Išmokų peržiūra ir lengvatos, reklamjuostės ministerijų interneto svetainėse, diskotekos ir draugiškiausių savivaldybių apdovanojimai – Vyriausybė suka galvą, kaip „padauginti“ Lietuvą.

Pernai Lietuvoje gimė 17,5 tūkst. kūdikių – šis skaičius tris kartus mažesnis už tą, kurį stebėjome prieš 30 metų, o vienai šalies moteriai, skaičiuojama, vidutiniškai šiandien tenka 0,99 vaiko.

Ir nors politikai vieningai sutinka, kad demografinę krizę gali išspręsti tik kompleksinės priemonės, kai kurie valdžios pasiūlymai Seimo nariams dabar kelia šypseną.

Portalo Lrytas kalbinti parlamentarai siūlymus dėl šeimos politikos stiprinimo vertina skirtingai. Pavyzdžiui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė pastebėjo, kad Vyriausybė idėjas dėl gimstamumo gerinimo tiesiog susirankiojo iš skirtingų partijų programų, o dabartinę diskusiją labiau mato ne kaip nuoširdų rūpestį, o reklaminį šou Vyriausybei.

[[ge:lrytas:lrytas:41604121]]

„Tapome turtinga visuomenė, kurioje anksčiau pakakdavo bet kokio piniginio prisidėjimo ir tai jau būdavo paskata. Šiandien tai jau nebėra paskata“, – pastebėjo ir liberalas Eugenijus Gentvilas.

Tuo metu valdančiųjų atstovai įsitikinę, kad Vyriausybės brėžiamos kryptys yra geras žingsnis į priekį – galbūt problemą, anot jų, sušvelnins ir reklamos, ir apskritai diskusijos apie šeimą, tačiau sutinka, kad atsigręžti reikia ir į pačius jaunus žmones.

Ką siūlo?

Premjerė Inga Ruginienė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė 2027–2028 m. paskelbė Šeimos metais – aštuonios ministerijos siūlys šeimos politikos priemones, kaip didinti gimstamumą. Ministrės pirmininkės teigimu, numatomos dvi kryptys jam skatinti – finansinės paskatos ir tam tikri „vertybiniai“ sprendimai.

[[ge:lrytas:lrytas:41719038]][[ge:lrytas:lrytas:41805645]][[ge:lrytas:lrytas:41825191]]

„Negalime nepastebėti, kad Lietuvos demografinė situacija yra rimta ir ne tik Lietuvoje – matome blogas tendencijas visoje Europoje, o kadangi esame neatsiejama jos dalis, tos tendencijos paliečia ir mus“, – sakė I. Ruginienė.

Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, sprendimas 2027–2028 m. paskelbti Šeimos metais rodo Vyriausybės norą imtis veiksmų sprendžiant demografijos problemas.

„Tai rodo mūsų nusiteikimą, kad turime daugiau dirbti šeimos labui“, – kalbėjo ministrė.

Ji akcentavo, kad problema slypi ir tame, jog nemažai žmonių šiandien yra vieniši – rečiau susipažįsta. Ir iškart turėjo pasiūlymą.

„Kalbame ir apie tai, kad reikėtų grąžinti senąsias diskotekas – dabar vyresnio amžiaus žmonės mielai eina šokti, reikia ir jaunimui kažką tokio organizuoti, kad jie bent susipažintų. Čia, aišku, sakau su humoru, bet tai pakankamai rimtas dalykas“, – sakė J. Zailskienė.

Kartu Vyriausybė planuoja ir šeimai draugiškiausių savivaldybių apdovanojimus, siekiant sukurti sveiką konkurenciją tarp miestų, kalba apie būsto prieinamumą jaunoms šeimoms, išmokų, motinystės atostogų peržiūrą.

Viena iš priemonių – ir reklaminės juostos „Viskas šeimai“ įdiegimas ministerijų interneto svetainėse.

[[ge:lrytas:lrytas:41825306]]

„Esame ir Šeimos taryboje sutarę, kad visos ministerijos ir pavaldžios įstaigos įsidės tą vadinamąjį baneriuką, kuriame bus galima rasti viską, kas yra daroma šeimai vienoje ar kitoje ministerijoje, įstaigoje“, – kalbėjo J. Zailskienė.

