Pasak R. Žemaitaičio, susitikimų su P. Szijjartu metu niekas neleido jam galvoti, kad tam tikra informacija galėtų būti perduota Maskvai. Jam esą nebuvo reiškiami pageidavimai, aktualūs Rusijai.
„Tikrai ne, nes, kaip žinote, mano visi susitikimai yra įrašomi, žvalgyba veikia“, – interviu laidai „ELTA Savaitė“ sakė jis. Jis pridūrė, kad kalbėdamas apie žvalgybą minty turi Valstybės saugumo departamentą.
ELTA primena, kad JAV laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad tarp ES Tarybos posėdžių P. Szijjarto reguliariai skambindavo S. Lavrovui ir informuodavo jį apie diskusijų eigą. Vengrijos užsienio reikalų ministras vėliau patvirtino per uždarus ES susitikimus nuolat bendraujantis su S. Lavrovu – esą bendravimas su kitais partneriais yra diplomatijos esmė. Europos Komisija paragino Vengriją pateikti paaiškinimus, spaudos pranešimus vadindama „keliančiais didelį susirūpinimą“. Tokį pat raginimą išsakė ir Vokietija.
E. Gentvilas vs R. Žemaitaitis: ar yra valdančioji dauguma nacionalinio saugumo klausimais?
„Žiauriai geras pokalbis buvo“
R. Žemaitaitis aiškino, kad dabartinėje Vengrijos politikoje jam patinka, jog tautinį, kultūrinį ir kalbinį pagrindą sugebama išlaikyti kaip šalies prioritetą.
„Jie žiūri savo valstybės gyventojų interesų, naudos. Jie nežiūri Petro, Antano, Stasiaus, jie žiūri tiktai savo ir tai yra pagarba. Tą patį daro Lenkijos prezidentas – lygiai taip pat žiūri savo valstybės interesų, naudos. Tą patį daro Slovakijos prezidentas. Tą patį dabar Vokietijos (kancleris – ELTA) Friedrichas Merzas – jau galų gale dašuto jam, suprato, kad čia yra labai prastai, kas buvo iki tol“, – kalbėjo „aušriečių“ lyderis.
Pasak R. Žemaitaičio, per pastarąjį susitikimą su P. Szijjartu Vengrijoje „žiauriai geras pokalbis buvo“.
Susiję straipsniai
„Apie Europą mes šnekėjomės, apie Europos vieningumą, apie ekonomiką. Mes kalbėjomės, kaip iš tikrųjų Žaliojo kurso mes turėtume atsisakyti, kaip pramonė į Europą turėtų sugrįžti, kaip mes iš Rytų turime susigrąžinti mūsų perdirbimo gamybą. Valandą mes, man atrodo, vienas ant vieno su juo išsikalbėjome, realiai kuria kryptimi turi važiuoti. Be kita ko, jau pradeda tos pačios ES valstybės narės apie tai kalbėti“, – teigė jis.
Du susitikimai
Sausio pradžioje „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis Vengrijoje susitiko su šios šalies užsienio reikalų ir prekybos ministru P. Szijjartu.
Pernai lapkritį politikas su ministru buvo susitikęs Lietuvoje. Tuomet parlamentaras teigė Vengrijos diplomatijos vadovui padėkojęs už jo šalies indėlį vykdant NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse bei aptaręs kitus, jo atžvilgiu, aktualius klausimus. Susitikimas sulaukė nemažai kritikos.
Praėjusią savaitę Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai Dainoras Bradauskas ir Karolis Neimantas Budapešte dalyvavo Konservatyvios politinių veiksmų konferencijos (CPAC) renginyje. Nors buvo palaiminta parlamento valdybos, ši išvyka sulaukė nemažai kritikos – ir ne tik iš opozicijos.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė akcentavo, kad „aušriečiai“ vyks į Vengrijos premjero Viktoro Orbano organizuojamą renginį, kuris tiesiogiai yra vienas iš šios šalies parlamento rinkimų, vyksiančių balandžio 12 dieną, kampanijos elementų. Socialdemokratė Rasa Budbergytė kritikavo, kad vykstama į valstybę, kuri blokavo europinę 90 mlrd. eurų paskolą Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai.
Po komandiruotės K. Neimantas Eltai pasakojo renginyje neišgirdęs idėjų, kurios galėtų virsti Lietuvai naudingais įstatymų projektais.
Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybė viena iš nedaugelio Europoje palaikančių reguliarius ryšius su Kremliumi. Vengrija taip pat toliau importuoja didelius kiekius naftos iš Rusijos, nepaisydama ES spaudimo mažinti energetinę priklausomybę nuo Maskvos.
Nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, P. Szijjarto Maskvoje lankėsi 16 kartų.