Lūžio momentas ir iškalbinga pauzė: ką kūno kalbos ekspertas įžvelgė S. Skvernelio žodžiuose

Prašydamas parlamento kolegų balsuoti už jo teisinės neliečiamybės panaikinimą, S. Skvernelis ne tik kalbėjo apie savo ateitį ir nekaltumo prezumpciją, kuri, anot jo, per visus nepriklausomybės metus dažnai vis dar pamirštama, bet ir susigraudino.

„Blemba“, – lyg pats save sudrausminti bandė politikas, kai stovint prieš kitus Seimo narius dėl kilusio jaudulio teko padaryti pauzę.

Maždaug devynias minutes trukusį S. Skvernelio pareiškimą įvertino ir kūno kalbos bei viešojo kalbėjimo ekspertas, lektorius Igoris Vasiliauskas. Jis pastebėjo, kad jeigu iš pradžių Seimo narys ir bandė vaizduoti labai tvirtą, keli konkretūs epizodai netrukus jį pavertė itin pažeidžiamu.

„Per akimirką praskrenda mintys, kad tu tiek ilgai dirbai, o didelė dalis tavo aktyvaus gyvenimo praktiškai nueis į užmarštį. Dešimtys tūkstančių dienų ir naktų, kai tu dirbai, jų nebelieka, jau niekas nebeprisimins to tavo įdirbio, o visam likusiam gyvenimui atsiras ir juodas šleifas. Čia ir ateina tas tikrasis suvokimas, tai kas dabar čia įvyko“, – portalui Lrytas aiškino I. Vasiliauskas.

Dar viena detalė, anot specialisto, akivaizdžiai atskleidė, kad prasiveržusios S. Skvernelio emocijos nebuvo vaidyba. „To dirbtinai nepadarysi“, – patikino I. Vasiliauskas.

„Gerbiami kolegos, tikrai nėra lengva situacija šiandien čia stovėti. Bet yra, kaip yra. Ir ši diena – ji yra svarbi mano kitame gyvenimo etape, tai tiesiog įgyti galimybę teisinėje valstybėje teisinėmis priemonėmis gintis ir ginti savo teises“, – tokiais žodžiais savo kreipimąsi į kolegas Seimo plenarinių posėdžių salėje pradėjo S. Skvernelis.

Iki šiol, tęsė jis, jam reikėjo gintis tik nuo apkalbų ir gandų. Visgi jo kalbai jau artėjant prie pabaigos, S. Skvernelis pradėjo graudintis.

„Kadangi, kaip minėjau... Tie sprendimai gali įvykti bet kada... Blemba... Noriu padėkoti jums, tiems Seimo nariams, kurie palaikė. Nes tai yra drąsu. Parašė, paskambino – ypatingai tiems, iš kurių niekada nesitikėjau. Nes tokiose situacijose pasirodo, kas yra kas“, – sunkiai žodžius rinko politikas.

Kolegoms jis taip pat priminė, kad valstybės tarnystei atidavė ne vieną dešimtmetį.

„Viskam yra pradžia ir pabaiga. Dešimtmetis praėjo, aš labai netikėtai atsidūriau politikoje. Labai netikėtai iš jos ir pasitraukiu. Aišku, gaila, kad tokiomis aplinkybėmis“, – apgailestavo S. Skvernelis, pridurdamas, kad kol kas lieka Seimo nariu – mat ginti savo teises teisme tikrai nėra pigu.

Paprašytas įvertinti Valstybinės augalininkystės tarnybos korupcijos byloje figūruojančio parlamentaro pasisakymą Seime, kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo ekspertas I. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, jog iš pradžių S. Skvernelis kalbėjo pakankamai tvirtai, tačiau tame buvo galima įžvelgti ir tam tikro dirbtinumo.

„Nes atsiranda tam tikra perspausta bravūra ir drąsumas. Ne vietoje šypsenos, ne vietoje tarsi įsivaizduojamas pasakytas juokelis. Dažnai tokiais atvejais, kai žmogus jaučiasi blogai, jis intuityviai nori tą blogą atrodymą ir jauseną paslėpti.