Akcentuoja finansines paskatas

Portalo Lrytas kalbinta valstietė Ligita Girskienė teigė, kad siekiant stiprinti šeimas ir didinti gimstamumą, turi būti pasitelktos visos įmanomos priemonės. Todėl Vyriausybės užmojus įvertino teigiamai.

„Visos priemonės turėtų būti pasitelktos, jos turi būti išbandytos, ir matant, ar jos tikrai veikia, pasirinkti, kurios duoda efektą, o kurios – ne“, – aiškino politikė.

Visgi, L. Girskienės manymu, galbūt didžiausią efektą čia duotų būtent finansinis žmonių paskatinimas.

„Ir toks, koks buvo 2008–2009 metais. Mes matėme, koks buvo tuo metu gimstamumo šuolis, man ir pačiai tuo metu teko gimdyti vaikus, tai pirmais metais buvo mokama 100 proc. vaiko priežiūros išmoka, antrais metais – 70 procentų.

Ir tikrai galiu pasakyti, kad jautėmės, kaip šeima, saugiai, kadangi irgi turėjome įsipareigojimų bankui, tai kažkokios panašios priemonės ir galėtų paskatinti žmones gimdyti vaikus.

Žinoma, būsto prieinamumas, švietimo įstaigų prieinamumas – visos paslaugos, kurios yra reikalingos šeimai, vaikams, didinimas turėtų būti tiek regionuose, tiek miestuose“, – aiškino valstietė.

Visgi pastebėjus, kad moterys mažiau gimdo ne tik dėl finansinių aspektų, bet ir dėl pasikeitusių prioritetų, politikė akcentavo, kad apskritai apie šeimos svarbą vaikams reikėtų pasakoti jau nuo mažų dienų.

„Pirmiausia švietimo įstaigose turi būti kalbama apie šeimos modelį, kodėl yra svarbi stabili demografinė padėtis, kodėl mums, kaip tautai, yra svarbu, kad būtų kartų pratęsimas. Apie tai, manau, turi būti kalbama moksleiviams, studentams.

Turbūt ta nuostata, kad dabar visi nori karjeros, nori tobulėti, keliauti po pasaulį, galbūt tas toks sėslumo trūkumas ir pastūmėja žmones pagalvoti, ar verta turėti vaikų, ar jie nori jų turėti. Ir, manau, geopolitinė situacija taip pat prisideda prie apsisprendimo, kadangi pasaulyje visgi matome, kokie neramumai yra, ir pagalvoji, kad nesinorėtų vaiko palikti tokiame pasaulyje.

[[ge:lrytas:lrytas:41825303]]

Tų priežasčių turbūt yra daugybė“, – svarstė L. Girskienė.

Paklausta, ar finansinės paskatos tuomet padėtų išspręstų tokius iššūkius, ji tikino, kad pinigai yra viena iš priemonių.

„Pavyzdžiui, man, kaip mamai, yra svarbu ir tai, kad aš galėčiau derinti darbą su vaiko priežiūra, kad būtų lankstus grafikas, finansinis stabilumas ir paslaugų prieinamumas“, – aiškino valstietė.

Pasak L. Girskienės, „gyvenimas socialiniuose tinkluose“ jaunimui tikrai padarė meškos paslaugą, todėl natūralu, kad atsiranda sunkumų ir norint susipažinti, megzti žmogiškus ryšius.

„Mes nebenorime, nebemokame bendrauti, net su kaimynais nebendraujame. Gal čia atrodo utopiška ta priemonė skatinti žmones burtis ir bendrauti – diskoteka irgi yra viena iš priemonių, nes ten susipažįsta žmonės, įsimyli, ir ką gali žinoti – gal ir šeimą sukurs kada. Tai čia skamba utopiškai, bet kodėl gi ne?“ – klausė ji.

Ragina atsigręžti į gyvą bendravimą

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Darius Razmislevičius atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės siūlomos priemonės yra žingsnelis į priekį, bet faktas, jog reikia imtis rimtų priemonių ir demografinę situaciją peržvelgti iš esmės.

