Virš Sauliaus Skvernelio pakibus įtarimų šešėliui Augalininkystės tarnybos byloje Seime bręsta ir savotiška likimo ironija.

Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei ketvirtadienį kreipusis į Seimą dėl S. Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo netrukus imta diskutuoti, ar dabar jau buvęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas turėtų ant stalo padėti parlamentaro mandatą.

S. Skvernelis kol kas nėra paskelbęs tokio sprendimo, tačiau jau skaičiuojama, kas galėtų vietoje jo sugrįžti į Seimą.

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ užsiminė ir tinklaraštininkas bei buvęs S. Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:42043290]]

Pastarasis praėjusią savaitę atskleidė labai skambių faktų apie S. Skvernelį įsukusią bylą, o dabar laidos pradžioje kalbėjo gerokai mįslingiau.

„Aš žinau truputį daugiau informacijos, kuri greičiausiai virs antraštėmis artimiausiomis dienomis. Bet vos tik ją pasakyčiau, iškart gali būti, kad tai pasikeistų ir sakytų, kad S. Malinauskas spekuliuoja.

[[ge:lrytas:lrytas:42031460]][[ge:lrytas:lrytas:42009518]][[ge:lrytas:lrytas:42043918]]

Mano žiniomis, kontekstas paaiškės per artimiausias dienas, nes Seime bus pakankamai pokyčių, kurie dar geriau paaiškins situaciją. Tie pokyčiai bus frakcijoje.

S.Skvernelis svarsto, ar jis liks frakcijoje ar mišrioje grupėje. Yra kontekstai, kurie gali būti labai svarbūs ir partijai panaikinus jo mandatą“, – sakė S. Malinauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:41273261]]

Tinklaraštininkas pabrėžė, kad daugiau informacijos atskleisti nenori dėl anksčiau nurodytų priežasčių.

Tačiau netikėtai laidos vedėjas Aurimas Perednis paskelbė būtent laidos metu per Lietuvą nusiritusią žinią – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Giedrimas Jeglinskas atsisakė Seimo nario mandato.

Čia S. Malinauskas jau nusijuokė, nes aptakiai kalbėjo būtent apie šią situaciją.

Netrukus paaiškėjo, kad G. Jeglinską pakeisti turėtų demokratė Vilija Targamadzė.

Ir ši situacija atvedė iki savotiškos ironijos.

„Kur esminis momentas – vietoje jo (G. Jeglinsko, – red.) ateina ponia V. Targamadzė. O kitas už brūkšnio – Vytautas Bakas, – paaiškino S. Malinauskas. -

Jeigu S. Skvernelis padėtų Seimo nario mandatą, ateitų V. Bakas. Turint galvoje, kokie jų santykiai frakcijoje – nežinau, kiek būtų ar nebūtų įtampos. Čia yra vienas aspektų. Tas politinis kortų namelis tokiu būdu ir statosi.“

Apie V. Bako ir S. Skvernelio bei pačios demokratų partijos santykius praeityje kalbėta nemažai.

[[ge:lrytas:lrytas:41529630]]

Šių metų vasario 23 dieną vienas „Vardan Lietuvos“ kūrėjų V. Bakas paskelbė, kad palieka partiją. Savo įraše jis leido suprasti, kad tokį sprendimą priėmė, nes S. Skvernelis kilus skandalams nepasitraukė iš partijos pirmininko pareigų.

„Prieš ketverius metus buvau vienas iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigėjų ir pirmosios programos kūrėjų. Steigiant partiją buvau išrinktas pirmininko pavaduotoju. Tąkart įsipareigojome kurti politiką, paremtą moralios politikos, skaidrumo, viešojo intereso viršenybės, profesionalumo ir demokratijos principais. Šis įsipareigojimas buvo įtvirtintas mūsų steigiamuosiuose dokumentuose, – rašė V. Bakas. –

Mūsų požiūriai su partijos vadovybe išsiskyrė tuomet, kai buvo priimtas sprendimas eiti į koaliciją su politine jėga, kurios lyderystė buvo siejama su antisemitiniais pasisakymais ir Konstitucijos pažeidimu. Tą sprendimą laikiau klaida. Dėl to pasitraukiau iš aktyvios partinės veiklos ir likau tik partijos nariu. Šiandien buvo testas mūsų deklaruotoms vertybėms. Mano vertinimu, jis neišlaikytas. Todėl man akivaizdu, kad moralios politikos principai šiuo metu nebėra sprendimus lemianti gairė, o veikiau deklaratyvus programos punktas.“

Apie įtampas partijoje V. Bakas kovo 5 dieną kalbėjo ir portalo Lrytas laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“.

