vilniuje buvo susitikęs su pora Seimo narių – Ignu Vėgėle, Rimu Jonu Jankūnu – bei europarlamentaru Petru Gražuliu. Sakėte, kad nesekate, su kuo susitiko...

– Tikrai ne, negaliu žinoti.

– Bet kaip jūs apskritai vertinate tai, kad ponas J. Coale‘as susitiko būtent su šiais gana radikaliais politikais? Ar jums tai kažką sako?

– Aš manau, kad čia tiesiog gali būti, kad Coale‘o komanda prasčiau nudirbo namų darbus. Vis dėlto, kai lankosi ganėtinai aukštas pareigūnas – ir aš pati nenorėčiau patirti tokios situacijos ir turėti susitikimus, kurie nėra kruopščiai paruošti, ir žmonės, su kuriais aš susitinku, nėra patikrinti. Kadangi žinau, kaip kiekviena mano išvyka, valstybinis vizitas kruopščiai rengiamas (kartais tai užtrunka net kelis mėnesius), tai nėra čia tokių spontaninių nei susitikimų, nei išvykimų. Labai norėtųsi tikėti, kad lygiai taip pat yra organizuojami susitikimai bet kurioje šalyje.

[[ge:lrytas:lrytas:41765402]]

Tai nežinau, tiesiog net nenoriu pradėti vertinti. Tai yra asmeninis, matyt, pasirinkimas. Mano tikslas visada koncentruotis į tai, ką aš darau ir kaip man tai sekasi daryti. Šiuo atveju apie šitą susitikimą išgirdau tik iš žiniasklaidos.

– Kalbant apie jūsų darbus: gruodį, kai buvo paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai ir ponas J. Coale‘as perdavė Minskui signalus dėl kontrabandinių balionų, jūsų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius gyrė jūsų diplomatinius nuopelnus. Tiesa, jūsų darbo pradžioje viešojoje erdvėje būta pastabų, kad galbūt užsienio ir saugumo politikos klausimais komentuojate aptakiai, gal nesate pakankamai įsigilinusi. Kaip šiandien – ar jaučiatės įsipatoginusi užsienio politikos bare?

– Žinokite, nei aš vertinu save, kaip aš ir ką darau, bet kiekvieną dieną dirbu tikrai atsakingai ir sąžiningai. Kiekvienam vizitui, susitikimui kruopščiai ruošiuosi pati asmeniškai – tai ne tik didžiulis komandos darbas, bet lygiai taip pat ir aš ruošiuosi. Jau nemažai tų vizitų buvo – ir su pakankamai aukštais lyderiais, kol kas kažkokių neigiamų žinučių apie tai nėra.

Dažniausiai, jeigu aš grįžtu iš užsienio vizito, yra aptariami buitiniai klausimai, bet ne susitikimo turinys.

[[ge:lrytas:lrytas:41766263]]

– Čia turite omenyje vizitą į Vatikaną?

– Taip. Ir ne tik – aš turiu omenyje ir susitikimą su F. Merzu. Įvairių ir memų buvo, įvairių aptarinėjimų buvo – nuo to, kaip aš buvau apsirengus, kaip aš balkonėlyje stovėjau ir kaip tenais... Čia, turbūt, jau nieko negali padaryti, žmonių smalsumą turbūt irgi reikia gerbti, nes jiems smalsu viską žinoti.

Kiekvieną kartą lankydamasi bet kokioje užsienio šalyje duodu pagrindinei žiniasklaidai interviu, su visais bendrauju ir kol kas kažkokių neigiamų atsiliepimų negirdėjau. (...)

– Sakote, kad nesulaukiate neigiamų signalų po užsienio vizitų, bet čia, Lietuvoje, tų neigiamų signalų esama.

– Tai lietuviai visada laukia, kada koją pakišti, kad tu parkristumei.

– Kuluaruose kalbama, kad jūsų aktyvumas užsienio politikoje pasitinkamas ne visai palankiai. Pastebima, kad patirties šioje srityje stokojate, tad ir galimų klaidų tikimybė gerokai didesnė.

