Ministrų kabinetui pritarus minėtiems teisės aktų pakeitimams, įstatymų projektai bus teikiami Seimui.
Teisingumo ministerijos teikiamomis Baudžiamojo kodekso pataisomis siūloma įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie sistemingai grobia svetimą nedidelės ar mažesnės vertės turtą. Šis nusikaltimas būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Numatyta, kad asmuo galėtų būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Šiuo metu už smulkias vagystes, kai pagrobto turto vertė neviršija 150 eurų, taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 90 iki 400 eurų. Tačiau, kaip nurodo ministerija, tokios baudos neatgraso vagišių.
Susiję straipsniai
2020–2025 m. fiksuotas itin didelis smulkių vagysčių augimas, o absoliuti jų dauguma įvykdyta prekybos vietose. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, 2020 m. buvo užfiksuotos 15 213 vagystės, kurių padaryta žala siekė 777 tūkst. eurų. 2024 m. šis skaičius išaugo iki 37 647 vagysčių, o bendra žala pasiekė 3,2 mln. eurų. Platesnė viso prekybos sektoriaus apklausa parodė, kad bendra patiriama žala dėl smulkių vagysčių nuo 10 mln. eurų 2022 m. išaugo iki 21 mln. eurų 2023 m.
Kaip rodo Teisingumo ministerijos pateikti duomenys, per paskutinius dvejus metus beveik 1000 asmenų buvo 10 ir daugiau kartų bausti už smulkias vagystes. Iš jų 1 asmuo padarė virš 300 smulkių vagysčių, 2 asmenys virš 200, 24 asmenys – virš 100 vagysčių.
Ministerijos manymu, ši statistika rodo, kad šiuo metu taikoma administracinė atsakomybė už smulkias vagystes yra neefektyvi ir būtina smulkiems vagišiams taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Taip pat siūloma koreguoti Administracinių nusižengimų kodeksą, numatant naują administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis prekybos vietose. Ši priemonė būtų taikoma asmenims, pakartotinai padariusiems smulkią vagystę, kai nėra pagrindo konstatuoti sistemingumo ar tęstinės nusikalstamos veikos. Draudimas galiotų tik to paties juridinio ar fizinio asmens valdomoms prekybos vietoms, o jo trukmė siektų nuo vieno mėnesio iki dvejų metų.
Baudžiamojo kodekso pakeitimams pritarus Seimui, naujos nuostatos įsigaliotų nuo šių metų birželio 1 dienos.