Ketvirtadienį grupės Seimo narių inicijuotas siūlymas atleisti Darijų Beinoravičių iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nesulaukė parlamento palaikymo. Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai paskelbė apie iš Baltarusijos kontrabandines cigaretes skraidinusį droną. Ketvirtadienį Seimas taip pat priėmė galutinį sprendimą antrajai penkerių metų kadencijai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku paskirti Gediminą Šimkų. Be to, tęsiantis kuro kainų krizei, parlamentas pradėjo svarstyti siūlymą sumažinti CO2 dedamąją degalų akcizą, o Finansų ministerija savo ruožtu taip pat planuoja teikti siūlymą, kuriuo akcizas dyzelinui būtų laikinai sumažintas 6 centais.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Grupės parlamentarų inicijuotas siūlymas atleisti akademinę etiką pažeidusiu pripažintą Darijų Beinoravičių iš VTEK nario pareigų palaikymo Seime nesulaukė. Už šį siūlymą slapto balsavimo metu pasisakė 39 Seimo nariai. Tuo metu prieš balsavo 4 parlamentarai. Tam, kad sprendimas būtų priimtas, balsavimo metu savo valią turi išreikšti ne mažiau nei pusė parlamentarų, t. y., 71. Į Seimo pirmininką Juozą Oleką dėl D. Beinoravičiaus atleidimo dėl nepasitikėjimo kreiptasi kovo pradžioje. Kreipimąsi pasirašė 35 Seimo nariai, daugiausia – opozicijos atstovai.
Susiję straipsniai
Seimo pirmininkas nemano, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė turėtų trauktis. Anot J. Oleko, ministrė darė gerą darbą – taip jis kalbėjo trečiadienį teismui paskelbus, jog R. Popovienės įsakymas pridėti abiturientams po 10 taškų prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų prieštarauja įstatymui ir yra neteisėtas. Jis pabrėžė, kad ministrės sprendimas iš dalies yra suprantamas. Socialdemokratas taip pat svarstė, jog didesnė žala būtų kilusi, jei dėl per aukštos egzaminų išlaikymo kartelės šimtai ar net tūkstančiai mokinių būtų neįstoję į švietimo įstaigas. Savo ruožtu pati ministrė trečiadienį sakė, kad dabar, esant tokioms pačioms aplinkybėms, tokį sprendimą priimtų dar kartą.
VSAT pareigūnai Šalčininkų rajone nutupdė iš Baltarusijos cigaretes skraidinusį bepilotį orlaivį. Kontrabandines cigaretes gabenusį droną pareigūnai pastebėjo naktį iš antradienio į trečiadienį prie sienos su Baltarusija esančiame Švedų miške ir aplinkinėse vadinamosios Dieveniškių kilpos vietovėse. Anot tarnybos, bepilotis orlaivis įskrido iš Baltarusijos ir judėjo į Lietuvos gilumą Avietinės kaimo link. Pasieniečiai nedelsdami panaudojo antidroninę įrangą, kurios paveikta skraidyklė nukrito. Trečiadienį Lobo kaimo apylinkėje pareigūnai aptiko du ryšulius – juose rasta 240 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su baltarusiškomis banderolėmis. Netoliese buvo rasta ir juos gabenusi bepilotė skraidyklė. Dėl akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo ir gabenimo, pažeidžiant nustatytą tvarką Gintaro Žagunio pasienio užkardoje, pradėta administracinė teisena.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kartoja, kad nepalaikys Kapčiamiesčio poligono projekto. Parlamentaras ir toliau laikosi pozicijos, jog veikiau reikėtų spręsti šalies oro gynybos klausimus, o ne steigti naują poligoną. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius po trečiadienį vykusio partijos prezidiumo pareiškė, jog artimiausiu metu bus organizuojamas koalicinės tarybos posėdis. Jame bus aptarti klausimai dėl poligono – antradienį prieš projektą jo pateikimo stadijoje balsavo 7 „Nemuno aušros“ frakcijos nariai. Taip pat 3 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai. Premjerė Inga Ruginienė neatsakė, ar mato tolesnį darbą koalicijoje su „aušriečiais“. Anot jos, tai nuspręs LSDP.
Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo už LGBTQ asmenų niekinimą 10 tūkst. eurų bauda nubausto europarlamentaro Petro Gražulio ir jo advokato Sauliaus Žentelio apeliacinius skundus. Teisininkas sakė, kad jo kliento veiksmai buvo be pagrindo kriminalizuoti – religingoje šeimoje augęs politikas turi teisę nemėgti netradicinės orientacijos žmonių, o pasisakymui, dėl kurio jis buvo nuteistas, jis esą buvo išprovokuotas. Procesinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje bus skelbiamas beveik po mėnesio, balandžio 27 dieną. Tuomet ir paaiškės, ar buvęs ilgametis Seimo narys nuteistas pagrįstai. Apeliacinio teismo verdiktas įsiteisės iškart.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Seimas pritarė prezidento teikimui antrajai penkerių metų kadencijai – iki 2031-ųjų – Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku skirti Gediminą Šimkų. Dabartinė jo kadencija LB vadovo poste prasidėjo 2021-ųjų balandį. Dėl jo skyrimo antrai kadencijai Seime ketvirtadienį balsuota slaptai, G. Šimkaus kandidatūrą palaikė didžioji dauguma – 85 parlamentarai.
