Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialiajam pasiuntiniui Baltarusijai Johnui Coaleʼui pareiškus, kad Lietuva turėtų atkurti ryšius su šia kaimynine valstybe, viešojoje erdvėje kilo nemenkas sambrūzdis.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs JAV pareigūnas portalui LRT.lt taip pat pažymėjo manantis, kad turėtų būti sudarytos galimybės per Lietuvą gabenti kalio trąšas.

„Tikiuosi, kad Lietuva sutinka su dvišaliu dialogu užsienio reikalų viceministrų lygmeniu. Reikia nutraukti tuos dalykus, kurie trukdo gyvenimui abejose pusėse“, – interviu portalui sakė J. Coale'as.

Nors besitęsiant karui Ukrainoje, prie kurio prisideda ir Baltarusija, tai pat dėl prieš Lietuvą vykdomų įvairių hibridinių atakų šalies pozicija Baltarusijos atžvilgiu išlieka itin griežta, komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas sako, kad „užsidarymas bukuoju būdu“ mums naudos greičiausiai neatneš. Čia, anot jo, reikėtų apsvarstyti įvairias galimas strategijas ir net pasimokyti iš Ukrainos prezidento.

[[ge:lrytas:lrytas:41833265]]

„Ką kalbėti su žmogumi, kurio vienintelis atsakymas yra ne? Su tokiais žmonėmis tu reikalų turėti nenori, ir tada tiesiog mes būsime ignoruojami, per mūsų galvas priims sprendimus“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ aiškino M. Lapinskas.

Visgi, svarstė komunikacijos specialistas, tam, kad Lietuvos poziciją galėtum aiškiai ištransliuoti savo visuomenei, turėtum būti įgijęs ir jos pasitikėjimą, o politikos lyderiai jo stokoja. Tačiau, tęsė pašnekovas, gali būti, kad tam tikras dialogas su Baltarusija netgi galėtų turėti ir teigiamą pusę.

Galima pažiūrėti ir į V. Zelenskį

Paklaustas, ar J. Coale'o žodžius Lietuvai suprato kaip raginimą, spaudimą ar tiesiog jo asmeninę nuomonę, M. Lapinskas laidoje svarstė, kad galbūt toks yra Amerikos užsienio politikos braižas.

[[ge:lrytas:lrytas:41829526]][[ge:lrytas:lrytas:41832563]][[ge:lrytas:lrytas:41837391]]

„Surandi kokias nors dvi konfliktuojančias šalis ir galvoji, kurią gali lengviau nulaužti. Kadangi diktatoriai turi daugiau ką prarasti, jeigu jie neteks valdžios, tai jie, natūralu, ir priešinasi tam.

O demokratinė šalis, galbūt norėdama įsiteikti Jungtinėms Valstijoms, galbūt galvodama, kad čia mažiau rizikos yra, gali ir sutikti kalbėti“, – kalbėjo specialistas.

Anot M. Lapinsko, anksčiau jau matėme panašių situacijų, tik aukštesniu lygmeniu, kai D. Trumpas ragino Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį eiti ir kalbėtis su Vladimiru Putinu.

„Dabar mes matome J. Coale'ą, kuris sako tą patį: ei, Gitanai, ar Inga Ruginiene, ar Kęstuti Budry, eikite kalbėtis su A. Lukašenka. Tai šia prasme braižas yra panašus.

Ir mums, ko gero, reikėtų elgtis panašiai, kaip elgiasi V. Zelenskis: žinoma, kalbėsimės, žinoma, labai gerai!

Galbūt po kurio laiko jų dėmesys nukryps kažkur kitur ir kalbėtis nebereikės, pavyzdžiui“, – svarstė jis.

Tiesa, Lietuvos pozicija ryšių su Baltarusija klausimu išlieka griežta. Paklaustas, ar teisinga strategija yra neigti bet kokio dialogo galimybę, M. Lapinskas pripažino manantis, kad čia yra pats blogiausias variantas.

„Nes tokiu atveju tu atrodai kaip ne visai toks rimtas subjektas. Ką kalbėti su žmogumi, kurio vienintelis atsakymas yra ne?

