Raštą, kuriuo prašo panaikinti politiko teisinę neliečiamybę, generalinė prokurorė Seimui atsiuntė praėjusį ketvirtadienį. Jame nurodoma, kad dar vasario pradžioje pareigūnų dėmesio sulaukusiam S. Skverneliui siekiama pareikšti įtarimus dėl kyšininkavimo Valstybinės augalininkystės tarnybos korupcijos byloje.
„Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų apie Sauliaus Skvernelio galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio „Kyšininkavimas“ 3 dalyje“, – iš Seimo tribūnos antradienį kalbėjo N. Grunskienė.
Pagal šį straipsnį kaltu pripažintam asmeniui teismas gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę.
S. Skvernelis kategoriškai neigia, kad ėmė 51 tūkst. kyšį: tai viena juodžiausių dienų mano gyvenime
Prokurorų duomenimis, įtariama, kad S. Skvernelis per tuometę patarėją ir įtarimų sulaukusią Agnę Silickienę priėmė kyšius, kurių bendra suma siekia ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų. Nurodoma, jog politikui galėjo būti atsilyginama už palankumą buvusiam Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriui Jurijui Kornijenko, išlaikant jį įstaigos vadovu ir vertinant jo bei tarnybos veiklą.
Pareigūnų teigimu, politikas esą žinojo, kad neteisėtas piniginis atlygis jam bus mokamas iš nusikalstamos veikos bendrininkų kyšininkavimo metu gautų pinigų.
Susiję straipsniai
Taip pat teigiama, kad nuo 2025 m. birželio organizuotos grupės nariai kas mėnesį skirstė gautus kyšius, fiksuodami tai apskaitose. Dokumentuose S. Skverneliui buvo priskirtas slapyvardis „Krabas“.
„Duomenys, kuriais remiantis daroma išvada, kad Saulius Skvernelis galimai padarė nusikalstamą veiką, (...) yra užfiksuoti liudytojų, įtariamųjų apklausų, akistatų protokoluose, taip pat kratų metu rastų daiktų apžiūrų, procesinių prievartos priemonių taikymo protokoluose ir kituose šio ikiteisminio tyrimo dokumentuose“, – akcentuojama generalinės prokurorės rašte.
Sutiko, jog teisinė neliečiamybė būtų naikinama supaprastinta tvarka
Generalinei prokurorei perskaičius pranešimą, nuo šoninio plenarinių posėdžių salės mikrofono pasisakė ir pats S. Skvernelis. Jis sutiko, kad jo teisinis imunitetas būtų naikinamas supaprastinta tvarka.
„Supaprastinta tvarka, komisijos sudaryti nereikia“, – sakė politikas.
Keli Seimo nariai šį pasisakymą palydėjo plojimais.
Tai reiškia, jog Seimui nereikės sudaryti specialios tyrimo komisijos šiam klausimui svarstyti, o galutinį sprendimą parlamentarai priims kito posėdžio metu.
Generalinei prokuratūrai pranešus apie siekį naikinti politiko teisinę neliečiamybę, S. Skvernelis pasitraukė iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei jos pirmininko posto. Tiesa, atsisakyti Seimo nario mandato jis nežada.
Kokie bus tolimesni teisėsaugos veiksmai?
Po pranešimo Seimo salėje, N. Grunskienė pakomentavo ikiteisminio tyrimo aplinkybes ir žurnalistams. Ji pranešė, jog įtarimai pareikšti ir kitam byloje figūruojančiam politikui, buvusiam Seimo nariui Kaziui Starkevičiui.
O kokie bus tolimesni veiksmai dėl S. Skvernelio?
„Priklausys nuo Seimo. Jeigu Seimas sutiks, kad Seimo narys būtų leidžiamas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tada bus atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai“, – sakė ji.
„Prokuroras sprendžia, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą“, – pridūrė N. Grunskienė.
Ar pačiai generalinei prokurorei buvo netikėta žinia apie tai, jog byloje figūruoja buvęs Seimo pirmininkas ir buvęs premjeras? N. Grunskienė nesiėmė vertinti – tik pabrėžė, jog kol kas visiems su ikiteisminiu tyrimu susijusiems asmenims galioja nekaltumo prezumpcija.