– Pavyzdžiui? O jeigu konkrečiau – kas sako, kokios klaidos?

– Delfi kolega rašė remdamasis šaltiniais...

– Kokiais?

– Prezidentūroje. Apie tai dar pakalbėsime. Bet iš to, ką minite apie užsienio vizitus ir apskirtai kiek pastaruoju metu komentuojate užsienio politiką – ar kartais nemanote, kad gal per drąsiai ir gal nevisai apgalvotai sakote tam tikrus pareiškimus?

– Pavyzdžiui?

[[ge:lrytas:lrytas:41766265]]

– Na, gal kai kuriems gali pasirodyti, jog pernelyg drąsiai pasisakėte apie Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Jūs minėjote, kad nematytumėte problemos, kodėl nebūtų galima pakeisti jos pavadinimo. Jūsų vadovaujamos Vyriausybės ministro K. Budrio ir prezidento Gitano Nausėdos pozicija buvo šiek tiek kitokia – jie nesakė, kad nematytų problemos keisti pavadinimą. Pasisakymai išsiskiria.

– Ne įrašui galėčiau pasakyti, kokia buvo jų nuomonė.

– Sakote, kad prezidentas ir ministras viešai kalbėjo kitaip negu tarpusavyje, su jumis?

– Tai pakalbėkime dabar apie užsienio politiką. Pirmiausiai, kas yra užsienio politika? Kuomet kalbame apie Europos Sąjungos klausimus – ar tai yra užsienio politika? Ne, man tai yra vidaus politika. Mes esame Europos Sąjungos nariai, mes esame vienos šeimos nariai ir tai, ką sprendžiame Europos Sąjungoje, tiesiogiai paveikia ir Lietuvą, ir nacionalinę politiką. Tai Europos Sąjungos politikos aš tikrai nelaikau užsienio politika – mes esame viena bendra šeima, tai yra mūsų vidaus klausimai. Tai pirmas dalykas.

Jeigu kalbame apie už Europos Sąjungos ribų vykstančius veiksmus – tai grįžkime prie klaidų tarptautiniuose santykiuose. Ta pagrindinė klaida buvo padaryta tuomet, kuomet mes, vėlgi, bėgdami prieš traukinį, besiklupčiojant, iškišus liežuvį paskubėjome ir įsteigėme atstovybę tokiu pavadinimu, kurio niekas iki šiol Europos Sąjungoje neturėjo – taip galutinai nutraukdami bet kokius, net ir dalykinius santykius su Kinija. Ką tai mums atnešė? Lygiai nulį naudos iš Taivano ir lygiai didelį minusą naudos iš Kinijos.

– Kaip aiškina buvusios konservatorių Vyriausybės ministrai ir buvusi premjerė...

– Kurie niekada neklysta.

– Paliksiu jums tai vertinti. Vis tik, jie sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės rėmė ir tuo, kad tuomet, prie Joe Bideno administracijos, atstovybės būtent tokiu pavadinimu atidarymas padėjo atverti ne vienas duris Vašingtone.

[[ge:lrytas:lrytas:41766271]]

– Čia dabar pasiteisinimų bus n. Kas gi norės pripažinti savo klaidas? Tai realios, praktinės klaidos iš tų vadinamų ekspertų, kurie patys save vadina geriausiais ekspertais tarptautinėje politikoje ir nesibaido kritikuoti, kad staiga atėjo nauja valdžia, kuri nieko nesupranta. Nauja valdžia atėjo dirbti žmonėms ir Lietuvai. Jau ne vieną kartą sakiau, kad diplomatiniai santykiai turi būti nukreipti į realią naudą mūsų valstybei ir mūsų žmonėms. Ne į tai, kad noriu pabūti kažkoks svarbus, įtikti amerikiečiams ir galbūt tada mane prisimins ir paminės mano vardą, kad aš pasišildysiu vienais ar kitais spindulėliais ir galbūt mano reitingo taškelis pakils per kelias pozicijas į viršų.

