Į artėjančio Seimo posėdžio darbotvarkę pirmasis atkreipė dėmesį konservatorių frakcijos narys Mindaugas Lingė. Trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ jis rašė: „Po metų ir vėl ši putinistų ir orbanistų gerbėjų valdžia, kuriai, anot M. Sinkevičiaus, nėra geresnių alternatyvų, bandys neigti istorinį faktą, kad V. Landsbergis atkūrus Nepriklausomybę ėjo ir faktinio valstybės vadovo pareigas. Jau antradienį“.
„Traukti tokius klausimus į darbotvarkę yra tas pats, kas neigti pačią Nepriklausomybę. Kita vertus, nereikia stebėtis, - tai nuosekli laikysena, pritarianti tikrojo koalicijos lyderio antivalstybinei destruktyviai veiklai ir aiškinimams, kad kovo 11 d. įvykdytas valstybinis perversmas“, – aiškino konservatorius.
„Tiesiog antras pagal svarbumą klausimas po LRT, kas vienija šią daugumą. Nesuvienija poligono steigimas, suvienys Landsbergis“, – ironizavo politikas, pastebėdamas, kad valdančioji dauguma ima rodyti tikruosius savo veidus.
V. Landsbergis: taip gerai gyvename, kad pavojinga norėti geriau
Socialiniame tinkle M. Lingė pasidalijo ekrano nuotrauka, kurioje matoma artėjančio antradienio Seimo posėdžio darbotvarkės ištrauka. Joje – jungtinės valstiečių frakcijos nario R. J. Jankūno registruotas projektas, kuriuo siūloma pripažinti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymą netekusiu galios.
Tiesa, šią įstatyminę R. J. Jankūnas registravo prieš metus. Pernai gegužę ją mėginta įtraukti į plenarinių posėdžių darbotvarkę, tačiau iš jos projektas buvo išbrauktas.
Susiję straipsniai
Seimo pirmininkas paaiškino, kodėl klausimas įtraukiamas į darbotvarkę
Konservatorius klausimą dėl kitos savaitės posėdžio darbotvarkės iškėlė ir Seniūnų sueigoje.
„Tikrai negalime pritarti tokiam siūlymui. Siūlytume išimti, pakoreguoti darbotvarkę arba nebent tai yra jūsų jau koalicinis matymas, kad reikia šitą projektą priiminėti“, – sakė M. Lingė.
„Tie projektai yra įtraukiami pagal registravimo eilę. Ateina ta eilė, ir įtraukiami“, – aiškino Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Konservatoriui pasiūlius išbraukti klausimą iš darbotvarkės, Seniūnų sueiga tam nepritarė. Už pasisakė tik 7 nariai, 10 balsuojant susilaikė, o dar 2 pasisakė prieš klausimo išbraukimą.
Klausimą pavyko išbraukti
Nors Seniūnų sueigoje palaikymo neužteko, konservatoriai paprašė išbraukti klausimą dėl V. Landsbergiui suteikto valstybės vadovo statuso Seimo salėje svarstant kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkes.
„Noriu paklausti ir kartu prašysiu, kad posėdžio pirmininkė teiktų balsavimui, nes tikrai nesuprantu, kodėl vėl įrašytas į darbotvarkę Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo pripažinimo netekusio galios įstatymo projektas. Ne taip seniai jūs buvote tą projektą įrašę, Seimas balsavo ir didele balsų dauguma išbraukė iš darbotvarkės. Tai Seimo valia kaip ir aiški – kad nėra nusiteikimo to projekto svarstyti. Kas gi atsitiko, kad jūs vėl jį įrašote?“ – klausė Jurgis Razma, frakcijos vardu paprašęs balsuoti dėl klausimo išbraukimo.
Siūlymui Seimas pritarė – už pasisakė 63 parlamentarai, prieš balsavo 16, dar 15 susilaikė. Tad antradienį šio klausimo parlamentarų darbotvarkėje – nebus.
M. Sinkevičius: socialdemokratų frakcija su tuo neturi nieko bendro
Dar prieš šį Seimo sprendimą paklaustas apie siūlymą naikinti V. Landsbergiui suteiktą valstybės vadovo statusą, laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius nurodė, jog jo vedama politinė jėga su tuo nėra niekaip susijusi.
„Nieko bendro socialdemokratų frakcija, mano žiniomis, su tuo klausimu neturi. Tai yra atskira Seimo nario iniciatyva ir nematau jokio poreiki prie jos grįžti ir tą temą vėl iš naujo atidaryti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė M. Sinkevičius, pridurdamas, kad „socdemų“ frakcijoje šiuo klausimu nebuvo diskutuota.
Kaip skelbta, Seimas dar 2022 m. birželį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikė valstybės vadovo statusą.
Seimui šį dokumentą teikė tuometė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, buvusi konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė bei konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Tuomet valdantieji konservatoriai tvirtino, kad priėmus įstatymą bus atkurta istorinė neteisybė dėl Lietuvai nusipelniusio žmogaus, o dalis tuometės opozicijos įstatymo projekto ragino nepalaikyti, nes įžvelgė bandymą prasistumti istorijos klastojimą.