[[ge:lrytas:lrytas:41854711]]

Su tokiais žmonėmis tu reikalų turėti nenori, ir tada tiesiog mes būsime ignoruojami, per mūsų galvas priims sprendimus“, – argumentavo komunikacijos ekspertas.

Pasak jo, kur kas geresni yra kitokie variantai, kurie jau yra panaudoti, arba „kuriuos dar būtų galima panaudoti“.

„Vienas variantas yra M. Rutte ir Europos lyderių kalbėjimas su D. Trumpu – ar tai būtų dėl Hormūzo sąsiaurio ir Irano karo, ar dėl D. Trumpo grasinimų Ukrainos ir Rusijos karo atveju.

Tai kalbėjimas, gyrimas D. Trumpo, kad mes esame pasiruošę, tikintis, kad po kurio laiko jų dėmesys dings.

Ir dar kitas variantas yra šiek tiek daryti taip, kaip sako V. Zelenskis: artikuliuoti, o kokių mes visgi norime interesų su Baltarusija, kelti tuos interesus – tegul jie dabar atrodytų absurdiški – bet kas čia žino?“ – svarstė M. Lapinskas.

Kokia būtų geroji pusė?

Vienas dalykas, tęsė jis – Lietuva tokiu atveju pasirodytų kaip konstruktyvi partnerė.

„Oi taip, mes galime kalbėtis su Baltarusija, bet žinote, mes nuo jūsų pastatėme sieną už 500 milijonų, tai dabar norėtume jums išrašyti sąskaitą už tą sieną, jūs kompensuokite mums tos sienos statymą ir tada mes galėsime kalbėti.

Tai po to jau Baltarusija turės gintis ir aiškinti, kodėl jie nemokės šitų pinigų. Tai šia prasme, man atrodo, kelti kažkokius reikalavimus mainais yra tikrai geriau, nei tiesiog bukuoju būdu užsidaryti aklai“, – pažymėjo pašnekovas.

Jeigu Lietuvos politikai dėl santykių su Baltarusija iš tiesų jaučia spaudimą iš JAV, kodėl jie viešai komunikuoja, kad tokio spaudimo nėra? M. Lapinsko teigimu, tam, kad galėtum pasakyti tai visai visuomenei, turėtum turėti autoritetą pačios visuomenės akyse.

„Lietuvos politikų problema ir užsienio politikos diriguotojų problema yra tai, kad būtent tos visuomenės akyse, kuri čia mielai imtųsi spręsti visus šituos klausimus, jie kaip tik autoriteto ir neturi.

Jeigu tu išstosi ir pasakysi visuomenei, kad mes jaučiame spaudimą ir kalbėsimės su baltarusiais, tai natūralu, kad feisbuko auditorija, aktyvesni piliečiai sukils ir sakys, kad ne, jokiu būdu – su A. Lukašenka kalbėti nereikia ir negalima – ir tokiu būdu jie patys atsidurtų tokioje sudėtingoje situacijoje.

Tai, ko gero, čia tartis su visuomene ne visai reikėtų, arba jeigu jau tartis, tai su visa visuomene. Bet apskritai paėmus, gal pasakysiu tokį ne visai standartinį dalyką – jeigu mes turėtume kažkokias kalbas su baltarusiais, arba netgi pasiduotume spaudimui tam tikra prasme, trąšų tranzitas ar panašiai, tai yra ir gerų pusių.

Kokios geros pusės? Pamatysime droną – tą tranzitą ir uždarysime. Niekas betono ant to neužpila“, – svarstė komunikacijos ekspertas.

Pasak M. Lapinsko, jeigu mes turėtume daugiau ryšių su Baltarusija, iš esmės daugiau tų ryšių būtų galima ir nutraukti, taip demonstruojant ir savo poziciją.

„Nes dabar, pavyzdžiui, reaguodami į jų vilkikų šantažą, dronus ar panašiai, mes nelabai kokių priemonių turime, nes visi santykiai nutraukti.

Kartais turbūt geriau juos kažkokius turėti ir visą laiką būti pasiruošus nutraukti ir atsakyti, negu tiesiog neturėti nieko ir negalėti atsakyti į jų provokacijas. O tų provokacijų tai tikrai bus“, – neabejojo specialistas.

