Nors su byla dirbantis prokuroras ir kitų dviejų įtariamųjų advokatė neatskleidė jokių naujų šios istorijos detalių, J. Gaigalaitės advokatas Vaidotas Sviderskis žurnalistams teisme pateikė kitokią nusikaltimo versiją – teigė, kad M. Sadausko sutuoktinė, jo turimais duomenimis, nekalta. Kaltę vienareikšmiškai neigia ir ji pati.
Advokatas savo žodžiais sukėlė nemažai abejonių – kalbėjo ne tik apie tai, kad J. Gaigalaitės nusikaltimo vietoje galėjo net nebūti, bet ir užsiminė, kad tikrieji įtariamieji apskritai gali būti laisvėje.
Portalas Lrytas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docento, kriminologo, baudžiamosios teisės eksperto doc. dr. Gintauto Sakalausko paklausė, ką galėtų reikšti tokie žodžiai – ar tai yra savaime suprantama advokato laikysena su tikslu ginti, ar signalas, kad ši byla gali pažerti netikėtų staigmenų?
Prakalbo J. Gaigalaitės advokatas: savo kaltės nepripažįsta
„Yra toks principas, kad visos abejonės yra kaltinamojo naudai, tai jeigu tikrai nebus surinkta įrodymų, jog ji kažkaip susijusi, grynai įrodyta, tada viskas bus kaltinamosios naudai. Ir čia yra advokato funkcija tą pateikti per tokią prizmę“, – aiškino kriminologas.
G. Sakalauskas taip pat tikino, kad tokio pobūdžio nužudymo byla Lietuvoje yra neeilinė, bet pats nusikaltimas, pabrėžė jis, suplanuotas „labai primityviai“.
Ką pasakė advokatas?
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Lukas Krivickas ketvirtadienį buvo itin nekalbus – žurnalistams pasakė tik esminę informaciją apie pareikštus įtarimus ir suėmimo trukmę. Kitų aplinkybių jis nekomentavo dėl to, nes tikino norintis „nepakenkti baudžiamosios bylos sėkmei“. Jis taip pat nenurodė, ar įtariamieji pripažįsta savo kaltę, ar ją neigia.
Susiję straipsniai
Bet kur kas kalbesnis buvo J. Gaigalaitės advokatas V. Sviderskis. Pirmiausia jis pranešė, kad pati įtariamoji savo kaltę „vienareikšmiškai neigia“.
„Ir ką galiu pasakyti – jos parodymai yra labai aiškūs ir išsamūs. Ji yra juos davusi“, – patikino advokatas.
Jis visus taip pat paragino šioje istorijoje dar „neskubėti su išvadomis“, nes „pasaulis nėra toks aiškus, koks jis yra“. Jis teigė, kad iš tų duomenų, kuriuos jis mato, J. Gaigalaitė šiuo metu nėra kalta.
„Dabar sudėtinga pasakyti dėl vaidmens, todėl, kad kai yra santykis su nukentėjusiuoju, tada tą santykį mes ir susiejame. Taip, šitas santykis iš tikrųjų yra, yra tam tikri ryšiai, bet yra krūva abejonių, kurias reikia išsklaidyti“, – aiškino V. Sviderskis.
„Neskubėkite su informaciniu spaudimu, duokit mažiausiai savaitę, dvi, tris, kad bent šiek tiek nusistovėtų vanduo, nes tokiu keliamu sąmyšiu mes tiesiog sukeliame dulkes, po kuriomis patys ir paslepiame veiksmus, kurie yra įvykę“, – pridūrė advokatas.
Paklaustas, ar gali būti taip, kad buvusi velionio žmona net nedalyvavo nusikaltime, jis atsakė: „Iš viso jokio sąryšio, ryšio kol kas aš nematau“.
„Duomenų apie tai, kad būtų nusikaltimo vietoje, tokių požymių kol kas nėra“, – sakė advokatas.
Klausimas, kaip įrodytų savo žodžius
Tokį komentarą įvertinęs G. Sakalauskas pabrėžė, kad advokato funkcija savo darbe yra siekti maksimumo.
„Tai maksimumas yra toks, kad kaltinimai būtų panaikinti ir žmogus galiausiai teisme būtų išteisintas. Tai čia turbūt yra jo pasirinkta pozicija.
Ką jis bando daryti, ir turbūt teisingai – neformuoti išankstinės nuostatos tai pačiai visuomenei, žurnalistams, galbūt tiems patiems teisėjams, prokurorams, kurie priiminės sprendimus“, – aiškino VU Teisės fakulteto docentas.