Greičiausiai ne tą išorinį atrodymą, kad blogai jaučiuosi, bet tą vidinę, tikrąją jauseną, kad man yra negerai, stengiasi paslėpti, ir tas paslėpimas ateina per užsidengimą. Išoriškai aš parodau, kad galiu atrodyti tvirtai, net jeigu ir tokios galingos perturbacijos vyksta mano gyvenime“, – komentavo specialistas.

I. Vasiliauskui pirmiausia įsiminė paties S. Skvernelio reakcija kalbant apie jo politinės karjeros pabaigą.

„Jis pakankamai tvirtai tai pasako, ir iš kažkur išlenda šypsena. Mažų mažiausiai čia turėtum būti pakankamai neutralus, nes išties tavo karjera yra baigta.

Jeigu teismas priims sprendimą ne jo naudai, jis ir jokios pensijos (pareigūno pensijos, – aut.past.) negaus, tai ir iš ekonominės pusės pajamų šaltinio neteks – tai jau yra rizikingas dalykas“, – pastebėjo pašnekovas.

Anot I. Vasiliausko, kai visas tavo ilgų metų įdirbis ir ekspertiškumas yra nubraukiamas, drąsiai apie tai kalbėti apskritai yra pakankamai sudėtinga.

„Todėl ta šypsenėlė čia atsiranda ne vietoje. Kita šypsena ne vietoje atsiranda tada, kai jis sako manantis, kad apsigins, bet čia ne ta salė ir ne ta vieta, kur jis galėtų kalbėti apie tai, kas kaltas, ir kas – ne.

Ir vėlgi, šitoje vietoje ta šypsena išvažiuoja pakankamai plačiai. Kad ir kokia ten vieta būtų, čia yra rimti dalykai, ir kalbėti per juokelio prizmę jau ne visiškai dera.

Gyvūnų pasaulyje yra labai panašu – kai gyvūnai jaučiasi netvirtai, ypač šuniukai, jie šiepia dantis. Bet vieniems atrodo, kad tai šypsena, kai šunys taip rodo arba agresiją, arba pasidavimą. Šuniukai nesišypso.

Tai jeigu mes tai perkeltume į homo socialis aplinką, tas juokelis arba šypsena yra bravūra, bandymas parodyti, kad aš pakankamai tvirtai stoviu ant abiejų kojų, gerai jaučiuosi ir tai manęs neišmuš iš vėžių, arba bent jau neišbalansuos jausminiame lygmenyje“, – akcentavo kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo ekspertas.

Vėliau savo kalboje S. Skvernelis prabilo apie tai, kad Lietuvos labui atidavė daugiau nei du dešimtmečius. Ir čia, tęsė I. Vasiliauskas, jau atėjo „devintoji jausmų banga“.

„Nes čia per akimirką praskrenda mintys, o jos ir anksčiau buvo pragalvotos, kad tu tiek ilgai dirbai, o didelė dalis tavo aktyvaus gyvenimo praktiškai nueis į užmarštį.

Dešimtys tūkstančių dienų ir naktų, kai tu dirbai, jų nebelieka, jau niekas nebeprisimins to tavo įdirbio, o visam likusiam gyvenimui atsiras ir juodas šleifas. Čia ir ateina tas tikrasis suvokimas, tai kas dabar čia įvyko“, – aiškino specialistas.

Pasak I. Vasiliausko, apie tai pagalvojus S. Skvernelio viduje ir įvyko tikrasis lūžis.

„Toje vietoje, kur jis padarė ilgą pauzę, tas susigraudinimo elementas buvo absoliučiai nesuvaidintas. Tai buvo visiškai tikra.

Taip, mes galime sau teigti, jog galėjo būti sudėlioti tam tikri jautrumo ir emociniai taškai, kad tai galėtų kažkaip paveikti, bet pirma – ką tu paveiksi? Teisėsaugos institucijas? Ne, tokių dalykų nepaveiksi.

Rinkėjas tau irgi neberūpi, nes tu pats pasakei, kad baigėsi tavo politinė karjera. Savo kolegas paveikti – koks interesas tol, kol esi Seimo narys?“ – svarstė kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo ekspertas.