Finansų ministerija pateikė derinti projektą, kuriuo siūlo laikinai, iki birželio vidurio sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Skaičiuojama, kad dėl mokestinių pakeitimų galutinė kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti apie 0,06 euro už litrą (su PVM). Įprastam dyzelinui akcizų tarifo pastovioji dalis mažėtų nuo 500 iki 450 eurų už 1 tūkst. litrų produkto, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų. Anot ministerijos, numatoma akcizų tarifus dyzelinui mažinti tokiu dydžiu, kad valstybės biudžeto netekimai dėl sumažėjusių akcizų pajamų būtų kompensuojami dėl išaugusių dyzelino kainų padidėjusiomis PVM įplaukomis, todėl tai poveikio valstybės biudžetui pokyčiai neturėtų. Tiesa, Seimas taip pat ketvirtadienį nusprendė svarstyti parlamentarų siūlymą laikinai – nuo balandžio iki birželio pabaigos – sumažinti CO2 dedamąją degalų akcize. Demokrato Luko Savicko teigimu, savo siūlymą Seimo nariai teikė norėdami situaciją spręsti trumpuoju laikotarpiu, kol bus priimtos Vyriausybės siūlomos iniciatyvos.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Los Andželo prisiekusiųjų teismas bendroves „Meta“ ir „YouTube“ pripažino atsakingomis už jų platformų funkcijų keliamą priklausomybę. Bendrovės turės sumokėti 6 mln. JAV dolerių jaunos moters psichinei sveikatai padarytai žalai atlyginti, įskaitant 3 mln. JAV dolerių baudinių nuostolių. Šis nuosprendis ieškovams daugiau nei tūkstantyje panašių JAV nagrinėjamų bylų suteikia reikšmingą teisinį svertą ir signalizuoja visam technologijų sektoriui, kad prisiekusiųjų teismai yra nusiteikę siekti socialinių platformų bendrovių atsakomybės už jų sukurtų funkcijų daromą žalą. Nuosprendį pasveikino Europos Sąjungos (ES) technologijų komisarė, teigdama, kad šis precedentas pasiuntė labai aiškią žinią, jog internetinės platformos privelės keistis ir rimtai vertinti „pavojus, kuriuos jos kelia“.
Europos Parlamentas pritarė migrantų deportacijos centrų steigimui už ES ribų. Europos įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad būtų lengviau už ES ribų steigti naujus migrantų sulaikymo centrus, vadinamuosius „grąžinimo punktus“. Dešiniosios partijos sudarė aljansą su kraštutinių dešiniųjų grupėmis, kurių anksčiau vengė, kad ši priemonė būtų priimta, o kairiosios ir centro partijos balsavo prieš. Nuo šiol bet kuri ES šalis gali savarankiškai arba mažose koalicijose derėtis dėl migrantų deportavimo ne į jų kilmės šalis, o į įstaigas, kurios dar tik bus pastatytos už 27 šalių bloko ribų. Šį sprendimą kritikuoja žmogaus teisių gynimo grupės, teigiančios, kad su migrantais elgiamasi nežmoniškai ir jie neteisėtai apgręžiami atgal prie ES sienų, o teisinė apsauga vis labiau naikinama. Tarptautinio gelbėjimo komiteto advokacijos ES direktorė Marta Welander šį balsavimą vadino „istoriniu žingsniu atgal pabėgėlių teisių srityje“.
Per Izraelio oro smūgį žuvo Irano Islamo revoliucinės gvardijos karinio laivyno vadas Alireza Tangsiri, pranešė Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas. Ministro teigimu, A. Tangsiri buvo tiesiogiai atsakingas už „teroristinę operaciją“, kurios metu buvo užminuotas ir laivybai užblokuotas Hormūzo sąsiauris. Nuo vasario 28 d., kai prasidėjo bendri JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, Izraelis paskelbė apie kelių aukščiausių Irano pareigūnų, įskaitant aukščiausiąjį lyderį Ali Khamenei ir galingą Islamo Respublikos saugumo vadą Ali Larijani, nužudymą.
Ukrainos prezidentas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos savo saugumo garantijas Kyjivui sieja su didelėmis teritorinėmis nuolaidomis. Volodymyro Zelenskio teigimu, Vašingtonas reikalauja, kad visas Donbasas Ukrainos rytuose, kurio Rusijai per ketverius metus karo nepavyko visiškai užimti, būtų atiduotas Maskvai. Ukrainos prezidentas apgailestavo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot jo, ir toliau renkasi strategiją didinti spaudimą Ukrainai. Praėjusį savaitgalį Ukraina nusiuntė delegaciją į JAV, siekdama atgaivinti šiuo metu įstrigusį Amerikos tarpininkaujamų taikos derybų procesą, tačiau šios pastangos apčiuopiamų rezultatų kol kas nedavė.