Pirmadienio vakarą didžiulio dėmesio socialiniuose tinkluose sulaukė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologės Rimos Urbonaitės interviu su premjere Inga Ruginiene.

„Laisvės TV“ internetinio kanalo eteryje pasirodęs pokalbis dalį internautų nemaloniai nustebino tuo, kad Vyriausybės vadovė negalėjo atsakyti į kai kuriuos klausimus, o sulaukusi nepatogių pastebėjimų akivaizdžiai susierzino.

Tiesa, interviu jau sulaukė ir pačių socialdemokratų dėmesio – partijos atstovai feisbuke piktinosi, esą R. Urbonaitė į pokalbį atvyko jau turėdama savo išankstinę nuomonę.

„Kam tada kviesti pašnekovą, jei didelė dalis argumentų jau pateikiama žurnalisto? Tokiu atveju interviu formatas praranda savo esmę“, – rašoma partijos paskyroje.

[[ge:lrytas:lrytas:42137868]]

Diskusijų audrą sukėlusį interviu įvertino ir komunikacijos bei ryšių su visuomene specialistas Artūras Jonkus. Jis premjerę netgi įvardijo kaip „realybės trolintoją“, kurią stebėti jau neretai tampa nebejauku.

„Mano galva, jeigu ji premjere bus ilgesnį laiką, vienintelis kelias jos reitingui yra tik žemyn, jeigu ji toliau tęs būtent tokį kalbėjimo būdą“, – pastebėjo A. Jonkus, tiesa, pridurdamas, kad politinės diskusijos kartelės žemėjimas jau yra ir pasaulinė tendencija.

[[ge:lrytas:lrytas:42102724]][[ge:lrytas:lrytas:42124237]][[ge:lrytas:lrytas:42116926]]

Tampa norma?

Politologės R. Urbonaitės interviu I. Ruginienės buvo klausiama tiek apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, tiek apie koalicijos iššūkius, tiek ir apie kitus klausimus – pavyzdžiui, demografinę krizę, antrąją pensijų pakopą.

Pokalbis tam tikromis vietomis atrodė gana intensyviai ir įtemptai – interviu metu tiek R. Urbonaitė, tiek I. Ruginienė viena kitą pertraukinėjo, o premjerė politologei vis užsimindavo apie tai, kad ji paklaususi klausimo iš karto į jį pati ir atsako. Vietomis jos nevengė ir aštriau pasiginčyti.

Komunikacijos ir viešųjų ryšių ekspertui A. Jonkui šį interviu stebėti buvo nejauku.

„Iš principo, kai premjerė šneka su ekonomikos ekspertais, kai šneka su politologais ir apskritai rimčiau pasiruošusiais žurnalistais, būna situacijų, kai yra tas nejaukumo jausmas, suvokiant, kad visgi čia ne šiaip kažkas šneka, o šneka tavo šalies premjerė.

Tai vakar tas jausmas buvo labai stiprus“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ prisipažino jis.

A. Jonkus teigė bandęs pats sau suformuluoti, kaip konkrečiau galėtų įvardinti tokią būseną, ir galiausiai toptelėjo viena mintis.

„Kad mūsų premjerė iš tikrųjų yra realybės trolintoja. (...) Bet ką galima laisvai išversti, sakant, kad galbūt čia ne taip – be faktų, be įrodymų.

[[ge:lrytas:lrytas:42140381]]

Ir tas veikia dėl to, kad visgi pats premjero postas daugeliui žmonių yra kaip ta formali lyderystė, ir didelė dalis žmonių tai priima, lyg taip ir turėtų būti.

Ir tai yra prastai, nes bendrai politinėje diskusijų kultūroje yra labai didelis nuvažiavimas į apačią – reiškia, kad toks šnekėjimas pasidaro kaip meinstrymas. Ta politinių diskusijų kartelė tik ir leidžiasi, ir čia yra labai prastas dalykas“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.

Pasak A. Jonkaus, dabar politikoje matome daug „absoliučiai neatsakingo šnekėjimo“, neparemto jokiais argumentais.

„Ir vien dėl to, kad aš užimu tą poziciją, taip pasakiau ir lyg taip turėtų būti. Bet tas žinių, mokslinių įrodymų nuvertinimas yra labai didelis, ir kartais politikai nenori nieko bendro su tuo turėti. Tai tikrai liūdina“, – prisipažino komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistas.

