„Išvados rengėjas sako, kad nereikia naikinti komisijos. Kiek supratau, pačioje Kultūros ministerijoje nėra vieningos nuomonės. Vis tiek lieku prie savo nuomonės, kad komisija tikrai yra nereikalinga, savivaldybės puikiausiai gali priimti sprendimus šio įstatymo rėmuose. Kai jos negali – tada Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) gali sukurti darbo grupę savo aplinkoje“, – Eltai teigė D. Jakavičius.
„Tai, ką mes matome, daugiausiai diskusijų kyla dėl gatvių pavadinimų – tai išvis savarankiška savivaldybių funkcija, jos gali priimti sprendimą ir be komisijos. Kitas argumentas – dėl Salomėjos Nėries paminklo. Taip pat kyla klausimas, ar tikrai reikia imperatyviai nurodyti savivaldybėms, kurias sovietinių karių kapines reikia iškelti iš miestelių ir miestų, nes miestas pats gali imtis iniciatyvos ir kilus klausimams gauti pritarimą arba nepritarimą iš LGGRTC“, – akcentavo jis.
Kultūros ministerija siūlo nenaikinti komisijos
Sprendimus dėl S. Nėries paminklo siūlo palikti savivaldoms: adresų, gatvių pavadinimų keitimas kainuoja
Kovo pradžioje registruotoje ir Vyriausybei teikiamoje išvadoje Kultūros ministerija siūlo nenaikinti vadinamosios Desovietizacijos komisijos. Ministerija siūlo ne keisti, o tobulinti dabartinį teisinio reguliavimo modelį.
„Atsižvelgiant į tai, kad totalitarinių, autoritarinių režimų nusikaltimų įvertinimas ir jų simbolikos eliminavimas yra ne tik viešosios erdvės klausimas, bet ir valstybės tapatybės, konstitucinių vertybių bei nacionalinio saugumo dalis, galėtų kilti rizika dėl savivaldybių sprendimų autonomijos šioje srityje neatitikimo valstybės vykdomai istorinės atminties ir demokratinių vertybių apsaugos politikai“, – dėstoma ministerijos išvadoje.
„Decentralizavimas galėtų sąlygoti nevienodą teisės normų taikymo praktiką skirtingose savivaldybėse, kai nesant vieningo vertinimo mechanizmo, identiški ar analogiški viešieji objektai skirtingose savivaldybėse galėtų būti vertinami skirtingai“, – akcentuojama rašte.
Be to, ministerijos teigimu, sprendimų priėmimas savivaldybių lygmeniu didintų galimą politizavimo riziką.
Susiję straipsniai
„Kiltų pagrįsta tikimybė, jog sprendimai dėl totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų simbolikos būtų grindžiami ne objektyviais istoriniais ir teisiniais kriterijais, o politiniu tikslingumu, vietinėmis politinėmis aplinkybėmis, rinkėjų nuostatomis“, – dėstoma išvadoje.
Ministerija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ne visos savivaldybės turi pakankamai žmogiškųjų ir administracinių resursų šiems klausimams spręsti.
Pabrėžiama, kad skirtingos istorinio palikimo interpretacijos ar su tuo susiję sprendimai galėtų kelti konfliktines situacijas tarp bendruomenių.
Komisijos sudėtį siūlo tvirtinti sudarytai Tarybai
Ministerijos išvadoje taip pat siūloma, kad Desovietizacijos komisiją sudarytų ne Seimas, kaip yra dabar, o LGGRTC direktoriaus teikimu suburta Taryba.
Pastaroji skirtų komisiją ir jos pirmininką.
ELTA primena, kad pernai lapkritį Seimas po pateikimo pritarė grupės socialdemokratų registruotoms įstatymo pataisoms, kuriomis norima naikinti vadinamąją Desovietizacijos komisiją.
Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo priimtų pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau jis teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių raštus dėl analogiškų objektų svarsto Desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).