Mes turime daryti sprendimus, kurie realiai turės naudą Lietuvai ir mūsų žmonėms. Kai visa Europa, lygiai taip pat vedama to paties noro sušildyti santykius su Amerika, atidarė atstovybę Taipėjaus pavadinimu, tai mes kažkodėl kaip visada linkę išsišokti. Mes visada taip darome sprendimus – mes išsišokame, bet gauname iš to lygiai nulį naudos.

Tai šiandien, aš manau, svarbu kelti diskusijas ir aš nieko prieš – kelkime diskusijas, ar nereikia mums sugrįžti per tuos pačius dvišalius santykius su Taivanu ir priminti tuos pažadus, kuriuos Lietuva įvykdė ir padarė, bet iš Taivano mes (naudos – Lrytas) negavome. Mums reikia, turbūt, grįžti prie tų sudėtingų diskusijų, ko konservatorių Vyriausybė nepadarė. Tai ne pirmas kartas, ką mums reikės taisyti ir lopyti.

– Man vis tiek norisi paklausti – užsiminėte, kad neviešai prezidentas ir užsienio reikalų ministras šiuo klausimu kitaip kalbėjo. Tai ką kalbėjo?

– Nes... (tyli)

– Suprantu, kad vidinėse diskusijose jų nuomonė buvo arčiau jūsų teiginių?

– Kita tema pakalbėkime.

– Prie užsienio politikos, vis tik, likime. Premjere, tos skirtingos pozicijos viešumoje, atrodo, Prezidentūros buvo sutiktos nevisai palankiai. Juk prieš keletą savaičių prezidentas inicijavo pagrindinių valstybės pareigūnų – jūsų, Seimo pirmininko, užsienio reikalų ministro, komitetų vadovų – susitikimą apie užsienio ir saugumo politiką. Ir tuomet, kalbant apie tą pačią Taivaniečių atstovybę...

– Ir pritarė visoms mano pozicijoms tame susitikime.

[[ge:lrytas:lrytas:41766268]]

– Bet po susitikimo prezidentas šiek tiek kitaip kalbėjo.

– Nežinau. Susitikime pritarė toms pozicijoms, kurios ir buvo anksčiau išsakytos.

– Dar kalbant apie Taivaniečių atstovybę – LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa atskleidė, kad 58 proc. gyventojų sutiktų, jog atstovybės pavadinimas būtų keičiamas. Ką tai jums sako ir ar suponuoja kažkokius tolimesnius veiksmus?

– Tai sako, kad mes judame teisinga linkme. Ir čia nėra mano vienos nuomonė – daugybė ekspertų, tas pats verslas, kuris turėjo rašytinius susitarimus su Taivanu (Taivanas nevykdo rašytinių susitarimų), irgi signalizuoja, kad tarp mūsų neturėtų būti tokie santykiai. Aš dalykinius santykius suprantu kitaip. Aš esu žmogus, kuriam nebūtinai reikalingas rašytinis susitarimas. Jeigu mes sukertame rankomis, tai aš žinau, kad aš darau viską, kad savo įsipareigojimus įvykdyčiau, ir labai tikiuosi to paties iš partnerio. Ir man nepriimtini tie santykiai, kai vienas stengiasi, o kitas nedaro to, ką iš tikrųjų yra pažadėjęs.

Dėl to manome, kad, matyt, vardan atliepti mūsų valstybės strategines kryptis, vardan tų sprendimų ieškojimo, kurie naudingi Lietuvai ir mūsų žmonėms, reiktų sugrįžti prie diskusijų, kokia nauda yra mūsų dvišaliuose santykiuose.

– Dar nepabėgsiu nuo užsienio politikos temos...

– O po to bus komentaras iš Prezidentūros, kad vėl aš pasisakau. Šiaip tai turėtų jus, žurnalistus, kaltinti, nes jūs klausinėjate (juokiasi).

– Mūsų toks darbas, premjere. Užsirašiau prieš kelias minutes pasakytą jūsų mintį – Europos Sąjungos politiką jūs suprantate kaip vidaus politiką.