Anot baudžiamosios teisės eksperto, V. Sviderskio pareiškimas kartu yra ir mėginimas priminti apie nekaltumo prezumpciją. Tai – advokato užduotis, ir jis ją esą atliko teisingai.
„Tik tiek, kad jeigu prokurorai prašo suimti žmogų ir teismas jį suima 2 mėnesiams, kad nebūtų visiškai kažkokio pagrįsto įtarimo, jog ji kažkaip susijusi, irgi mažai tikėtina. Aš tai sakau atsargiai“, – komentavo G. Sakalauskas.
Advokatas teigė, kad iš to, ką jis mato, gali būti, jog J. Gaigalaitė nusikaltimo metu net nebuvo įvykio vietoje. Ar tai automatiškai leidžia teigti, jog ji nebūtinai tą nusikaltimą ir įvykdė?
„Ne, tikrai ne. Tą išsiaiškins ikiteisminis tyrimas, kartu su prokurorais.
Yra toks principas, kad visos abejonės yra kaltinamojo naudai, tai jeigu tikrai nebus surinkta įrodymų, jog ji kažkaip susijusi, grynai įrodyta, tada viskas bus kaltinamosios naudai.
Ir čia yra advokato funkcija tą pateikti per tokią prizmę. Sakyti, kad ji yra nekalta objektyviai, ar jo įsitikinimu, yra visiškai jo teisė, jis tą gali sakyti“, – patikino G. Sakalauskas.
O net jei ir paaiškėtų, kad buvusi M. Sadausko žmona visgi yra kalta, advokatui dėl to jokių pasekmių nebūtų, nes jis dirba savo darbą.
„Jeigu, pavyzdžiui, teisėja pasakytų, neskirdama suėmimo, kad aš esu įsitikinusi, jog ji yra nekalta, tada būtų labai blogai, kiltų klausimų ir dėl teisėjos nušalinimo, ir visų kitų dalykų.
Teisėjai ar prokurorai negali sakyti nei kad kalta, nei kad nekalta, kol nėra teismo sprendimo, o advokatas gali sakyti praktiškai bet ką.
Tik, žinoma, tada klausimas, kaip jis visa tai vėliau įrodys viso proceso metu“, – aiškino baudžiamosios teisės ekspertas.
Paklaustas, kaip vertina ir užuominas, kad tikrieji įtariamieji gali būti dar net nesulaikyti, jis vėlgi kartojo, kad advokatas iš esmės gali sakyti bet ką.
„Kai jis tą sako abstrakčiai, mėgindamas sukelti abejonę, tai yra visiškai jo teisė tą daryti.
Lygiai taip pat kaip ir ikiteisminio tyrimo informacija kol kas yra labai pirminė. Advokatą ji ar jie pasisamdė tik šiomis dienomis – vėlgi, faktas, kad kažin ko labai daug žinoti negali, nes tiesiog reikia laiko viską išsiaiškinti. Tai tiesiog tokia gynybinė taktika, užmesta ant maksimumo“, – vertino G. Sakalauskas.
Tiek J. Gaigalaitė, tiek kitas įtariamasis – Vilius Solkanas – suimti 2 mėnesiams – mėnesiu mažiau, nei buvo prašęs prokuroras. Pasak kriminologo, suėmimo termino sumažinimas priklauso ir nuo spėjamo bylos sudėtingumo. Visgi jis įsitikinęs, kad procesas užsitęs.
„Praktika labai įvairi. Bet aš net neabejoju, kad jis bus pratęstas, nebent paaiškėtų, kad tikrai nieko bendro jie su tais įvykiais neturi. Bet paprastai nužudymo bylose prokurorai stengiasi, kad žmogus būtų suimtas, nedarytų įtakos, nenaikintų pėdsakų“, – aiškino G. Sakalauskas.
Kad tavęs nepagautų, šansai praktiškai yra nuliniai
Apskritai, pasak VU docento, šio nužudymo byla yra neeilinė. Baudžiamosios teisės ekspertas pasakojo, kad moterų įvykdomi nužudymai yra labai reti – sudaro tik apie 10 procentų.
„Nužudymo bylų per metus būna apie 80, anksčiau būdavo šimtais, bet šis nusikaltimas yra išskirtinis ta prasme, kad ir grupė dalyvauja nužudyme, kas būna šiaip labai retai iš tų nužudymų, kurie Lietuvoje registruojami“, – aiškino G. Sakalauskas.
„Tai, kad yra planuotas nužudymas, vėlgi, yra labai reta, nes dauguma nužudymų dažniausiai būna dėl kilusių konfliktų tarp vidutinio amžiaus vyrų, kas yra toks tipiškas nužudymas Lietuvoje.