„Čia yra daug kompleksinių sprendimų, pradedant netgi nuo tų pačių išmokų. Tikrai, kai pasižiūri, atrodo keistai, jeigu minimalų atlyginimą uždirbanti mama gautų dar turbūt mažesnę išmoką, nors šeimoje atsiranda papildomas žmogus ir tų išmokų turėtų būti daugiau.

Aišku, ne vien tik išmokos yra lemiamas faktorius, bet kompleksiškai reikia viską iš eilės peržiūrėti ir priimti sprendimus. Netgi mano iniciatyva dėl antstolių išieškojimo – jeigu mamos jaustųsi saugesnės, tikrai žinotų, kad valstybė padeda išieškoti ir vaikas tikrai bus saugus iki pilnametystės, manau, ir tai gali prisidėti prie geresnės demografinės situacijos.

O kai moterys nesijaučia saugios, jos ir nenori gimdyti“, – pabrėžė „socdemas“.

Anot D. Razmislevičiaus, po gynybos klausimų būtent gimstamumo skatinimas dabar turėtų būti didžiausias prioritetas. Tik ar tam padės reklaminiai baneriai ministerijų interneto svetainėse?

„Netgi diskusijos apie tai gali duoti rezultatą, o jeigu dar matosi vizualiai ta socialinė reklama, ji tikrai, manau, gali duoti rezultatą. Vien ministerijų puslapiuose reklama turbūt nepadėtų, bet reklamos turėtų būti daugiau“, – aiškino socialdemokratas.

Pasak politiko, akivaizdu, kad jaunimo gretose reikėtų labiau propaguoti ir gyvą bendravimą, ne tik virtualų.

„Faktas, kad to didesnio bendravimo tikrai reikia. Šiais laikais tame technologijų pasaulyje mes daugelis pasineriame į tuos telefonus ir labiau bendraujame virtualioje erdvėje nei gyvai, tai šitam irgi reikia skirti dėmesio.

Nežinau, ar tai turėtų būti diskotekos, bet kad būtų daugiau gyvo bendravimo ir mažiau socialinių tinklų – tam tikrai pritarčiau ir tas tikrai duotų rezultatų“, – aiškino D. Razmislevičius.

Paklaustas, kaip valstybė gali prisidėti prie to, kad jauni žmonės daugiau laiko skirtų realiam bendravimui ir partnerių ieškotų gyvai, jis pažymėjo, kad pirmiausia reikia kalbėti apie moksleivių užimtumą ir tam tikrų įpročių diegimą.

„Kuo daugiau laiko skiriame savo vaikams, išeiname su jais pasivaikščioti, susėdame paskaityti knygą, tuo jie labiau nenori imti telefono. Aš turiu dvi dukras – labai puikiai viskas matosi.

[[ge:lrytas:lrytas:41825302]]

Išvažiavus į sodą ar kažkur, jeigu mes užtikriname veiklą, užimtumą, tai taip, o jeigu tėvai po darbų pavargę pasako, kad pasiimk telefoną ir eik nuo mano galvos, tai mes ir turime rezultatą“, – aiškino Seimo narys.

Dvi dukras turintis D. Razmislevičius prisiminė, kad jį ir patį savo laiku vaikų paskatino turėti gana palanki valstybės politika.

„Mes jau buvome truputėlį kartu pagyvenę ir kažkaip pagalvojome, kad jau laikas. Aišku, ta bendra politika gal irgi turėjo įtakos, kad valstybė, atrodė man tada, kad tikrai rūpinasi ir padeda šeimoms, tai kažkaip ir buvo nuspręsta.

Suplanavome, kad po penkerių metų gal kitą vaiką planuosime, ir taip gavosi. Tai skirtumas tarp dviejų dukrų – penkeri metai be dviejų dienų. Tada kažkaip atrodė, kad viskas gerai, pusė bėdos sekasi tam gyvenime, kad laikas.

Nors, kaip sakoma, reikia bent jau trijų vaikų, kad didėtų gimstamumas, bet du vaikus irgi yra iššūkis išleisti į gyvenimą, jais rūpintis ir skirti laiko“, – pastebėjo politikas.

Palygino su Sakartvelu

„Nemuno aušros“ narys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius taip pat įsitikinęs, kad jauniems žmonėms neužtenka vien tik materialinio skatinimo priemonių.