– Taip.

– Kaip tuomet jūs žiūrėtumėte į save, dalyvaujant Europos Vadovų Taryboje?

– Gerai. Ir aš tikrai galėčiau puikiai ten sudalyvauti.

– Ar kelsite klausimą dėl šio formato dalybų? Jūsų partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad artėjant pirmininkavimui Europos Sąjungai šis klausimas tiesiog privalo būti išspręstas. Jis net užsimena, kad dabartinė tvarka gali kelti klausimų dėl atitikties Konstitucijai.

[[ge:lrytas:lrytas:41766266]]

Ar kalbėsite su prezidentu, kad galbūt galėtumėte pagal kompetencijas dalintis dalyvavimą Europos Vadovų Taryboje?

– Labai būtų puiku, jeigu mes turėtume tą senąją tvarką, kada būtų galima pagal kompetencijas dalintis. Aš manau, kad mes tikrai sutartume ir būtume pasidalinę. Deja, Europos lygmeniu dabar yra visiškai nauja tvarka, kuomet dalintis jau nebegali. Ir tai gal ir yra problema. Bet čia ne nuo mūsų sprendimų priklauso, tie sprendimai yra padaryti daug aukštesniu lygmeniu.

Bet aš nenorėčiau, kad būtų dirbtinai priešinamos dvi institucijos – Vyriausybė ir Prezidentūra. Mes esame suaugę žmonės, mes galime sutarti ir susitarti dėl tam tikrų dalykų. Tai norėčiau, kad ir šitas klausimas irgi būtų paliktas mūsų susitarimui. (...)

– Taip sakant, dėl atstovavimo klausimų nekelsite – kaip, pavyzdžiui, buvo praeitoje kadencijoje?

– Bet jums tai vis norisi kažkokios tai intrigos. Aš tai šitą suprantu, kad... (juokiasi)

– Ne intrigos. Tiesiog matau, kaip veikia viena Vyriausybė, kaip veikė kita...

– Ir kaip veikė praeita Vyriausybė?

– Buvo dažnai keliamas klausimas...

– Ir kas iš to?

– ...kas turėtų vykti į Europos Vadovų Tarybą.

– Ir kas iš to?

[[ge:lrytas:lrytas:41765403]]

– Klausimas neišsisprendė.

– Pasiplepėjimas man neįdomus. Pasiplepėjimas ir toks parėkavimas, kad turėtų būti vienas ir kitas dalykas – man neįdomu. Man įdomu dirbti darbus. Ir man įdomu siekti rezultato, dėl kurio mes ir atėjome į valdžią. Ir rezultato gali siekti įvairiais būdais. Tai vieni renkasi pasiplepėjimą, o aš renkuosi darbą.

– Apibendrinant užsienio politikos temą, grįšiu prie į jus nukreiptų kritikos strėlių. Kai kurie politikai ir viešai apie tai kalba. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė...

– O dieve, tai kaip jūs įsivaizduojate, kaip ji gali kalbėti? Ji yra opozicijoje. Tai kuo ji daugiau strėlių man išsakys, tai tuo ji geriau jaučiasi, nes ji dabar yra opozicijoje. Nebūtinai ten ir pagrįstos tos strėlės.

– Aš užbaigsiu klausimą ir tuomet jūs galėsite atsakyti. Ji (I. Šimonytė – Lrytas) pasisakė apie jūsų aktyvumą užsienio politikoje. Jos vertinimu, jūs, kaip premjerė, mėginate veikti užsienio politikoje, nes iš esmės netvirtai jaučiatės savo dabartinėse rogėse ir galbūt bandote kažką įrodyti. Jaučiatės nesaugiai, neužtikrintai, dėl to imatės klausimų ir sričių, kur iš pirmo žvilgsnio niekas ir nesitikėtų tokio jūsų indėlio.

[[ge:lrytas:lrytas:41766273]]

Užbėgote už akių – kaip suprantu, tokie pastebėjimai jūsų nestebina. Bet, vis tik, ką atsakytumėte savo pirmtakei? Ar jaučiatės nesaugiai, dėl to ir rodotės užsienio politikoje?