Lietuva – tokia ne vienintelė

Paklaustas, ar įmanoma kaip nors atsekti, kada toks smukimas žemyn prasidėjo, A. Jonkus svarstė, kad tai yra ir tam tikra pasaulinė tendencija.

„Donaldas Trumpas pirmoje kadencijoje jau toks buvo, bet tai, kas yra dabar, yra dar labiau nužengę į žemesnį lygį.

Mano galva, tai persiduoda, nes visgi daug kas lygiuojasi į didžiąsias valstybes, į vadovus. Jeigu ten galima, tai kodėl čia negalima?“ – klausimą kėlė jis.

„Tai čia yra labai prasta tendencija. Ir, mano galva, kad mes dar ilgai po to turėsime kelti tą kartelę, kad mes iš politikų tikimės bent jau supratimo tam tikrų sričių -nebūtinai premjeras turi suprasti viską giliai, bet jis turi gebėti sujungti tuos taškus iš skirtingų sričių – bet bendrai kalbėjimas ne vien dėl kalbėjimo, bet kalbėjimas žinant, suprantant, tikrai jau darosi labai didelis noras tokius žmones politikoje matyti“, – aiškino A. Jonkus.

Ekspertas taip pat prisiminė, kad pačiam neseniai teko dalyvauti vienoje konferencijoje, kurioje kalbėjo kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Jos kalbėjimas, kalbėjimo maniera, atsakymai į klausimus kėlė tiesiog ovacijas salėje – vien dėl to, kad verslo žmonės pasiilgę labai normalaus, konkretaus šnekėjimo ir atsakymų į klausimus kažkokia grįsta informacija, skaičiais.

Bent jau man tai buvo būtent tas ženklas, kad mes politiniame lauke jau tikrai pasiilgome to racionalaus kalbėjimo“, – pažymėjo A. Jonkus.

Tiesa, pašnekovas nemano, kad daug diskusijų sukėlęs I. Ruginienės interviu galiausiai turės poveikį ministrės pirmininkės reputacijai.

„Aš nežinau, kas galėtų dar turėti poveikį jos reputacijai, tiesą pasakius, nes jau ir taip pakankamai žemas reitingas.

Žinoma, čia yra ne tik jos vienos nuopelnas – čia yra visos koalicijos nuopelnas šitoje vietoje. Bet, mano galva, jeigu ji premjere bus ilgesnį laiką, vienintelis kelias jos reitingui yra tik žemyn, jeigu ji toliau tęs būtent tokį kalbėjimo būdą“, – konstatavo A. Jonkus.

Tiesa, į „Laisvės TV“ pasirodžiusį pokalbį viešai feisbuke sureagavo ir pati socialdemokratų partija.

„Ne interviu, o žurnalisto monologas: tyčia klaidinami žiūrovai? Aštrūs, nepatogūs klausimai politikoje yra būtini – politikai privalo atsakyti į visuomenei rūpimus, kartais nemalonius klausimus.

Tačiau kas nutinka, kai žurnalistas nustoja klausti ir ima dėstyti savo poziciją? Kyla dar vienas klausimas – ar normalu, kad pats žurnalistas pripažįsta, jog į interviu atėjo „su savo nuomone“? Ar tai vis dar galima laikyti žurnalistika?

[[ge:lrytas:lrytas:42140394]]

Tokią praktiką, panašu, yra įvaldžiusi Laisvės TV ir politologė Rima Urbonaitė, kurios laidose pašnekovas neretai kalba mažiau nei pati vedėja. Susidaro įspūdis, kad žurnalistas labiau kalba nei klauso, o atsakymai iš dalies suformuluojami dar prieš juos išgirstant“, – rašoma LSDP feisbuke.

Partijos atstovai kėlė klausimą, kam tada kviesti pašnekovą, jei didelė dalis argumentų jau pateikiama žurnalisto.

„Tokiu atveju interviu formatas praranda savo esmę. Įsivaizduokime, jei tokios laidos kaip BBC Hardtalk ar 60 Minutes daugiau laiko skirtų žurnalisto pasisakymams nei pašnekovo atsakymams. Ar jos vis dar būtų laikomos kokybiškos žurnalistikos pavyzdžiais?

Galime nesutarti įvairiais klausimais, galime kritikuoti vieni kitus, tačiau svarbu neprarasti diskusijos kultūros. Išsaugokime elementarias debatų ir demokratinio dialogo vertybes!“ – rašė socialdemokratai.

Ažiotažą sukėlęs R. Urbonaitės interviu su I. Ruginiene: ekspertas prakalbo apie „realybės trolinimą“