M. Sinkevičius tapo socialdemokratų pirmininku

Iš viso LSDP pirmininko rinkimuose balsavo 532 „socdemai“: „už“ M. Sinkevičiaus kandidatūrą pasisakė 503 partijos nariai, sugadintų biuletenių nebuvo, tad 29 turėjo pasisakyti „prieš“.

Šis suvažiavimas – šventinis, partijai minint 130 metų įkūrimo jubiliejų. Tiesa, susiklosčiusi situacija su partijos pirmininko pareigybe ir nuolatinės melodramos valdančiojoje koalicijoje atsipalaiduoti socialdemokratams neleidžia.

Savo viziją, kaip mato tolesnį darbą valdančiojoje daugumoje, pristatyti anksčiau žadėjo ir M. Sinkevičius. Tačiau apie koaliciją šiandien kalbėti vis dėlto iš laikinojo oficialiu lyderiu tapęs Jonavos meras nepanoro.

„Šiandien mes švęsime. 130 metų, labai į dideles problemas, situacijas gal nenersime. Tos temos yra sudėtingos, nevienareikšmiškos, jas paliksime gegužės mėnesiui. Keliu sau tikslą, kad per gegužės mėnesį mes galutinai pabaigtume koalicijos tematiką ir vienaip ar kitaip ją uždarytume“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Tikrai čia ne šios dienos klausimas. Partija turės nuomonę“, – žurnalistams LSDP suvažiavime teigė ir premjerė Inga Ruginienė.

LSDP pirmininko rinkimai turėjo vykti tik 2027 metais, tačiau pernai, kai iš pareigų pasitraukė teisėsaugos dėmesio sulaukęs Gintautas Paluckas, M. Sinkevičius, kaip pirmasis jo pavaduotojas, automatiškai perėmė partijos vairą.

Laikinumo etiketė ir iš G. Palucko paveldėta partijos Valdybos sudėtis tapo kliuviniu, todėl nuspręsta šventinio LSDP suvažiavimo metu surengti neeilinius pirmininko rinkimus.

Vienintelis likęs kandidatas juose – pats M. Sinkevičius, kuris viešai yra išsakęs norą tapti oficialiu partijos vadovu. Intriga buvo likusi tik dėl Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio. Jis vienintelis iki šiandien nebuvo atsiėmęs savo kandidatūros.

Tačiau prieš pat suvažiavimo pradžią žurnalistams N. Cesiulis pranešė partijos pirmininko pareigų nesieksiantis. Apie tai jis paskelbė ir suvažiavimo metu.

M. Sinkevičius, jei bus išrinktas partijos vadovu, pareigas turėjo eiti iki kitų metų pavasario, eilinių pirmininko rinkimų, tačiau politikas savo kadenciją prasiilgins.

„Nustatyti, kad 2026 m. gegužės 1 d. LSDP suvažiavime išrinktas LSDP pirmininkas ir jo pavaduotojai, taip pat 2025 m. gegužės 17 d. LSDP suvažiavime išrinkta LSDP taryba, Etikos ir procedūrų komisija ir Finansų komisija vykdo įgaliojimus iki 2029 m. ataskaitinio rinkiminio suvažiavimo“, – rašoma dokumente.

Dalies „socdemų“, ypatingai tų, kurie turi ambicijų ateityje pakovoti dėl partijos pirmininko posto arba patekti į partijos valdymo organus, toks siūlymas nė kiek nesužavėjo. N. Cesiulis dar prieš suvažiavimo pradžią tvirtino ketinantis priešintis šiam paskutinės minutės pasikeitimui.

„Šita idėja man – nepriimtina. Aš tikrai kalbėsiu dėl šio klausimo. Demokratijos yra daugiau, kai yra dažnesni rinkimai, kai tu partijoje pasitikrini savo palaikymą, kai tu matai, kokie yra partijos reitingai. Jeigu šiandien kažkuriame didžiajame mieste bus išrinktas meras, jis net negalės patekti į jokius partijos valdymo organus, o tai yra neteisinga“, – aiškino N. Cesiulis.

„Mums reikia atidaryti duris jauniems žmonėms, kurie gali ateiti, kurie gali keisti partiją, o ne užsidaryti savame ratelyje“, – pažymėjo jis.

