LGGRTC tarybos pirmininkas Arūnas Streikus sako, kad ši kandidatė sulaukė 7 tarybos narių palaikymo. Anot jo, pagrindinis motyvas – D. Kabelkės siūlytos inovatyvios priemonės ir formatai centro veiklai plėtoti.
„Mus iš tų dalyvavusių kandidatų labiausiai įtikino būtent D. Kabelkės pateikta programa ir jos atsakymai į tarybos narių klausimus. Tai mes matome proveržio galimybę, jai vadovaujant“, – sakė LGGRTC tarybos pirmininkas.
A. Streikaus nuomone, pastaruoju metu LGGRTC buvo būtinas proveržis ir efektyvesnės įstaigos vardo garsinimo priemonės.
Lietuvai – naujos tyrimų galimybės: perduota Vladimiro kalėjime kalintų asmenų kartoteka
„Tokio proaktyvaus centro veikimo, panaudojant galbūt XXI a. formatus. Ne tik popieriniu pavidalu knygas ar konferencijas, bet ir internetines medijas, dirbtinio intelekto teikiamas galimybes – (...) mes nematėme centro toje (srityje – ELTA), – akcentavo A. Streikus.
Atrankoje dalyvavo trys kandidatai
Praėjusią savaitę Seime vyko atranka į LGGRTC generalinio direktoriaus pareigas, dalyvavo trys kandidatai – dabartinis įstaigos vadovas Arūnas Bubnys, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vadovė, daktarė D. Kabelkė ir šio centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė.
Posėdžio metu šie kandidatai LGGRTC tarybos nariams pristatė savo tikslus, kompetencijas vadybos srityje bei galimas centro ateities vizijas.
Susiję straipsniai
Siūlytų struktūrinius įstaigos pokyčius
D. Kabelkės pristatyta LGGRTC vizija rėmėsi tyrimais grįstos atminties politikos kūrimu, aktyvia išorine ir vidine įstaigos komunikacija bei pagarbiu genocido aukų ir rezistencijos dalyvių atminimo įamžinimu.
Remdamasi užsienio šalių pavyzdžiu, ji siūlytų įgyvendinti atitinkamus įstaigos struktūrinius pokyčius.
„Stiprinamas vadovų lygmuo, ši struktūra padeda užtikrinti tyrimų kokybės didinimą ir, žinoma, padeda nuosekliai komunikuoti su visuomene“, – pristatymo metu kalbėjo kandidatė.
„Ne veltui rašydama apie 5 metų planą akcentuoju, kad labai svarbu yra etapai veiklų, nes visko vienu ypu padaryti neįmanoma (…). Turiu mintyje tam tikras konkrečias priemones ir veiksmus, kuriuos galėčiau atlikti vykdant struktūros pokyčius, tačiau nenorėčiau jų čia atskleisti“, – paklausta, kaip įgyvendintų šiuos struktūrinius pokyčius, atsakė D. Kabelkė.
Be to, ji siūlytų į LGGRTC veiklos sritis įtraukti meną ir kūrybą.
„Aš labai matau istorinį, urbanistinį ryšį tarp buvusio KGB kalėjimo, Lukiškių aikštės, kalėjimo. Tai va to ryšio atsiradimas pasitelkiant meną galėtų būti toks unikalus dalykas, paliečiantis daug žmonių ir atskleidžiantis šitas sudėtingas temas“, – kalbėjo kandidatė.
Skiriamas penkerių metų kadencijai
Įstatymas numato, kad kandidatus į centro generalinius direktorius atrenka ir Seimo pirmininkui teikia LGGRTC taryba, savo išvadoje motyvuotai pagrįsdama teikiamų kandidatų tinkamumą pareigoms.
Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „visiškai slaptai“.
Įstatymas taip pat nurodo, kad LGGRTC vadovu negali būti skiriamas asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar yra buvęs komunistų partijos nariu.
Centro direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas parlamento pirmininko teikimu.