Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuriai buvo pavesta įvertinti galimybes šį istorinį pastatą pritaikyti konferencijų centro veiklai, pasiūlė jį perduoti arba parduoti žydų bendruomenei. Klerkams nė motais, kad ten vyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas ir kiti visai Lietuvai svarbūs įvykiai.
Vyriausybės kanceliarijai skirtame rašte dar ir meluojama, esą rūmų rekonstrukcija yra sunkiai įmanoma dėl kultūros vertybių registro reikalavimų.
Nors architekto S.Kuncevičiaus projektui buvo išduoti visi reikalingi leidimai, o paveldosaugininkai netgi ragina greičiau tvarkyti šį unikalios architektūros paveldo objektą, nes jis nyksta.
R. Kaunas, V. Čmilytė-Nielsen, A. Pocius: ką darysime, jei JAV paliks NATO?
Raštą su skandalingu siūlymu ir grindžiamą iš piršto laužtais duomenimis nė nemirktelėjęs pasirašė ministras E.Grikšas. Bet „Lietuvos ryto“ paklaustas, ar rengiant dokumentą buvo kalbėta su žydų bendruomene, politikas negalėjo to patvirtinti.
Tačiau E.Grikšas – ne vienintelis, kuris neturėjo jokio supratimo apie tai, ką pasirašė ir komentavo.
Susiję straipsniai
Neatsiliko ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys P.Pinelis, kuris radijo klausytojus įtikinėjo, kad rūmų rekonstrukcijai pinigų nėra, ir menkino S.Kuncevičiaus projektą nutylėdamas, jog jis yra laimėjęs Vyriausybės skelbtą konkursą. Anot P.Pinelio, tai – tik grupės žmonių vizija, tegul patys jai ir randa pinigų.
Turbūt nereikėtų stebėtis jauno socialdemokrato gebėjimu taukšti niekus, nes gudrauja ir šios partijos senbuviai. Štai Seimo pirmininkas J.Olekas, iš Mokslų akademijos tribūnos mušęsis į krūtinę, kad pritaria pastato rekonstrukcijai, staiga poziciją pakeitė.
Kai išmušė valanda į Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti rezoliuciją, kuri ragina Vyriausybę nedelsiant pasirūpinti rūmais, J.Olekas balsavo prieš – taip, kaip ir daug konservatorių, kurių atstovui Ž.Pavilioniui sušvietė, kad dar reikia pasitarti su Amerika.
Kur šuo pakastas, kad šalies valdžia ėmė kratytis legendinių rūmų, o kairieji susikukavo su dešiniaisiais, paprastam rinkėjui jau darosi sunku suprasti.
Bet užkulisiuose kalbama, kad sostinės valdantieji su konservatoriumi meru V.Benkunsku priešakyje užsigeidė statyti konferencijų centrą šalia Seimo. Už šio projekto palaikymą galimai buvo pažadėta pastatyti ir bunkerį, kuriame, išaušus dienai X, seimūnai galėtų slėptis nuo priešo, o taikiu metu – nuo piktų rinkėjų, nusivylusių meluojančiais politikais.