Anot socialdemokrato, klausimas dėl būsimojo pirmininko ir vadovybės kadencijos ilginimo iki 2029 metų buvo keliamas partijos Valdyboje, tačiau tuomet dėl to esą nebuvo sutarta. Dėl to nutarime įrašytas punktas jam buvo staigmena.

Pasiūlymą, kad šiandien išrinktas pirmininkas pareigas eitų iki 2029 metų, o nuo tada kadencija būtų ilginama nuo dvejų iki ketverių metų, suvažiavimo metu pristatė krašto apsaugos ministras, socialdemokratas Robertas Kaunas.

Kaip tarė, taip ir padarė – ant scenos pasisakyti užlipo N. Cesiulis, kuris išreiškė nepasitenkinimą partijos statuto keitimu dėl pirmininko ir valdymo organų kadencijos ilginimo. 

„Įsivaizduokime: laimime Klaipėdoje mero rinkimus. Meras nebus niekada Tarybos nariu. Tiesiog jis nepatenka, nes automatu patenka tik Seimo nariai. Reiškia, kad meras lauks ketverius metus, pasibaigs ir jo kadencija, ir ateis galbūt kitas. Čia yra nonsensas. Mes negalime to sau leisti“, – pareiškė jis.

„Klausimas, kur mes einame – ar į platesnę demokratiją, ar link autokratijos“, – kalbėjo Alytaus miesto meras.

Galiausiai statuto pokyčiams buvo pritarta, bet M. Sinkevičius, pasitaręs su Vilija Blinkevičiūte, paprašė R. Kauno peržiūrėti N. Cesiulio iškeltą problemą, ar ją būtų galima kaip nors išspręsti.

„N. Cesiulis išsakė tą poziciją dėl merų įtraukimo. Vilija čia tiesiog tą... improvizaciškai teisingai, gaila, kad iš anksto mes apie tai nepagalvojome, gal galima tą korekciją įnešti ir nekiltų keblumų į tuos klausimus, kuriuos išreiškė Nerijus“, – nurodė M. Sinkevičius.

Pakeitimuose taip pat numatoma, kad nuo 2029 metų LSDP organai būtų renkami ketverių, o skyrių organai – dvejų metų kadencijai. Išrinkti LSDP merai irgi taptų partijos Tarybos nariais. 

Prieš suvažiavimą su žurnalistais pabendravęs N. Cesiulis ir toliau laikėsi savo – su „Nemuno aušra“ ir jos lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu socialdemokratams – ne pakeliui.

„Aš negaliu net žiūrėti į tą žmogų, kuris save vadina vyrišku galu. Pats užsirašo, pats save užsivadina ir pats sako, kad žmonės tyčiojasi. Jis tyčiojasi iš tautos, iš mūsų partijos. Mums kategoriškai ne pakeliui. Bet kažkodėl, galbūt noras išlaikyti postus toliau mus vienija su tuo žmogumi tolesniam darbui“, – piktinosi N. Cesiulis.

Tai kas laiko socialdemokratus su „aušriečiais“?

„Aš manau, kad visų noras būti valdžioje. Man keista, kai R. Žemaitaitis, būdamas valdžioje, kritikuoja valdžią. Jis pats gali daryti pokytį, ir nereikia kritikuoti. Reikia daryti sprendimus, o ne tyčiotis iš žmonių, iš paprastų žmonių, kurie ateina su plakatais, kurie nori pareikšti savo nuomonę. Jis tyčiojasi iš jų. O pats save išsivadina anuo galu“, – teigė meras.

R. Žemaitaitis antradienį feisbuke pasidalijo vienos proteste dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų dalyvavusios merginos nuotrauka, kurioje ji laiko, kaip dabar jau žinoma, kažkieno perkurtą plakatą. Jame – necenzūriniai žodžiai „Remyga b***s“.

Viešojoje erdvėje po šio įrašo kilo tikras šaršalas – mat vėliau paaiškėjo, kad mergina ant savo plakato buvo užsirašiusi visai kitokį tekstą, nei pasidalijo politikas. Kilo kalbos, esą R. Žemaitaitis pats perkūrė šią nuotrauką ir dabar ja viešai pasipiktino. Tikrasis užrašas ant plakato skambėjo taip: „Atsakomybė vis dar pakeliui?“.