– Jai gal labai keista matyti iš tikrųjų visose srityse aktyviai veikiantį premjerą.

– O ponia I. Šimonytė, jūsų manymu, neveikė užsienio politikos srityje?

– Ji tvirtai nesijautė nei vidaus, nei užsienio politikos srityje. Tai dėl to jai šiek tiek keista matyti, kad tiek vidaus politikoje, tiek ir užsienio politikoje dirbama aktyviai. Ir man atrodo, kad premjeras su visa Vyriausybe in corpore, darydamas vienus ar kitus sprendimus, turi dirbti visose srityse.

Šiandien kalbame apie degalų kainą.

– Tai – tarptautinės krizės rezultatas.

– Būtent. Tai kaip neturint diplomatinių ryšių, nedirbant diplomatinio darbo, nesidomint, kas yra už Europos Sąjungos ribų, tu gali daryti sprendimus tokiame paprastame klausime arba nepaprastame, vidiniame klausime kaip degalų kainų reguliacija? Tai man labai keista, kad buvusiai premjerei kažkaip atrodo, kad premjeras turi būti kaip tas aklas šuo, susikoncentravęs tik į labai siaurą sritį. Matyt, ji kalba iš savo patirties. Bet aš neketinu kartoti tos patirties ir ketinu veikti pagal savo principus.

[[ge:lrytas:lrytas:41766272]]

– Sakote, kad esate aktyvi ir užsienio, ir vidaus politikoje. Bet Prezidentūroje neoficialiai kalbama, kad galbūt aktyviai imdamasi užsienio politikos klausimų taip šiek tiek mėginate nusišalinti nuo opių vidaus politikos sopulių.

– Nu, nu, ir kokių? Pavyzdžiui?

– Bendrąja prasme.

– O pavyzdžiui? Jeigu konkrečiai? Nuo ko aš nusišalinu? (šypsosi)

– Jeigu reiktų pateikti pavyzdį, turiu užsirašiusi jūsų mintį, kuri nuskambėjo žiniasklaidoje. Kai kolegos žurnalistai paklausė jūsų apie dar vieną skandalingą „aušriečių“ epopėjos epizodą dėl partijos finansavimo, jūs tuomet sakėte, kad „ministrei pirmininkei nėra galimybės reikšti asmeninę nuomonę“. Bet daugybe klausimų jūs ją reiškiate – ir įvertinate, ir pasisakote...

– Ne, o kodėl?

– ...iš šalies stebint gali susidaryti įspūdis, kad kartais tiesiog vengiate kalbėti apie nemalonesnes vidaus politikos temas.

[[ge:lrytas:lrytas:41766274]]

– Čia, matote, įdomus tas dalykas – turbūt tas jau ir lydės iki kadencijos pabaigos – kad įvairios interpretacijos, įvairūs sąmoningi privedimai prie vieno ar kito rezultato, turbūt, kažkam yra ganėtinai palankūs ir naudingi. Bet tiesa slypi visai kitur.

Pirma – ministrė pirmininkė tai nėra Inga Ruginienė kaip atskiras individas ar atskiras asmuo. Tai, ką aš pasakau, jūs tikrai nevertinate pagal tai, kad aš asmeniškai pasakiau. Jūs tai vertinate jau kaip valstybės vadovo pasisakymą.

– Bet kai institucija yra vienasmenė, kaip kad štai prezidentas – negali atriboti institucijos nuo asmens.

– Niekur nėra mano asmeninių sprendimų. Dažniausiai tai yra Vyriausybės sprendimai. Tai, ką pasako ministrė pirmininkė – tai yra Vyriausybės sprendimai arba Vyriausybės nuomonė. Ir tą, man atrodo, reiktų taip ir suprasti. Atskiro žmogaus, reiškiančio savo nuomonę, šitoje pozicijoje negali būti.

– Ar tikrai, premjere? Jūs esate ne tik Vyriausybės vadovė, bet tuo pačiu ir Seimo narė, ir viena iš valdančiosios partijos lyderių. Ar jūs savęs nematote tose rolėse?

