Smalsius kauniečius vis dar vilioja paslaptingi Kauno tvirtovės fortai. Miestiečiai čia mėgsta vaikštinėti, o laimingiausiems net pavyksta aptikti įdomių radinių. Koks jų likimas, galima tiktai spėlioti.

Socialine darbuotoja dirbanti ir pagyvenusius žmones prižiūrinti kaunietė Renata Pudzevičiūtė-Žarkaitienė laisvalaikiu mėgsta pasivaikščioti Kauno tvirtovės II forte.

Ten ji rado kelis senus daiktus – metalinį dubenį, prieš kurį laiką ir žiebtuvėlį bei taurę.

Nors antikvarinių daiktų supirkėjai šiuos radinius iš jos norėjo nupirkti, moteris pinigais nesusigundė, o padovanojo juos Kauno tvirtovės parko ir Kauno IX forto muziejaus darbuotojams.

[[ge:lrytas:lrytas:41701747]]

Kokie lobiai vis dar glūdi Rusijos imperijos laikais 1882–1915 metais pastatytuose, o tada vokiečių kariuomenės užimtuose Kauno fortuose ir kitose senosiose miesto dalyse?

Sudomino sublizgėjęs daiktas

R.Pudzevičiūtė-Žarkaitienė pasakojo, kad vaikystėje jos bičiulė gyveno Julijanavoje, netoli II forto, todėl draugės, pasiėmusios pledus ir užkandžių, dažnai keliaudavo į jo teritoriją.

„Didesnė forto dalis tada buvo apsemta, bet ten, kur buvo galima pasivaikščioti, eidavome, tyrinėdavome fortą“, – pasakojo 51 metų moteris.

[[ge:lrytas:lrytas:881572]][[ge:lrytas:lrytas:1218014]][[ge:lrytas:lrytas:1227606]][[ge:lrytas:lrytas:515928]][[ge:lrytas:lrytas:3038916]][[ge:lrytas:lrytas:3190507]][[ge:lrytas:lrytas:4427881]]

Sukūrus šeimą ir gimus vaikams laiko lankytis forte nebebuvo.

Laisvalaikiu moteris domisi ornitologija, fotografuoja paukščius, todėl prieš kelerius metus vėl rado kelią į šį fortą.

Neseniai drauge su vyru kaunietė buvusioje tvirtovėje vėl stebėjo paukščius.

Užsukus į vieną atvirą forto patalpą ir pro grotuotą langą pašvietus saulei moteris pastebėjo, kad sublizgėjo kažkoks iš žemės išlindęs daiktas.

„Esu smalsi, tad puoliau žiūrėti, kas ten guli, ir pamačiau iš žemės kyšančio metalinio indo dalį“, – pasakojo moteris.

Iš pradžių ji radinį bandė atkasti tiesiog pirštais.

„Vyras stebėjosi, kad netausoju savo manikiūro, mat nusilaužiau nagus.

Tuomet radau metalinį vamzdį ir juo radinį pagaliau iškasiau. Tai buvo 13 centimetrų pločio ir 7 centimetrų aukščio dubenėlis“, – prisiminė kaunietė.

Sulaukė pasiūlymų parduoti

Moteris buvo girdėjusi, kad archeologai tokių radinių nepataria valyti, plauti, nes vertingą daiktą galima sugadinti.

Todėl apie metalinį indą ji paskelbė socialiniame tinkle, II forto grupėje.

Kaunietė sulaukė pasiūlymų ir radinį parduoti, ir indą perduoti Kauno tvirtovės parko darbuotojams.

„Aš suvokiu, kad turime branginti savo istoriją, kad jos detalių negalima pardavinėti.

Viena Kauno tvirtovės parko darbuotoja parašė, kad galiu užsukti į Lakūnų plente esantį jų biurą.

Aš dirbu Aleksote netoli Lakūnų plento, tad jau kitą dieną pietų pertraukos metu sėdusi į taksi dubenėlį nuvežiau parko darbuotojams“, – pasakojo R.Pudzevičiūtė-Žarkaitienė.

[[ge:lrytas:lrytas:41736064]]

Anot moters, Kauno tvirtovės parko darbuotojai buvo nustebę, kad ji radinio nepasisavino arba nepardavė.

Žygis buvo sėkmingas

R.Pudzevičiūtė-Žarkaitienė atskleidė, kad tai ne pirmas jos radinys forte.

Prieš penkerius metus ji tame pačiame II forte rado metalinį žiebtuvėlį ir nedidelę taurę.

Kulkos formos žiebtuvėlis su vokišku užrašu gulėjo ant žemės, o greta – gruntu šiek tiek užnešta taurė.

„Nenorėjau, kad šiuos radinius kas nors pasisavintų, todėl juos paėmiau.