N. Cesiulis tikisi, kad M. Sinkevičiaus žodžiai, jog gegužę bus peržiūrėta koalicijos sudėtis, yra ne tušti pažadai.

„Dabartinis laikinasis partijos pirmininkas sako, kad po šio renginio, po šio naujos Valdybos, Tarybos patvirtinimo lygtai turėtų būti pokyčiai su koalicija. Pažiūrėsime, ar taip bus. Girdime, kad vis daugiau partijos narių nemato darbo su R. Žemaitaičiu ir „Nemuno aušra“, – dėstė „socdemas“.

Jis mano, kad bendražygiai kalbėtis turėtų su demokratais, Mišrioje grupėje dirbančiais parlamentarais.

Žurnalistai savo poziciją dėl koalicijos pateikti paprašė ir europarlamentarės, buvusios partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės. Ji, kaip įprasta, kalbėjo aptakiai, bet tarp eilučių leido suprasti, kad dabartinė koalicija gali dirbti toliau.

„Žinote, normalu, kad yra įvairių nuomonių. Aš politikoje esu labai labai seniai. Niekada nebuvo idealių koalicijų, nepriklausomai nuo to, kas yra pagrindinė varomoji jėga – ar tai būtų kairieji, ar tai būtų dešinieji. Kitaip sakant, niekada nebus idealių koalicijų, visą laiką bus vienokių ar kitokių problemų, bet, man atrodo, kad svarbiausia, jog yra priimami sprendimai.

O ar jie yra priimami? Taip. Ar kartais būna kibirkščių? Be abejo. Esame skirtingi žmonės, skirtingi politikai. Svarbiausia, kaip aš sakau, ar yra rezultatas dėl priimamų sprendimų“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Ar ji mato tą rezultatą?

„Be abejo, aš manau, kad iš tikrųjų sprendimai yra priimami – Seime sprendimai yra priimami, Vyriausybėje sprendimai yra priimami. Ar būtų geriau? Nu gi visada gali būri geriau. Ar yra idealių koalicijų? Nė vienos neatsimenu. Netgi toje, kur aš kažkada prieš daugelį metų dirbau – irgi buvo visokiausių problemų. Ta yra absoliučiai natūralu“, – tęsė politikė.

Ar tai reiškia, kad pokyčių nereikia?

„Pokyčiai visą laiką yra gerai, bet kiekvienas pokytis turi būti labai gerai aptartas, išmąstytas, kad nebūtų padaryta klaidų. Aš visą laiką sakau, kad pokyčiai turi būti tada, kada jie yra reikalingi. Aš manau, kad mes visą laiką tai svarstome, mąstome, dedame pastangas, bet, vėlgi, aš visą laiką sakau, jog svarbiausia, kad Lietuvos žmonėms būtų priimami sprendimai“, – pakartojo V. Blinkevičiūtė.

„Na... Žinote, gi visokių yra žmonių“, – apie R. Žemaitaičio reputaciją taip pasisakė socialdemokratė.

Kalbą suvažiavime pasakė laikinasis pirmininkas M. Sinkevičius. Apie koaliciją nešnekėjo – dėmesį skyrė partijos istorijai, padėkoms bičiuliams.

„Šiandien mes minime Lietuvos socialdemokratų partijos 130 metų jubiliejų. 130 metų istorijos. 130 metų kovos. 130 metų tikėjimo Lietuva. 130 metų atsakomybės žmogui. Ir šiandien noriu pradėti ne nuo politikos. Noriu pradėti nuo pagarbos.

Pagarbos tiems žmonėms, kurie prieš 130 metų drįso tikėti tuo, kas tuo metu daugeliui atrodė neįmanoma — kad Lietuva gali būti laisva, demokratiška ir socialiai teisinga valstybė“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jis tvirtino, kad pastarieji metai Lietuvoje daugeliui žmonių buvo sunkūs. Paminėti ir konservatoriai.

„Žmonės pavargo. Pavargo nuo arogancijos politikoje. Pavargo nuo nuolatinio moralizavimo. Pavargo nuo valdžios tono, kuris dažnai skambėjo taip, tarsi paprastas žmogus būtų problema, kurią reikia pataisyti. Ir todėl konservatorių valdymo laikotarpis paliko labai gilų nusivylimą. Ne todėl, kad žmonės nenori reformų. Žmonės nori reformų.

Tačiau žmonės nenori būti žeminami. Nenori būti mokomi iš aukšto. Nenori jausti, kad regionų problemos yra antraeilės. Nenori valdžios, kuri kartais daugiau dėmesio skiria komunikacijai negu žmogui. Per ilgai Lietuvoje buvo kuriama politika, kurioje kartais atrodė svarbiau gerai atrodyti televizijoje ar socialiniuose tinkluose negu girdėti žmones.