– Visiškai matau ir tai visiškai nesikerta. Priklauso tai, ką aš darau šiai dienai. Jeigu vieną dieną aš nebūsiu ministrė pirmininkė, būsiu Seimo narė – tai bus dar kita rolė. Dabar taip yra, kad tos rolės yra susidubliavusios. Net jeigu aš ir pasakyčiau jums dabar, kad aš atsakau kaip Seimo narė, vis tiek mano pasakymas bus sutraktuojamas kaip ministrės pirmininkės. Tiesiog yra tokia pozicija ir nuo to niekur nenueisi.

[[ge:lrytas:lrytas:41765406]]

Kita vertus, apie nusišalinimą nuo įvairių klausimų: tai man tokios interpretacijos kartais tiesiog sukelia šypseną, nes taip jau yra susiklostę, kad turime tris valstybės vadovus ir vienam valstybės vadovui – kas jis bebūtų, ar tai būčiau aš, ar tai būtų dar prieš tai buvę vadovai – šitoje pozicijoje nepasisekė, nes praktiškai neįmanoma nusišalinti nuo bet kokio klausimo. Jeigu Seimo pirmininkas arba prezidentas gali kažkur tai patylėti, pabūti pasislėpęs, išvengti vienos ar kitos temos, gal nukreipti į tai, kad tai – ne jo kompetencijos sritis, tai Vyriausybei to padaryti neįmanoma, nes Vyriausybė turi ypatingai plačias kompetencijas ir apima visas sritis.

Tai jeigu mes kalbame apie teisėsaugos darbą, tai čia mes dirbame labai aktyviai. Aš pati sergu už tai, kad teisėsauga kokybiškai, greitai atliktų savo darbą ir reaguotų į visus signalus – kad nebūtų praleistas nei vienas signalas, kuris gali būti svarbus ir kuris didina skaidrumą, patikimumą ir pasitikėjimą valstybe. Mano tikslas yra duoti teisėsaugos institucijoms visus resursus – kad jos kokybiškai ir gerai atliktų darbą. Jų darbas yra jų išimtinė teisė, į jų procesus ir darbus kištis nežadu ir nenoriu.

– Viskas suprantama ir niekas, tikriausiai, nesitiki, kad jūs eisite žiūrėti dokumentus dėl „Nemuno aušros“ finansavimo...

– Bet kartais tikitės.

– Aš pasakysiu, ko tikisi žiniasklaida, klausdama jūsų nuomonės – tikisi politinio vertinimo. O tai yra visai kas kita, nei teisėsaugos vertinimas ir verdiktas.

– Vertinimas yra labai aiškus. Yra signalas, jis turi būti atidirbtas ir turi būti pateiktos išvados. Kai yra pateiktos išvados, tada ir yra vertinimas. Tai, kas vyksta pas mus dabar – diskusijos, tam tikri... Tikrai politikoje yra daug negražių dalykų. Man jie nepatinka. Aš esu skaidrus žmogus, aš tikrai stengiuosi dirbti kiek įmanoma geriau, interesų neturiu ir dėl to keliu aukštesnius reikalavimus ir kitiems. Tai man daugybė dalykų nepatinka.

Bet lygiai taip pat aš pati – ir kaip ministrė pirmininkė, ir kaip žmogus – labai vertinu ir pagarbiai žiūriu į pareigūnų darbą, kurie atlieka tai, ką jie turi atlikti. Kas man, pavyzdžiui, procesuose nepatinka – daugybė iškeltų klausimų nutyla net nepasibaigus tyrimui. Mes, kaip visuomenė, nuteisiam žmogų, bet staiga, žiūrėkite, arba nepradėtas tyrimas, arba nutrauktas tyrimas, arba to tokio baisaus galo, kaip buvo pradžioje diskusijos socialiniuose tinkluose, taip ir nėra. Man tokie procesai nepatinka. Man atrodo, kad yra signalas, yra rimtas klausimas ir teisėsaugos institucijos turi atlikti savo darbą. Jeigu žmogus pavogė, apgavo – jis turi būti nubaustas. Aš nematau kitokio proceso. Aš nematau, kodėl šitame procese turi būti emocija, jausmai. Tai turi būti aiškus įstatymo laikymosi procesas.