„Mano supratimu, jeigu mes šeimos, kaip vertybinio pagrindo, negrąžinsime į jaunų žmonių širdis ir protą, kad reikia auginti vaikus, nieko nebus“, – Lrytas sakė jis.

Ar valdžia tokį požiūrį galėtų pakoreguoti?

„Kaip pakeisti – neturiu atsakymo, kaip sukurti vieną mechanizmą, kad jis padarytų sprogimą. Reikia, kad sugrįžtų į mūsų mąstymą tai, jog šeima, vaikai yra vertybė, ateitis ir rūpestis“, – aiškino „aušrietis“.

Pasak K. Biliaus, daug kas priklauso ir nuo auklėjimo – kiek tėvai gali skirti ir skiria laiko savo vaikams, diegia jiems šeimos vertybes.

„Ar valstybė gali sureguliuoti tą santykį – aš galvočiau, kad sunkiai. Kokį mes galime įstatymą priimti, kad šeima bendrautų tarpusavyje?“ – svarstė parlamentaras.

Tačiau materialinis pagrindas, tęsė K. Bilius, šiuo klausimu visgi irgi ne paskutinėje vietoje.

„Kodėl suomiai yra laimingiausia tauta? Jie turi pakankamai pajamų, jie turi pakankamą saugumo jausmą, nors šalia vyksta geopolitiniai dalykai, bet kai jie jaučiasi laimingi, jie gali ir šeimai skirti daugiau laiko, kad gimtų vaikai.

Aš neturiu mechanizmo, o tokios priemonės, kurios susijusios su diskotekomis, na, aš nesakau, kad tai priemonė“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ narys.

K. Biliaus teigimu, negali sakyti, kad Vyriausybės siūlomos priemonės yra blogos – visgi stebuklingo recepto čia neišrasi, nes viskas atsigręžia tiek į kultūrą, tiek į švietimą, tiek į šeimos instituto sampratą. O pasaulis dabar pasikeitęs.

„Teko pernai būti Sakartvele – jie yra labai religinga tauta ir turi siekį, kad jų būtų 4 milijonai, todėl šeimoje turėtų būti bent trys vaikai. Gal skambės juokingai, bet jų trečią vaiką, gimusį šeimoje, krikštija jų bažnyčios hierarchas. Tarkime, mūsų atveju tai būtų kardinolas. Ir yra tas noras pagimdyti trečią vaiką, kad jį pašventintų.

[[ge:lrytas:lrytas:41825304]]

Ar tas šimtu procentų veikia, aš negaliu pasakyti, bet jaunų šeimų – labai daug“, – pavyzdį pateikė politikas.

Idėjos – gražios, bet ne naujos?

Visgi Vyriausybės užmojai dėl gimstamumo didinimo daliai Seimo narių kelia ir šypseną. Demokratė A. Širinskienė pirmiausia pastebėjo vieną teisinį niuansą.

„Šypseną kelia tai, kad Vyriausybė skelbia šeimos metus, nes metų paskelbimas yra Seimo teisė. Seimas priima teisės aktus ir kažkuriuos metus paskelbia atitinkamais metais. Turėjome M. K. Čiurlionio metus, turėjome įvairių kitų atmintinų metų, ir šeimos metus taip pat turėjo skelbti Seimas.

Šiuo atveju – taip, Vyriausybė sako, kad tai yra šeimos metai, bet pagal teisės aktus jie negali būti laikomi šeimos metais tol, kol neapsispręs Seimas“, – šyptelėjo A. Širinskienė.

„Gal nauja premjerė, kuri tiesiog neturi patirties ir nežino, gali tokią klaidą padaryti, bet komandai tokią klaidą daryti tikrai yra labai apmaudu. Turėtų būti normalus kreipimasis, ir, manau, Seimas tikrai priimtų sprendimą ir bent jau nekeltų teisininkams šypsenos“, – aiškino parlamentarė.

Kitas dalykas, pasak A. Širinskienės, kuris labai krenta į akis – panašu, kad tik jaunimo diskotekos ir buvo nauja bei originali valdžios iniciatyva.