Tą sykį vienas antikvariato savininkas už šiuos daiktus pasiūlė sumokėti 400 ar 500 eurų, bet aš juos padovanojau Kauno IX forto muziejui.

Tada nepagalvojau, kad jie labiau tiktų Kauno tvirtovės parkui“, – mintimis dalijosi kaunietė.

Džiaugėsi gauta dovana

Kauno tvirtovės parko vadovas Egidijus Bagdonas priminė, kad kasinėti ir ką nors imti iš kultūros paveldo saugomų karinių įtvirtinimų teritorijų bei statinių bet kam draudžiama.

[[ge:lrytas:lrytas:41735755]]

„Gerai, kad kaunietė savo radinį atnešė mums. Mes dubenėlį apžiūrėjome. Manome, kad jis galėjo būti pagamintas XIX amžiaus pabaigoje arba iki Antrojo pasaulinio karo, nes sovietmečiu indai jau būdavo grubesni, ne tokie dailūs“, – sakė E.Bagdonas.

II forte 1925 m. Kauno miesto valdyba buvo įkūrusi pigių butų koloniją.

„Tad šis indas galėjo priklausyti arba kariams, arba forto gyventojams.

Šiaip ar taip, tai yra forto palikimo dalis“, – mano kaunietis.

Sviedinį rado ant stogo

E.Bagdonas tikino, kad atvejai, kai radinius padovanoja su karybos istorija ar kolekcionavimu nesusiję žmonės, labai reti.

Įvairaus senojo palikimo dažniau aptinka patys fortų prižiūrėtojai, atveža kolekcininkai arba aplink Kauną metalo detektoriais aplinką tyrinėjantys entuziastai.

O Kauno IV forte, esančiame Rokuose, yra nedidelis muziejus, kur galima pamatyti dalį su Pirmuoju pasauliniu karu ir Kauno tvirtove susijusių radinių.

„Vienas įdomesnių radinių – tvarkant III forto stogą ant jo atrasta įstrigusi didelio – 420 milimetrų – kalibro mortyros „Didžioji Berta“ dalis.

Vokietijos imperijoje gamintais didelio kalibro artilerijos sviediniais Kauno tvirtovės I, II ir III fortai buvo apšaudyti 1915 metais.

Pasitaiko ir kitų artilerijos sviedinių skeveldrų liekanų, gilzių. Rasta ir metalinė kažkokio ginklo dalis.

[[ge:lrytas:lrytas:41735746]]

Saugo ir seną talismaną

Muziejuje eksponuojami ir Pirmojo pasaulinio karo buities daiktai – fortuose vis dar galima aptikti nemažai metalinių karių uniformų sagų, diržų sagčių, eksponuojamas rankinis laikrodis. Greta rodomos ir metalinės arklių pakinktų dalys.

Atrasta ir įvairių stiklinių bei keraminių indų, aliumininių gertuvių, skustis skirtas šepetys, batų tepalo dėžutė, žibintuvėlis, į kurį įpylus degiojo skysčio jis tarnautų ir dabar.

Kariai buvo pamaldūs, tad jų nešiotų kryželių taip pat išliko.

Yra ir vokiečių karių smaiginio šalmo metalinių dalių.

Įdomus yra alavinis žaislas – ant žirgo jojantis karys. „Tai – vokiečių palikimas. Galbūt šis žaislas buvo kieno nors talismanas?“ – svarstė E.Bagdonas.

[[ge:lrytas:lrytas:41735795]]

Ant plytų – įdomūs ženklai

Metalo detektoriais besinaudojantys kauniečiai tyrinėja ir Kauno apylinkes, senus apkasus. Juose buvo rasta įvairių indų, karių naudotų kastuvų, pjūklas, peilių.

Kitoje IV forto patalpoje galima susipažinti su netoliese buvusios Rokų plytinės, kuri buvo įkurta 1883 metais, istorija.

„Buvusioje Rokų plytinėje, vėliau tapusioje Rokų keramikos gamykla, dirbusios moterys kaupė įvairių laikų gaminius. Jos kolekciją padovanojo mums.

Ekspozicijoje turime plytų, ant kurių įspaustos rusiškos F raidės ir skaičius 4. Taip buvo žymima, kokio forto statybai plytos iš Rokuose rasto molio buvo gaminamos“, – pasakojo E.Bagdonas.

[[ge:lrytas:lrytas:41735771]]

Radinys – po akmenimis

Aleksote, J.Bakanausko gatvėje, yra Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinis parako sandėlis, pastatytas 1894 metais.

Jame prieš dvejus metus įkurta XX amžiaus pradžios karybos ir fortifikacijos istorijos pažinimo erdvė „Betonas“.