Per keliolika sekundžių trukusią pauzę, pasak I. Vasiliausko, S. Skvernelis dar bandė save susirinkti, sugrąžinti į pusiausvyrą, bet po pauzės jau pirmasis ištartas sakinys „sulūžo“. O balso lūžimo taip dirbtinai nepadarysi.

„Gali paimti aukštesnį ir žemesnį toną, bet girgždančio balso nepadarysi. O balsas staiga užkimo. Čia yra šimtaprocentinis indikatorius, kad tikrai tą akimirką, kai sustojo kalbėti, akimirką iki tol, jis labai smarkiai susijaudino – jau ne iš politiko, o iš žmogiškosios savo vidinės jausenos, vidinės būsenos“, – pabrėžė pašnekovas.

Panašu ir tai, kad S. Skvernelį asmeniškai labai sujaudino ir dalies kolegų išreikštas palaikymas – žmogui su visais jo pliusais ir minusais.

„Greičiausiai buvo pasakyta, kad Sauliau, laikykis, kovok, įrodinėk ir išlik savimi, išlik žmogumi iki galo. Bet tas jį labai sujaudino – turime suprasti, kad politikoje apskritai labai sudėtinga turėti draugą, kuriuo gali absoliučiai pasitikėti.

Jie gali alaus bokalą ar kavos puodelį gerti kartu, tujinti vienas kitą, juoktis, bet ateis posėdžiai, ateis įstatymų projektų pateikimas ir jie ten griaus vienas kitą ir negailestingai doros. Plėšys kaip hienos.

Tai, matyt, kai tu esi užsidėjęs šarvus, nieko neprisileidi, ir staiga tau paskambina ir sako, kad kaip žmogus žmogų suprantu tave, mes nuimame politinius santykius ir paliekame žmogiškuosius.

Jam tas, matyt, yra labai svarbu, todėl salėje jis neišlaikė ir sulūžo. Čia buvo tikroji jo emocija“, – vertino I. Vasiliauskas.

Žodelis blemba, tęsė jis, čia taip pat iššoksta iš norminės lietuvių kalbos konteksto.

„Vadinasi, jam taip atsijungė visi tam tikra prasme kritinio mąstymo filtrai – ką aš turiu pasakyti, kokią leksiką turiu vartoti – jog išlenda tas tikrasis, žmogiškasis aš“, – komentavo I. Vasiliauskas.

Kaip skelbta, netrukus po S. Skvernelio kreipimosi į parlamento narius Seimas panaikino jo teisinę neliečiamybę. Už politiko imuniteto panaikinimą balsavo 102, prieš – 1, susilaikė – 2 parlamentarai.

Šiuo klausimu į Seimą Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi antradienį. Anot jos, įtariama, kad S. Skvernelis galėjo priimti ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšį grynaisiais pinigais. 

Savo ruožtu pats politikas sutiko, kad jo neliečiamybės klausimas būtų sprendžiamas supaprastinta tvarka. Tiesa, įtarimus jis neigė.

N. Grunskienės prašymas Seimui gali reikšti, kad žinomam politikui ketinama pareikšti įtarimus, jį apklausti pagal pareikštus įtarimus ir galbūt skirti kardomąją priemonę.

Kreipimesi į Seimą nurodyta, kad S. Skvernelis per savo buvusią patarėją Agnę Silickienę priėmė didelės sumos – 51 tūkst. eurų – kyšį.

Rašte taip pat teigiama, kad pinigus A. Silickienei perduodavo dabar jau nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktorius Jurijus Kornijenko, kuris ir dar keli asmenys figūruoja stambaus masto korupcijos byloje.

S. Skvernelis tą pačią dieną pranešė stabdantis narystę partijoje, vėliau pasitraukė ir iš Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“.

Kaip skelnta anksčiau, tiriant galimą itin didelio masto korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) anksčiau atliko kratas Seime S. Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus kabinetuose, šių politikų namuose.

Tiesa, kaip antradienį teigė Generalinė prokurorė, buvusiam Seimo nariui bei žemės ūkio ministrui K. Starkevičiui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo.

Pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. Anot prokuratūros, vėliau įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.

Anot teisėsaugos, tyrimo metu surinktais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.

Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 mln. eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.