Ir dar dviem trečdaliais atvejų dėl tų konfliktų žmonės būna apsvaigę. Čia, kaip suprantu, turbūt nebuvo apsvaigę nei kaltininkai, nei nužudytasis. Tai tokie dalykai, kurie iš karto išskiria visa tai iš konteksto“, – dėstė pašnekovas.
Kiek neįprastai, svarstė kriminologas, šiame kontekste atrodo ir pačios įtariamosios paveikslas.
„Jeigu ji susijusi, tai vis tiek – jeigu Europos čempionė, gyveno tokį gana integruotą socialinį gyvenimą, buvo žinoma, tai vėlgi yra išskirtinumas.
Dažniausiai tokio grubaus smurto imasi žmonės, kurie paprastai būna truputį nudreifavę ir į tam tikrą elgesį, priklausomybes, nesaikingą alkoholio vartojimą, konfliktiškumą.
Tai čia būna tipiškas nužudymo kontekstas“, – aiškino G. Sakalauskas.
Tiesa, ir pats nusikaltimo planavimo komponentas, pastebėjo baudžiamosios teisės ekspertas, čia yra labai primityvus.
„Žmonės, kurdami tokį primityvų planą, nesuvokia, kokius įrankius ir instrumentus turi policija, ir kaip iš šono tokie dalykai yra lengvai pastebimi ir atskleidžiami.
Jeigu žmogus turi darbą, jis turi vaikų, šeimą, ir dingsta, tai aišku, kad bus iš karto pranešta. Tie visi pėdsakų slėpimai vėlgi yra labai paprasti – pakilus sraigtasparniui yra matyti, kur kas nors buvo kasta“, – aiškino kriminologas.
Anot specialisto, visgi būna tam tikrų pilkųjų zonų ir tokių nužudymų, kurie nėra ištirti, nes žmonės juos atidžiai suplanuoja. Bet šis, pasikartojo jis, buvo labai paprastas.
„Kad tavęs nepagautų, šansai praktiškai yra nuliniai“, – pažymėjo G. Sakalauskas.
Pareigūnams kūną teko atkasti
Paramediku dirbusio M. Sadausko kūnas rastas antradienio vakarą, praėjus daugiau nei parai po to, kai jo, darbo reikalais išvykusio į vieną Panevėžio rajone esančią sodybą, pasigedo artimieji. Kūnas rastas būtent šios sodybos teritorijoje – jis buvo suvyniotas į batutą ir užkastas. Batuto liekanas bandyta deginti.
Įvykio vietoje taip pat rastas ginklas – ar juo ir buvo įvykdytas kraupus nusikaltimas, ekspertai turėtų išsiaiškinti kiek vėliau. Dar antradienį miške buvo aptiktas ir, kaip manoma, nužudytam paramedikui priklausęs automobilis.
Tarp įtariamųjų M. Sadausko nužudymu atsidūrė jo buvusi žmona, fitneso čempionė J. Gaigalaitė. Buvusi pora augino du vaikus – dvynukus. Velionio artimieji pasakojo, kad įvairiais incidentais – pavyzdžiui, šeimos automobilių padegimu – buvusią marčią įtarinėjo ir anksčiau.
Paskelbus paramediko paiešką, vyro artimieji žurnalistams tikino neabejojantys, kad prie sūnaus dingimo rankas tikrai bus prikišusi J. Gaigalaitė. Nuojauta, panašu, pasitvirtino. Dar vienas įtariamasis greičiausiai yra naujas J. Gaigalaitės sugyventinis.
Laisvu nuo darbo laiku batutų nuoma užsiimdavęs 31-erių M. Sadauskas, įtariama, pirmadienio rytą buvo įviliotas į spąstus: feisbuke gavo žinutę, kad neva skubiai reikalingas batutas Paliukų kaimo apylinkėse (Panevėžio raj.), kur vyks vaikų darželio šventė. Tačiau nei šventės, nei apskritai vaikų darželio šiose apylinkėse nebuvo, o netrukus „užsakovės“ anketa buvo pašalinta.
Dingusio M. Sadausko paieškos užtruko, bet galiausiai atvedė į Panevėžio rajone, Mileškūnų kaime, esančią sodybą. Antradienio vakarą vyras rastas negyvas. Panevėžio apskrities policijos komisariato viršininkas Darius Pliavga nurodė, jog kūnas sodyboje buvo paslėptas.
Pirminiais duomenimis, kraupus nusikaltimas įvykdytas dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų. Žinoma, kad pora konfliktavo dėl finansinių aspektų ir vaikų globos, nes teismo sprendimu dvi buvusių sutuoktinių atžalos turėjo gyventi su tėčiu.
Nužudytojo šeimai renkama parama, laidotuvės planuojamos savaitgalį.