„Visa kita yra tai, ką atnešė koalicijos partneriai į Vyriausybės programą. Kai kurie dalykai yra paimti iš demokratų programos, nes buvo pirmoji koalicija ir G. Palucko Vyriausybė. Tarkime, tas išreklamuotas pradinukų maitinimas Vyriausybės programoje atsirado demokratų dėka.

Dabar, pasirodo, tai yra šeimos metų vinis. Juokinga, nes jokių naujų iniciatyvų iš esmės nėra – tiesiog yra surankiota, kas ką veikia šeimos srityje, ir sudėta į vieną.

Aš suprantu, kad premjerei po visų skrydžių, važinėjimų ir kitų nesėkmių, turint tikrai nenusisekusius partnerius, matyt, nieko kito nelieka, kaip susirasti gražią temą ir bandyti visomis pastangomis reklamuotis“, – svarstė politikė.

Pati A. Širinskienė tikino tai supratusi ne kaip nuoširdų rūpestį, bet kaip reklaminį šou Vyriausybei, kuri tokiu būdu bando pasikelti savo reitingus.

Apskritai, aiškino demokratė, akivaizdu, kad sprendimas gimdyti vaikus yra požiūrio klausimas, ir jo nekeičiant kažką pakeisti pinigais yra tikrai sudėtinga.

„Bet man, tarkime, vienoje konferencijoje, kuri prieš dvejus metus vyko Prezidentūroje, teko girdėti statistiką, kad ta būsto problema, kuri yra sprendžiama su paskolomis jaunoms šeimoms, iš tikrųjų galbūt prisideda prie gimstamumo, nes tie tyrėjai, kurie pristatė, sakė, kad jie matė, jog tos šeimos, kurios įsigyja būstą su valstybės pagalba, linkusios turėti daugiau vaikų. Bet žinoma, kažkokius apibendrinimus daryti labai sunku.

Žinoma, kad reikia daryti viską, kas įmanoma, ką, manau, ir bando daryti tuos likučius iš visų programų surinkdama Vyriausybė, bet pagrindinis dalykas yra požiūrio keitimas, kas yra ilgalaikis švietimo ir ugdymo dalykas“, – kalbėjo A. Širinskienė.

O štai reklaminių banerių idėja ministerijų interneto svetainėse politikę prajuokino.

„Matyt, reikėtų paklausti, kiek „normalių“ piliečių skaito kokios nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapį. Arba Kultūros ministerijos. Mano galva, tai yra neefektyvios priemonės. Aišku, gražu, bet bus pinigai į vėją“, – konstatavo ji.

Kalbėdama ir apie vienišų žmonių problemą, demokratė svarstė, kad mažas vaikų skaičius nėra žmonių susipažinimo ar nesusipažinimo klausimas.

„Tai absoliučiai nesusiję dalykai. Akivaizdu, kad šeimos susipažįsta, pagimdo maksimum vieną vaiką ir viskas tuo apsiriboja. Tai ar diskotekos, ar pažinčių svetaines dar Zailskienė gali sugalvoti – tai tikrai gimstamumo problemos neišspręs.

Reikia galvoti apie naujas iniciatyvas – tikrai keistai atrodo gimstamumo skatinimo komplekse tokia priemonė, kuri susijusi su vaikų maitinimu. Tokia priemonė nukreipta ne į gimstamumo skatinimą, o į skurdo mažinimą, nes yra žmonių, kurie vaikams tiesiog negali nupirkti pietų.

Tai skurdo mažinimo priemonę įtraukti ir pristatyti kaip priemonę, kuri skatins gimstamumą – nežinau, suraskite Lietuvoje man šeimą, kuri papildomai gimdys vieną vaiką dėl to, kad jis nemokamus pietus mokykloje gautų“, – ironizavo parlamentarė.

[[ge:lrytas:lrytas:41825300]]

Abejonių A. Širinskienei kelia ir draugiškiausių savivaldybių konkursai, nors idėja ir graži.

„To kompleksinio požiūrio ir rimtų iniciatyvų, ne diskotekų, ne dovanėlių ir plakatų, tikrai labai norėtųsi. Gali užsakyti banerius ir visus portalus, bet jeigu žmogus nejaučia realaus požiūrio, jeigu jis nemato didėjančių savo pajamų, jeigu jis valstybėje nesijaus saugus, labai abejoju, ar jis bus linkęs tų vaikų turėti daugiau negu vieną“, – kalbėjo demokratė.