„Nenorėčiau vertinti per save. Na, aš dirbu savo darbą ir netikėtumų visokių yra. Bet tai yra mano darbas. Tik noriu pasakyti, kad įtarimų pareiškimas nėra kaltės įrodymas“, – akcentavo N. Grunskienė.
„Tik teismas gali pasakyti, asmuo kaltas, ar ne. Nepamirškime nekaltumo prezumpcijos“, – paragino ji.
Tiriama itin didelio masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje byla
Kaip skelbta, pernai gruodį Generalinė prokuratūra pranešė, jog nuo spalio pradžios atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos plataus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.
Pareigūnai įtaria, jog iš augalus ir jų produktus gabenančių įmonių atstovų galėjo būti reikalaujami ir imami didelės vertės kyšiai už sertifikatus, reikalingus produkcijos gabenimui į trečiąsias šalis. Minėtus sertifikatus išduoda būtent Valstybinė augalininkystės tarnyba. Bendra kyšių suma siekia beveik 1,5 mln. eurų.
Iš pradžių įtarimai dėl kyšininkavimo organizuotoje grupėje pareikšti 13 asmenų, 6 jų buvo kuriam laikui sulaikyti. Tiesa, kaip vasarį informavo prokuroras Artūras Urbelis, įtariamųjų ratas išsiplėtė iki 14 žmonių.
Tarp įtariamųjų – dabar jau nuo pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurijus Kornijenka, jo pavaduotojas Mantas Butas, buvę patarėjai A. Silickienė, Aurelijus Šapranauskas, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.
Gruodį vykusios didelio masto operacijos metu gausios pareigūnų pajėgos atliko daugiau kaip 100 kratų, kurių metu paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.
Prabėgus porai mėnesiu po pirmųjų žinių apie pareigūnų veiksmus ir įtarimus dėl galimos korupcijos, vasario pradžioje pareigūnai pasibeldė į Seimo narių S. Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus duris – atliktos kratos politikų namuose bei darbo kabinetuose.
Vadovaudamas Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), K. Starkevičius paskyrė į pareigas byloje įtariamą buvusį Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorių J. Kornijenko.
Tuo metu kita įtariamoji – A. Silickienė – yra buvusi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė, buvusi S. Skvernelio patarėja ir buvusi partijos atstovė Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK). Sulaukusi įtarimų ji sustabdė narystę „Vardan Lietuvos“ gretose, pasitraukė ir iš VRK.
Po politikų kratų, A. Urbelis informavo, jog juos nuspręsta apklausti kaip specialiuosius liudytojus.
Tokiu statusu asmuo apklausiamas tuo atveju, kai teisėsauga domisi jo paties veiksmais, bet neturi pakankamai duomenų pateikti įtarimus arba to neįmanoma padaryti dėl teisinės neliečiamybės. Seimo nariai baudžiamojon atsakomybėm gali būti patraukti tik turint parlamento leidimą.
K. Starkevičius atsisakė teikti parodymus, pasitraukė iš Seimo
Po kratų K. Starkevičius dingo iš viešosios erdvės – žurnalistams su juo susisiekti nepavyko. Politikas pranešė stabdantis narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje.
Dieną po kratų K. Starkevičius buvo atvykęs į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) apklausai. Tarnyboje politikas neužtruko – išėjo vos po pusvalandžio. Kaip pranešė šaltiniais remdamasis naujienų portalas „Delfi“, K. Starkevičius atsisakė teikti parodymus. Politiko advokatai atsisakė komentuoti šią informaciją.
Kovo pradžioje K. Starkevičius pranešė pasitraukiantis iš Seimo: „Apgailestauju, kad susiklostė tokia situacija, kad turiu priimti šį asmeniškai man skausmingą sprendimą – nuo šiandien atsisakau Seimo nario mandato“.
Tuo metu S. Skvernelis buvo apklaustas STT, tvirtino esąs visiškai ramus ir nieko nusikalstamo nepadaręs.