Prieš kelias savaites derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys Johnas Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“.
J. Coale‘as interviu LRT paragino Vilnių atkurti ryšius su Minsku ir kalbėjo manantis, kad turėtų būti sudarytos galimybės per Lietuvą gabenti baltarusiškas kalio trąšas. Tokį sprendimą, panašu, palaiko ir dalis valdančiųjų. Tik su tam tikromis sąlygomis.
„Mūsų pagrindinis, strateginis sąjungininkas yra JAV. Mes turime su jais dirbti labai betarpiškai, išvien. Jeigu darytume sprendimą, tai tas sprendimas turi padidinti mūsų saugumą, o ne pamažinti“, – Lrytas laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ kalbėjo finansų ministras K. Vaitiekūnas.
K. Vaitiekūnas: jei karas Irane užsitęs, didės ne vien degalų kainos
Tiesa, pasigirsta ir bandymų trąšų klausimą sieti ne su saugumu, o su ekonomika.
Arba ir su viena, ir su kita sritimi – nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis prieš kelias dienas pareiškė, kad Lietuva turėtų atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, o gautus pinigus šalis galėtų investuoti į gynybą.
Susiję straipsniai
„Nemanau, kad tai pakeičia šito klausimo dimensiją. Tai vis tiek yra saugumo klausimas. Taip, tai yra papildomos pajamos, kurios galėtų būti nukreipiamos į gynybą. Bet reikia sau atsakyti, ar tai padidins mūsų gynybą ir saugumą, ar sumažins?
Mūsų gynybos biudžetas yra beveik 5,5 mlrd., tai 200 mln., kurie būtų gauti papildomai, turbūt net ne 200 mln. nueitų į gynybą, o koks 50 mln., čia, aišku, laisvai spekuliuoju, bet tikrai ne visa suma. Mūsų bendrame katile, aišku, tai būtų didelė paskata, bet ne lemiama.
Vėlgi, grįžtu prie to, kad tai yra platus klausimas, per užsienio politikos, saugumo politikos prizmę, ir tik tada ekonominis“, – akcentavo K. Vaitiekūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad sprendimas priklausys ir nuo mūsų partnerių Amerikoje – ko jie nori pasiekti ir kaip tai prisidėtų prie mūsų saugumo situacijos gerinimo.
„Aš neturiu atsakymų į šiuos klausimus. Turbūt juos ir bandoma šiuo metu rasti. Aš esu beveik tikras, kad į šituos klausimus kartu su partneriais bandoma rasti atsakymus. Jeigu bus rasti atsakymai, nuo to, kokie jie bus, ir priklausys, kokį sprendimą (reikėtų) priimti“, – teigė ministras.
Premjerė Inga Ruginienė nurodė, kad Lietuva svarstytų J. Coale‘o pasiūlymą susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygmeniu, jei Minskas įvykdytų Vilniaus keliamas sąlygas. Tiesa, ji pabrėžė, kad su JAV pasiuntiniu apie galimybę atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą kalbėta nebuvo.
Jos teigimu, pirmoji sąlyga tokiam susitikimui – per sieną neturi skirsti kontrabandiniai balionai, antroji sąlyga – visi Baltarusijoje sulaikyti vilkikai turi būti grąžinti be jokių papildomų mokesčių ar finansinių baudų, trečioji – Baltarusija turėtų neleisti per sieną neteisėtų migrantų.
Premjerė taip pat pažymėjo, kad Lietuva negali svarstyti galimybių per šalį atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą, nes šiuo metu galioja Europos Sąjungos sankcijos.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad Lietuvos dialogas su Baltarusija galėtų būti įmanomas, jei pastaroji parodytų gerą valią.
„Ar esant rekordiniam nelegalių migrantų srautui pastarosiomis dienomis prie mūsų sienos, ar esant nuolat balionų atakoms, mes iš tikrųjų turėtume dabar sakyti ir prašyti kaimyninio režimo indulgencijos pasimatyti?“ – trečiadienį TV3 žinioms sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas kalbėjo panašiai, kaip ir premjerė, esą Lietuva turėtų iškelti sąlygą Baltarusijai dėl galimo dialogo.
Pasak prezidento, jei Minsko režimas parodytų gerą valią, pavyzdžiui, sustabdytų į Lietuvą skrendančius balionus su kontrabanda, per sieną besiveržiančius migrantus, galima būtų svarstyti apie politinius pokalbius tarp valstybių.
Prezidentas, paklaustas apie galimybes atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, taip pat priminė, jog apribojimai trąšų gabenimui yra susiję su Europos Sąjungos sankcijomis. Taigi, pasak G. Nausėdos, Lietuva šiuo klausimu turėtų vieninga su Bendrija ir nepriiminėti sprendimų savarankiškai.