Išskyrė orumo aspektą

Savo ruožtu liberalas E. Gentvilas į Vyriausybės idėjas taip pat pažvelgė su lengva ironija.

„Ką tik perskaičiau Daniilo Charmso, garsaus rusų kalėjime numirusio komiko, pasakymus, kad jis irgi žino, kaip padidinti santuokų skaičių ir gimstamumą.

Jis irgi pasiūlė rengti diskotekas, tik diskotekose privaloma dalyvauti nuogiems. Ir gali dalyvauti žmonės nuo 17 iki 35 metų. Rašo: pamatysite, kiek bus daug santuokų ir kiek bus daug vaikų.

Tai iki tokio lygio ir ritasi mūsų Vyriausybės kabineto narių pasiūlymai“, – komentavo liberalas.

Visgi, tvirtino E. Gentvilas, kalbant apie demografinę krizę, dabar jau tikrai nebeužteks materialinių paskatų.

„Yra šeimų, kurioms ir tūkstantis eurų kas mėnesį, pridedami už vaiką, nieko nebelemia. Jų atlyginimai, jų materialinė gerovė yra pakankama, kad jų nesugundysi didėjančiomis piniginėmis išmokomis.

Beje, vadinamieji vaiko pinigai kasmet indeksuojami ir stabiliai auga, bet gimstamumas neauga – tai akivaizdžiai rodo, kad tai nebeveikia“, – aiškino E. Gentvilas.

Veikia, tęsė liberalas, paslaugos, kurias gali gauti jaunos šeimos. Tai ir galimybė lanksčiau susitvarkyti darbo santykius, lanksčiau pasiimti tėvadienius ar mamadienius.

„Manau, ta orumo atmosfera daugiau lemia negu materialiniai dalykai. Taip jau yra – tapome turtinga visuomenė, kurioje anksčiau pakakdavo bet kokio piniginio prisidėjimo ir tai jau būdavo paskata.

Šiandien tai jau nebėra paskata – šiandien žmogaus orumas, jo laisvių dalykai yra jiems gerokai svarbiau. O Vyriausybė, deja, vis dar kartais dėlioja tokius dalykus, kaip pervadinti vaiko priežiūros atostogas, diskotekos ir taip toliau.

[[ge:lrytas:lrytas:41825301]]

Mėgstu pajuokavimus, bet reikia pradėti žiūrėti visiškai rimtai“, – teigė E. Gentvilas.

Pasak jo, žmogus valstybėje šiandien turi jaustis oriai.

„Žmogus nesijaus oriai, jeigu jam yra sakoma, kad tu nesi santuokoje ir mes tavimi nesirūpinsime. Taip negali būti šioje visuomenėje“, – pabrėžė politikas.

Kaip jau skelbta, priemonių planą Šeimos metams įgyvendinti ministerijos turės pateikti iki rudens, jis papildys esamą Ministrų kabineto priemonių planą.

Aplinkos ministerija ketina didinti būsto pasiūlą ir prieinamumą jaunoms šeimoms, ypač regionuose, tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) – peržiūrėti motinystės išmokų ir vaiko priežiūros atostogų tvarką, įvesti nemokamą 3–4 klasių vaikų maitinimą – atitinkamai nuo 2027 ir 2028 m.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina didinti pagalbinio apvaisinimo priemonių prieinamumą, diegti pozityvios tėvystės programas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) planuoja „vieno langelio“ sistemos plėtrą į Lietuvą iš emigracijos norintiems grįžti šalies piliečiams, taip pat vystyti „į valstybės prioritetus orientuotą“ migracijos politiką.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) numato didinti lėšas švietimo pagalbai, formaliajam bei neformaliajam švietimui.

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) numato talentų pritraukimo ir skatinimo iniciatyvas, Užsienio reikalų ministerija (URM) – stiprinti grįžtamąją migraciją ir stiprinti ryšius su diaspora.

Teisingumo ministerija planuoja imtis poveikio demografijai vertinimo teisėkūros procese.

Demografinę krizę spręsime diskotekomis ir reklaminiais baneriais? Politikai įvertino Vyriausybės užmojus