Tuomet D. Pancerovas paklausė V. Bako: „Per pasiruošimą praėjusiems Seimo rinkimams jūs gavote 36 vietą rinkiminiame sąraše ir Visagino vienmandatę, kur laimėti ne vietiniam – labai sudėtinga. Stebint iš šono atrodė, kad tarp jūsų ir partijos tvyro įtampa. Ar tai – teisingas įspūdis, ar jūsų asmeninis sprendimas į politiką daugiau nebeiti?“

Atsakydamas V. Bakas išskyrė du esminius momentus, kurie ir lėmė įtampas tarp jo ir S. Skvernelio bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kolegų.

„Aš buvau valdybos narys ir vienas partijos steigėjų. Nuo tada, kai kūrėme partijos koncepciją. Nemažai žmonių su manimi atėjo į partiją. Man buvo svarbi moralios politikos dimensija. Visą laiką stengiausi jai atstovauti, sprendimus, kuriuos priiminėjome, filtruoti per tą mūsų sumanymą. Kitaip partija prasmės neturi.

Buvo pozicijų, kur turėjome nesutarimų. Man buvo svarbu, kad partija vykdytų savo misiją.

Prisiminsiu porą įtampų.

[[ge:lrytas:lrytas:41350635]]

Pirmoji ryškesnė – 2018–2019 metais vieno didžiausių karinių objektų statyba buvo patikėta korupcijos byloje nuteistai įmonei „MG Valda“, kuri yra buvusi „MG Baltic“. Tada negalėjau suprasti, kodėl būdami valdžioje ir atiduodami tokį objektą – vieną brangiausių valstybėje – atiduodame nuteistos įmonės teisių perėmėjui.

Mintis buvo, kad iš tokių didelių objektų ir apskritai viešųjų pirkimų, naudą turėtų gauti verslas, kuris veikia sąžiningai ir moka mokesčius, veikia pagal taisykles, stiprina valstybę.

Man tai buvo nesuprantama. Aš tai sakiau ir rašiau Valstybės gynimo tarybai (VGT), dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai. Valstybės saugumo departamentas (VSD) tos įmonės veiklą buvo pripažinęs, kaip prieštaraujančią nacionaliniams interesams.

Kaip tu gali karinio miestelio statybą, kur reikalingi leidimai „slaptai“, patikėti teisiamai įmonei.

Kitas epizodas – kai valstiečiai griuvus koalicijai formavo naują koaliciją. Ten buvo ne tik lenkų rinkimų akcija, bet ir kitų keistų...Su tokiais partneriais tu niekaip negali atstovauti moraliai politikai.

Aš tada pasisakiau už koaliciją vardan valstybės, skaidrumo. Neseniai buvo praūžę politiniai skandalai, reikėjo atkurti visuomenės pasitikėjimą politine sistema.

Mano pasirinkimas buvo rinktis partnerius iš dešinės – vien dėl reputacinių dalykų.

Tai – pora epizodų, kurie dėjosi į tą krepšelį.“

Į šį sąrašą V. Bakas įtrauktų ir vadinamąją Pranešėjo istoriją.

„Ta Pranešėjo komisija įtampų kėlė ne tik partijos viduje, bet ir visuomenėje. <..> Kai darėme tyrimą, aš negirdėjau argumentų, kad pats tyrimas nėra prasmingas, visi suprato, kad tai – rimta, bet buvo daugiau baimės dėl savo pačių ateities, postų, kvietimų. Daug kas norėjo būti arčiau populiaraus politiko (G. Nausėdos, – red.).

Nepaisant bendro fono dalis žmonių tą tyrimą parėmė.

Bendrai partijos pozicija buvo tokia, kad geriau to tyrimo nebūtų“, – kalbėjo V. Bakas.

S. Skvernelio mandato klausime – intriga dėl sugrįžti galinčio politiko: „Turint galvoje, kokie jų santykiai...”