Vengrija

Vengrija – Vidurio Europos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą, ribojasi su Austrija, Slovakija, Ukraina, Rumunija, Serbija, Kroatija ir Slovėnija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Budapeštas, susiformavęs sujungus Budą, Peštą ir Óbudą. Vengrija priklauso Europos Sąjungai, NATO, Šengeno erdvei ir JT, tačiau išsaugo stiprų nacionalinį identitetą bei kultūrinį paveldą.

Šalis užima apie 93 tūkst. km² plotą ir turi maždaug 9,6 mln. gyventojų. Oficialioji kalba – vengrų, unikali finougrų kalbų grupės narė, neturinti artimų giminingų kalbų regione. Valiuta – Vengrijos forintas (HUF).

Vengrija garsėja turtinga istorija – nuo Didžiosios Vengrijos kunigaikštystės laikų iki 1000 m. karūnuotos karalystės ir vėlesnės Habsburgų monarchijos dalies. XX a. šalis patyrė abiejų pasaulinių karų, sovietinės okupacijos ir 1956 m. revoliucijos laikotarpius. 1989 m. Vengrija taikiai perėjo prie demokratijos ir rinkos ekonomikos.

Ekonomiškai Vengrija remiasi pramone, žemės ūkiu, turizmu ir paslaugomis. Turistiniai traukos objektai – Balatono ežeras, Budapešto terminių vandenų kompleksai, Hortobadžio nacionalinis parkas ir UNESCO saugomas Panno pusiasalis.

Valstybės politinė sistema – parlamentinė respublika. Nuo 2010 m. šalies ministru pirmininku yra Viktoras Orbánas, kurio vadovaujama politika sulaukia tiek palaikymo, tiek kritikos tarptautinėje arenoje.