Vienas jos įkūrėjų – karo istorijos klubo „Rytų frontas“ vadovas Martynas Kosas. Istorijos žinovas pasakojo, kad 1894–1993 metais betoninį parako sandėlį naudojo visos Lietuvoje buvusios įvairių valstybių kariuomenės. Sovietmečiu sandėlis buvo paverstas atomine slėptuve.

Pastaruosius tris dešimtmečius jis buvo apleistas, niokojamas, iš sandėlio buvo pavogta viskas, kas įmanoma, netgi masyvios metalinės durys.

Pavyko aptikti tiktai dalį autentiško akmeninio grindinio, o tarp akmenų rasti švinines parako talpyklų plombas. Ant jų yra įspaudai, kad plombos pagamintos 1913 metais Rusijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:41735769]]

„Įdomu, kad šios plombos neliestos išgulėjo daugiau kaip 100 metų“, – sakė M.Kosas.

Žmonės dovanų neneša

M.Kosas Kauno IX forto muziejuje dirba restauratoriumi. Vyras pasakojo, kad žmonės vertingų daiktų iš fortų neatneša.

„Viskas, kas buvo vertinga, jau išnešta po to, kai iš Lietuvos pasitraukė sovietų kariuomenė ir fortais nelabai kas rūpinosi.

Dabar bene įdomiausias palikimas yra Kauno tvirtovės statiniuose likę įvairūs užrašai. Ant sienų ar plytų būna įrėžtų karių pavardžių, metų, kada jie tarnavo forte“, – pasakojo kaunietis.

Restauratorius mano, kad įdomių daiktų gali būti likę tvirtovėje iškastuose giliuose šuliniuose. Tačiau norint juos išvalyti ir patikrinti, ko ten primesta, reikėtų daug lėšų ir laiko.

M.Kosas muziejuje ieškojo žiebtuvėlio ir taurės, kuriuos padovanojo R.Pudzevičiūtė-Žarkaitienė, bet rasti žinių apie šiuos daiktus nepavyko.

„Per penketą metų muziejuje keitėsi darbuotojai, tad dabar sunku pasakyti, koks šių dovanų likimas“, – sakė M.Kosas.

[[ge:lrytas:lrytas:41735760]]

Rastus lobius įmonės atidavė muziejams

Rekonstruojant Laisvės alėją 2018 metų birželį „Kauno tiltų“ ir „Autokaustos“ darbininkai netoli savivaldybės ekskavatoriaus kaušu iškėlė puodynę su 350 Žygimanto Augusto laikų monetomis: dvidenariais, grašiais, ketvirtokais.

XVI amžiaus monetos tada buvo didžiausias Kaune rastas lobis. Dabar šis radinys įkainotas apie 40 tūkst. eurų.

Bendrovės atsisakė numatyto radybų mokesčio, jį dovanojo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejui ekspozicijai įrengti.

O 2019 metų rudenį Nemuno ir Neries upių santakoje statomų Krepšinio namų vietoje atliekant archeologinius tyrimus buvo rastas XV amžiaus pradžiai priskiriamas lobis – Vytauto denarai bei Prahos grašiai.

Radiniai atiduoti Kauno miesto muziejui.

[[ge:lrytas:lrytas:41735768]]

Išgelbėjo retą nuo XIX a. išlikusį švieslangį

Kauniečiai, kuriems rūpi Kauno tvirtovės palikimas ir kurie jį tvarko, kartais taip pat randa įvairių įdomių daiktų.

Šančiuose esančio parako sandėlio puoselėtoja Vida Bliumkienė jame yra įkūrusi renginiams skirtą erdvę „P.A.R.A.K.A.S.“.

Kaunietė pasakojo, kad tvarkant ir valant statinį jo sienoje pavyko rasti nuo XIX amžiaus išlikusį švieslangį.

„Sandėlio sienose buvo įrengta ne po vieną tokį švieslangį. Tai – ąžuolinis rėmas, į kurį įstatomas veidrodis ir žibalinė lempa. Pavyko rasti vieną tokį išlikusį įrenginį“, – pasakojo V.Bliumkienė.

Dar vienas įdomus radinys buvo šautuvo durtuvas. Šie daiktai buvo perduoti Kauno tvirtovės parkui ir saugomi jo dirbtuvėse, esančiose Lakūnų plente.

[[ge:lrytas:lrytas:41735751]]

„Kai sovietų kariai 1993 metais pasitraukė iš Kauno, fortai buvo apleisti, tad juose lankėsi įvairūs žmonės. Dabar ko nors vertingo jau sunku rasti. Daugiausia tai nuo sovietmečio vis dar likęs šlamštas“, – sakė V.Bliumkienė.

Kauno tvirtovės forte ne vieną vertybę aptikusi moteris pribloškė savo sprendimu: įspėja lobių medžiotojus