„Parašų rinkimo tikslas – siūlyti įstatymų pakeitimus, numatančius, kad ne Europos Sąjungos (ES) piliečiai, norintys Lietuvoje gyventi ilgiau nei trejus metus, turėtų mokėti lietuvių kalbą bent A2 lygiu. Šiuo metu tokio reikalavimo ilgiau gyvenantiems laikinų leidimų pagrindų nėra, todėl nėra realių paskatų mokytis kalbos, nors tai yra esminė sėkmingos integracijos prielaida“, – teigiama pranešime.
Pasak sostinės mero, Vilniaus miesto tarybai priėmus šios srities veiksmų planą, sostinė pradeda įgyvendinti jame numatytas priemones. Lietuvių kalbos mokymasis, V. Benkunsko teigimu, yra prioritetinė jo dalis ir būtina sąlyga sėkmingam gyvenimui mieste. Taip Vilniuje apsigyvenusiems užsieniečiams esą būtų sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos jiems patogiausiu būdu – nuo savarankiško mokymosi, neformalių užsiėmimų iki akademinių kursų.
„Mes galime pasiūlyti geriausius kalbos kursus, tačiau vis dėlto, be aiškaus teisinio reikalavimo, ilgų eilių norinčiųjų mokytis mes nesulauksime. Jau buvau kreipęsis į ministrą dėl šio klausimo, tačiau nesulaukiau konstruktyvaus atsakymo. Galbūt ministro lyderystei trūksta paramos iš visuomenės, todėl imuosi telkti piliečius – surinkę parašus suteiksime didesnį mandatą ministro lyderystei. Mes siūlome numatyti reikalavimą, kad, siekdamas pratęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje po trejų metų, užsienietis privalo turėti dokumentą, kad moka lietuvių kalbą ne žemesniu nei A2 lygiu. Ir kiekvienas parašas to reikalaujančioje peticijoje, tikiuosi, bus svarbus politinis signalas dėl būtinybės peržiūrėti esamą reguliavimą“, – pranešime cituojamas meras.
Susiję straipsniai
Skelbiama, jog visą gegužės mėnesį bus organizuojamas parašų rinkimas skirtingose Vilniaus vietose. Parašai bus renkami tiek gyvai, tiek internetu per Peticijos.lt platformą.
ELTA primena, kad Vilniaus miesto tarybai priėmus užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų planą, sostinė pradeda įgyvendinti jame numatytas priemones. Nurodoma, kad lietuvių kalbos mokymasis yra prioritetinė plano dalis ir būtina sąlyga sėkmingam gyvenimui mieste. Tam ir kitai pagalbai užsieniečiams ketinama skirti 4,3 mln. eurų.
Sostinėje gyvena 76 tūkst. užsieniečių, t. y. kas dešimtas gyventojas yra ne Lietuvos pilietis. Kaip rodo užsieniečių relokacijos ir integracijos centro „International House Vilnius“ ir kitų atliktos apklausos, maždaug trečdalis užsienio kilmės sostinės gyventojų visai nemoka lietuvių kalbos.