Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymu šiuo metu galiojančios nacionalinės sankcijos pratęstos dar pusantrų metų.
Tai reiškia, jog Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir toliau galios sugriežtinta leidimų gyventi Lietuvoje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat pratęstas draudimas Rusijos piliečiams judėti per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną, atvykstantieji ir toliau bus vertinami dėl papildomų rizikų.
Leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems Rusijos piliečiams tebegalios draudimas įsigyti nekilnojamojo turto, rusams ir baltarusiams ir toliau bus draudžiama įvežti Ukrainos grivinas, importuoti rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produktus bei pašarus.
Įvardijo, ar Lietuva atsilaikys spaudimui dėl santykių su Baltarusija: ne JAV visa tai užkūrė
Be to, ir toliau bus taikytina nuostata, jog per pastaruosius tris mėnesius daugiau nei kartą į Rusiją arba Baltarusiją vykstantys Rusijos piliečiai neteks leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Tiesa, Seimas įvedė ir naujų ribojimų. Pavyzdžiui, uždrausta iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus transporto priemonių kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų. URM vertinimu, tai užkirs kelią galimiems ES sankcijų pažeidimams, o taip pat bus užkardoma netiesioginė parama Maskvos ir Minsko režimams.
Susiję straipsniai
Po diskusijų Seimas buvo linkęs pritarti ir įstatymo papildymui, kurį pasiūlė konservatorius Mindaugas Lingė. Dokumentas papildytas sąlyga, kad kad Vyriausybė iki 2026 m. spalio 1 d. turi parengti ir Seimui pateikti įstatymų projektus, kuriuose būtų nustatyti ribojimai Baltarusijos fiziniams ir juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT), esantį Lietuvos teritorijoje.
Vyriausybė taip pat iki to laiko turės parengti draudimą Rusijos ir Baltarusijos subjektams įsigyti NT šalia Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų ar karinių poligonų. Taip pat Ministrų kabinetas privalės paruošti tokiems įsigijimo sandoriams taikomą nacionalinio saugumo vertinimo mechanizmą ir numatyti šių ribojimų išimtis.
Pagal ankstesnę įstatymo redakciją, sankcijos galiojo iki gegužės 2 d., todėl siūlyta ribojimus pratęsti.
Už sankcijų pratęsimą pasisakė 95 Seimo nariai, 6 „aušriečiai“ balsuojant susilaikė, o 1 parlamentaras – Valius Ąžuolas – buvo prieš.
Pernai klausimas įžiebė aistras koalicijoje
Pirmą kartą ribojamosios priemonės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvestos 2023 m. balandį, vėliau kasmet Seimas jų galiojimą pratęsdavo.
Tiesa, pernai šis klausimas Seime sukėlė aštrių diskusijų – Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui dalis valdančiųjų po pateikimo nepritarė. Tuomet 11 „aušriečių“ ir 6 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai nebalsavo už sankcijų pratęsimą.
Vis dėlto, kilus visuomenės pasipiktinimui, vėlesnėje balsavimo stadijoje dalis šių parlamentarų jau balsavo už, kiti liko prie kritiškos pozicijos ir balsavime išvis nedalyvavo.