„Šiuo metu mūsų kariuomenė svarsto kelias opcijas, ką mes galėtume pasiūlyti. Kai bus priimtas sprendimas, atitinkamai ir turėsime vienokią ar kitokią misiją, kuri galbūt daugiausiai bus susijusi su tam tikrais logistiniais pajėgumais ir išminavimo pajėgumais“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, kariuomenė tik pasiūlys galimus variantus, o galutinį sprendimą vis tiek turės priimti politikai.
„Šiuo atveju, turėtume surengti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, apsispręsti dėl pačios misijos ir, kadangi yra būtinas ir Seimo sprendimas, tai tada skubiai teiktume pasiūlymą Seimui“, – akcentavo D. Matulionis.
Susiję straipsniai
„Greičiausiai per artimiausią VGT (būtų apsispręsta – ELTA). Arba, jei tai taptų skubiu klausimu, net ir neeilinį VGT būtų galima organizuoti“, – pridūrė jis.
Tiesa, kol kas Vašingtonas tiesiogiai nepaprašė Lietuvos pagalbos, teigė D. Matulionis. Visgi, šalies vadovas pažymėjo, jog neformaliai yra gauta keletas pasiūlymų.
„Tiesiai nėra paprašiusios, bet neformaliai mes jau gavome tam tikrų pasiūlymų“, – sakė jis.
„Kita vertus, turėkime omenyje, kad yra paralelinis takelis – Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos iniciatyva. Joje mes dalyvaujame ir būtent ta mūsų pagalba bus arba tiesiogiai Amerikai, arba per minėtą JK ir Prancūzijos iniciatyvą“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad vasario 28 dieną Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“. Iranui smogė ir JAV.
Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.
Atsakydamas į JAV ir Izraelio veiksmus, Teheranas pradėjo blokuoti Hormuzo sąsiaurį. Grasindamas ir rengdamas išpuolius prieš tanklaivius bei krovinius gabenančius laivus, jis apribojo šį svarbų pasaulinės energetikos prekybos tašką, dėl to išaugo naftos kainos.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.