Vis dažniau aptariami iš buities į karą atkeliavę ginklai – dronai. Prieš kelerius metus dronas, dar atrodęs kaip trąšų barstytuvas, dabar drauge su penkiasdešimčia rūšių įvairių bepiločių aparatų faktiškai pakeitė karą visuose pasaulio frontuose.

Specialistai aptarinėja dronų vaidmenį tarp ginklų, kurie nuo lanko išradimo iki šių dienų keisdavo karų epochas.

Kiek laiko truks droniada, sunku pasakyti. Horizonte švysčioja dirbtinis intelektas (DI), kurio vaidmens nagrinėjimo ne vien karuose imasi ir filosofai. Įdomi kultūrologo, poeto, filosofo V.Rubavičiaus studija „Ar dirbtinis intelektas užvaldys pasaulį?“ Tarp įspūdingos technologinės revoliucijos apžvalgos pateikiami ir jos pavojai.

Vienas knygos skyrius taip ir pavadintas „Žmonijos išlydėtuvių varpai“. Pripažįstama, kad ginklavimosi varžybose vienas svarbiausių barų yra DI ginklų kūrimas.

[[ge:lrytas:lrytas:42155936]]

Viena amerikiečių Gynybos ministerijos finansuojama programa pateikė pasiūlymą tyrėjų grupei sukurti humanoidą robotą, galintį savarankiškai atlikti karines ir kitokias užduotis. Cituojamas žinomas šios srities tyrėjas E.Yudkowskis: „Dirbtinio intelekto kūrimas ir diegimas sunaikins žmoniją, nes niekas nebesuvokia jo galios.“

Kol kas ukrainiečiai demonstruoja, kaip siautėja jų dronai ir kaip žmonių valdomi robotai atakuoja apkasus. Ten pasislėpusiems belieka iškelti rankas.

[[ge:lrytas:lrytas:42090876]][[ge:lrytas:lrytas:42005030]][[ge:lrytas:lrytas:41917365]][[ge:lrytas:lrytas:41734263]]

Tačiau dronai ir bepiločiai skrenda ir iš priešo pusės. Ir technologiškai jie ne menkesni, o ir robotai ne kvailesni. Pauzė iki kitos atakos. O mūšiai iki kada? Kol kuriai nors pusei baigsis aparatai? O jeigu nesibaigs, tai vyks amžinai?

Tad kokia tokio karo prasmė?

Nėra nei laimėtojų, nei pralaimėtojų, o karo laukas – naujų ginklų poligonas. Tiems, dėl kurių perspėja DI kūrėjai. Tarp pastarųjų nemažai ir raginančių sustabdyti DI plėtrą.

Bet pirmiausia reikia užbaigti esamus karus, du iš jų – nedelsiant. Deja, lengva pasakyti.

Paaiškėjus, kad išsamiai prieš trejus metus aptarti naujausi, vos ne skraidantys tankai į pergalę nerieda, atsirado net kelios derybinės iniciatyvos dėl karo užbaigimo.

Rinkosi, sėdėjo prie derybų stalo, net politiniu lygiu patvirtino, kas sutarta, kol kilo nauja mintis – ne, ne, esą taip lengvai negalima užbaigti karo. Jį reikia tęsti naujomis kovos priemonėmis.

Taip ir atsitiko – kovos arenoje pasirodė pirmieji naujo karo pranašai dronai. Susijungė nauji pinigai, mokslas ir praktika, o dabar žiūrim, ką turim.

Negrįžtamai 20 procentų Ukrainos teritorijos užėmęs priešas sustojo, įstrigo, o gal ir visiškai užslops – kuriam galui tos derybos? Juolab kad Donbaso praradimas iš tikrųjų būtų strateginis pralaimėjimas.

[[ge:lrytas:lrytas:42172779]]

Amerika, pati stringanti Irane, menkina paramą, užtat „norinčiųjų koalicija“ surado būdą kartu gaminti ginklus pagal naują technologiją. Įsibėgėjus pavasariui, regis, tai pasiteisina. Be to, Rusija pati viešai prisipažįsta grimztanti į ekonomines problemas.

Derybinės vaikštynės, panašios į gužo keliones pas gervę, baigėsi, o JAV derybininkų pastangas susitikti su Ukrainos atstovais įvertinęs V.Zelenskis įžvelgė, kad JAV to reikia daugiau negu jam.

Paprasčiau tariant, pagaliau nuspręsta, kad viskas spręsis mūšio lauke. Beje, kaip prieš keletą metų vis kartojo tuometis Europos Sąjungos užsienio reikalų strategas J.Borrellis.

Kaip bus tikrovėje, net DI neapskaičiuos. Sužaliavus miškams, pridengiantiems nuo dronų, Rusija pradėjo pavasarinį puolimą. Mūšiai sunkūs. Rusams Donbase liko du strateginiai Ukrainai miestai – Slovjanskas ir Kramatorskas. Luhanskas jau seniau kontroliuojamas Rusijos.

Rusija planuoja užimti norimą teritoriją iki šių metų pabaigos. Nei paliaubų, nei imitacinių derybų tikriausiai jau nebebus. Tačiau jei taip atsitiktų, Ukraina su pralaimėjimu, kuris liestų ir Vakarus, nesutiks. Ir atvirkščiai. Manau, kad gali būti pereita prie strateginės ginkluotės panaudojimo.

Apie efektyvesnių ginklų panaudojimą vis plačiau pradėta kalbėti Kremliaus kontroliuojamoje Rusijos žiniasklaidoje.

Anksčiau neigiamo karinių veiksmų vertinimo nebuvo. Klausiama net buvusių aukšto rango kariškių, dabar komentatorių, kodėl turėdama plataus masto naikinimo galimybes Rusija tuo nesinaudoja.

Ta proga prisimenama Antrojo pasaulinio karo pabaiga, „kiliminiai bombardavimai“ ir panašiai. Žinoma, tai gali būti ir surežisuotas „liaudies balsas“, bet anksčiau buvo girdėti viena frazė – viskas vyksta pagal numatytą planą.

Irano kare – ne ką geriau. D.Trumpas atsidūrė situacijoje, kurios nenumatė arba dar blogiau – nenorėjo apie ją girdėti.

Beje, ir anksčiau, pradedant Irako ataką, nebuvo girdima žvalgybos informacija. JAV armada, kurios laivo kaina prilygsta mažos valstybės biudžetui, susidūrė su bepiločių pasauliu ir nesunkiai nuspėjama Irano karine taktika.

Žaibiškas žygis persivertė į karų istorijoje išliksiančią frazę „karas pergalingai baigtas, bet tęsiasi“. Jeigu tęsis, tai kokiu būdu?

Nesitiki, kad pasikartotų Ukrainos frontas Irano kalnuose. Tikriausiai bus technologinės atakos.

Lietuva pareiškė padėsianti prezidentui D.Trumpui. Kuo ir kaip – karinė paslaptis, bet ir neprireikus kokios nors pagalbos Baltieji rūmai neįrašys Lietuvos į blogiukų sąrašą. Jei karas po D.Trumpo pranešimo apie naują „pergalę“ nesustos (gali būti ir partizaninis), savo sąrašus turi ir Iranas.

Beje, persikeliant į kitą karo lauką, Rusijoje viešai rodomame žemėlapyje Lietuva atsidūrė tarp valstybių, kurios esą aprūpina Ukrainą dronais. Nebauginu, bet mūsų šaliai reikėtų atkreipti dėmesį į galimas diversijas.

Mečys Laurinkus. D. Trumpas atsidūrė situacijoje, kurios nenumatė arba dar blogiau