[[ge:lrytas:lrytas:41854709]]

Sureagavo valstybės vadovai

Portalui LRT.lt J. Coal'as taip pat nurodė per vizitą Baltarusijoje paraginęs valstybės vadovą A. Lukašenką paleisti šioje šalyje užstrigusius Lietuvos vilkikus.

„Taip, aš paraginau jį tai padaryti, ir jis tai padarė. Iš pradžių kalba sukosi apie dideles pinigų sumas už kiekvieną sunkvežimį, kuris būtų paleidžiamas, tačiau jis tą sumą gerokai sumažino, tad manau, kad ši problema irgi išspręsta“, – interviu sakė J. Coal'as.

Praėjusią savaitę derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“. Savo ruožtu režimas į laisvę paleido dalį politinių kalinių.

Po pasirodžiusio J. Coale'o interviu premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas tikino, jog šiuo metu nevyksta jokios derybos ar pokalbiai šiais klausimais.

„Esame dėkingi JAV už pastangas padedant spręsti su Baltarusija susijusius klausimus – vilkikų judėjimo, oro balionų incidentų ir politinių kalinių paleidimo srityse. Reaguodami į specialiojo pasiuntinio pasisakymus, galime pabrėžti, kad šiuo metu nevyksta jokios derybos ar pokalbiai dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą ar aukšto lygio susitikimų“, – Eltai penktadienį sakė jis.

„Lietuvos pozicija išlieka nuosekli – tvirtai laikomės ir palaikome Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijai, kurios neseniai buvo pratęstos. Santykiuose su Baltarusija tebėra daug neišspręstų klausimų: paleista tik dalis vilkikų, toliau fiksuojami oro balionų incidentai, Baltarusijoje vis dar laikomi politiniai kaliniai. Būtent šių klausimų sprendimui ir skiriame didžiausią dėmesį“, – akcentavo I. Dobrovolskas.

Lietuva svarstytų JAV pasiuntinio pasiūlymą susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygmeniu, jei Minskas įvykdytų Vilniaus keliamas sąlygas, naujienų portalui LRT.lt sakė ir pati premjerė I. Ruginienė. Tiesa, ji pabrėžė, kad su JAV pasiuntiniu apie galimybę atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą kalbėta nebuvo.

„Su JAV pasiuntiniu niekada jokiu lygmeniu nebuvo kalbėta apie trąšų tranzitą per Lietuvą. Kalbėjome apie balionus, apie vilkikų išlaisvinimą, neteisėtą migraciją – apie tai tikrai kalbėjome, nes tai mūsų sąlygos Baltarusijai susitikti viceministrų lygmeniu“, – sakė I. Ruginienė.

„Mes kalbame tik apie techninio pobūdžio susitikimą, skirtą pasikeisti pozicijomis. Tas susitikimas gali įvykti įvykdžius sąlygas“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Jos teigimu, pirmoji sąlyga tokiam susitikimui – per sieną neturi skirsti kontrabandiniai balionai, antroji sąlyga – visi Baltarusijoje sulaikyti vilkikai turi būti grąžinti be jokių papildomų mokesčių ar finansinių baudų, trečioji – Baltarusija turėtų neleisti per sieną neteisėtų migrantų.

Prezidentas G. Nausėda teigė, kad dialogas galimas tik tuomet, kai Baltarusija parodys realų geranoriškumą ir nekels grėsmių Lietuvai. Kol kas tokių ženklų, anot šalies vadovo, nematyti.

„Kol kas gero noro iš Baltarusijos pusės mes nematome. Aš kaip tik sakyčiau, kad dialogui atsiranda galimybės tuomet, kuomet kita pusė pademonstruoja gerą norą puoselėti, kiek tai yra įmanoma, kaimyniškus ryšius ir jeigu tam tikrą laiką mes matome, kad situacija yra stabili ir Baltarusijos režimas nekelia Lietuvai kažkokių tiesioginių grėsmių – kontaktai, dialogas, tam tikru lygiu yra įmanomas. To ir norėčiau palinkėti“, – teigė G. Nausėda.

Po JAV pasiuntinio raginimo Lietuvai – esminis eksperto patarimas