[[ge:lrytas:lrytas:41766275]]

– Bet ar tuomet nenusiniveliuoja politinės atsakomybės sąvoka? Ką aš noriu pasakyti – teisėsauga arba įrodo, arba neįrodo tam tikrus nusižengimus, nusikaltimus. Bet juk ne visos istorijos, netgi kalbant apie jūsų koalicijos partnerius, yra apie kažkokią galimą nusikalstamą veiką. Nebūtinai visada tai, kas yra teisėta, yra teisinga.

– Politinė atsakomybė nusiniveliuoja per kelis aspektus. Pirma – kai teisėsauga iki galo neatlieka darbo ir staiga mes matome neužbaigtą procesą. Tada žmonės išeina kaip nugalėtojai, o galbūt turėjo būti visiškai kita eiga. Tai per tai. O antras (aspektas – Lrytas) – tai mūsų visuomenės tolerancija vienam ar kitam dalykui. Iš esmės politiko galimybės priklauso nuo to, kaip rinkėjas jį rinks.

– Bet jeigu koalicijos partneriai toleruoja, tai ir visuomenė tuomet toleruos.

– Kodėl? Žiūrėkite, kiekvienas iš mūsų turi prisiimti atsakomybę. Kodėl yra atsakomybė numetama tiktai siaurai žmonių grupei, bet ta siaura žmonių grupė nebūtinai ir už tai balsuoja? Man atrodo, mes, kaip visuomenė, turime aiškiau matyti paveikslą ir priimti tai, kas mums priimtina, ir atmesti tai, kas ne. Jeigu mes turime kiekvieną kartą bet kokius rinkimus ir kiekvieną kartą mes matome tam tikrus išrenkamus žmones – tai kaip tas vertinimas tuomet vyksta? Ar tu čia įvertini labai blogai, ar labai gerai? Čia yra politiniai žaidimai.

Tai pirma – greitas, kokybiškas teisėsaugos darbas ir iš to sekanti atsakomybė. Tai yra labai svarbu. Ir antras dalykas – visuomenė turi turėti objektyvią ir tikrąją, įvairių šalių pateiktą informaciją, padaryti savo išvadas.

Ir jeigu mes kalbame apie tą moralinę pusę, tai tą moralinę pusę galima parodyti ateinant prie balsadėžių. Pirma ir reiktų pradėti nuo to, kad reikėtų ateiti prie balsadėžių – ką aš kiekvieną labai kviečiu padaryti. Jeigu mes turėtume didelį atėjusiųjų skaičių, gal ir tos rinkimų proporcijos visiškai pasikeistų.

Aš labai norėčiau, kad vieną dieną mes turėtume tokią Seimo sudėtį, kuri nenorėtų politikuoti, kuri nenorėtų regzti vidinių intrigų, vieni kitų apipylinėti purvais, bet kuri koncentruotųsi į aiškius sprendimus ir darbus. Šiai dienai opozicija demonstruoja tokį pigų politinį žaidimą. Man tas yra nepriimtina.

[[ge:lrytas:lrytas:41766367]]

– Kad užsiminėte apie oponentus – jūsų partijos garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas sakė, kad jūsų Vyriausybė iš esmės dirba gerai, o, jo vertinimu, sulaukiate kritikos tik dėl to, nes esate per graži. Jis sakė, kad kai kurios moterys dėl to turi tam tikro pavydo. Sutinkate su tokia mintimi?

– (Juokiasi) Nežinau, aš negaliu šito vertinti. Iš tikrųjų negaliu šito vertinti. Ingridos Šimonytės paklauskite.

I. Ruginienė atkirto I. Šimonytei: „Ji nesijautė tvirtai nei vidaus, nei užsienio politikoje“