Ir tai sukūrė labai pavojingą dalyką. Didžiulį visuomenės susvetimėjimą su valstybe“, – sakė „socdemų“ lyderis.

Anot jo, „žmonės pradėjo jausti, kad vieniems Lietuvoje galioja vienos taisyklės, o kitiems — visai kitos“.

„Ir kai valstybėje atsiranda toks jausmas — pradeda nykti pasitikėjimas. Žmonės iki šiol neturi aiškių atsakymų į daugelį rezonansinių istorijų. Klausimų dėl interesų. Dėl ryšių. Dėl įtakos. Dėl milijoninių istorijų. Dėl viešojo ir privataus intereso ribų. Ir problema net ne vien konkrečiose pavardėse ar istorijose.

Didžiausia problema — visuomenės jausmas, kad kai kurie klausimai taip ir lieka neatsakyti. Kad vieniems taikomi maksimalūs standartai. O kitiems — stebėtinai daug tylos“, – akcentavo M. Sinkevičius.

LSDP laikinasis pirmininkas dėkojo premjerei I. Ruginienei ir jos vadovaujamai Vyriausybei, kuri, jo žodžiais, atėjo ne demonstruoti pranašumo, o dirbti Lietuvai.

„Ir aš matau, kiek daug pastangų Inga Ruginienė deda tam, kad valstybė vėl atsisuktų į žmogų. Kad būtų daugiau socialinio teisingumo. Daugiau dialogo. Daugiau pagarbos žmogui. Ji kalbasi su regionais. Su darbuotojais. Su šeimomis. Su žmonėmis, kurių per ilgai niekas negirdėjo. Ir būtent tokios politikos Lietuva šiandien laukia labiausiai“, – tikino politikas.

Išskirtinės padėkos sulaukė ir Vytenis Povilas Andriukaitis, Česlovas Juršėnas ir, galiausiai, V. Blinkevičiūtė.

„Miela Vilija Blinkevičiūte, jūs tapote viena ryškiausių Lietuvos socialdemokratijos figūrų modernios Lietuvos istorijoje. Jūsų politinis kelias — tai ne politinio triukšmo istorija. Tai tarnystės žmogui istorija. Dešimtmečiai darbo dėl žmonių su negalia. Dėl senjorų. Dėl šeimų. Dėl darbuotojų. Dėl socialinio teisingumo.

Ir net tada, kai politikoje buvo daug cinizmo, daug pykčio ir daug susipriešinimo — jūs išlikote žmogumi, kuris kalbėjo pagarbiai. Kurio žmonės klausė ne dėl triukšmo. O dėl žmogiškumo. Ir šiandien noriu pasakyti labai aiškiai: Lietuvos socialdemokratų partijos istorijoje jūsų vardas jau yra garbingai įrašytas.

Miela Vilija, ačiū jums už jūsų stiprybę. Ačiū už jūsų širdį. Ačiū už jūsų ištikimybę žmogui ir Lietuvai. Ir šiandien noriu pakviesti visus šioje salėje atsistoti ir garsiais plojimais pakviesti Viliją Blinkevičiūtę tapti Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininke“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jo pasisakyme neapsieita ir be kritikos nacionaliniam transliuotojui.

„Bičiuliai, šiandien žmonės Lietuvoje pavargo nuo uždarų sistemų. Nuo jausmo, kad kažkur egzistuoja neliečiamų žmonių ratai. Ir turime apie tai kalbėti atvirai. Taip pat ir apie nacionalinį transliuotoją. Noriu labai aiškiai pasakyti: laisva žiniasklaida demokratijoje yra būtina. Tačiau nė viena institucija negali būti aukščiau visuomenės klausimų.

Jeigu institucija finansuojama žmonių pinigais — visuomenė turi teisę klausti. Kaip naudojamos lėšos? Kaip priimami sprendimai? Ar girdimos visos visuomenės grupės? Ir kai kyla klausimų dėl Valstybės kontrolės išvadų ar skaidrumo — politikai neturi teisės apsimesti, kad problemos nėra“, – pareiškė „socdemas“.

Kalbą bičiuliams pasakė ir premjerė I. Ruginienė. Anot jos, nors susiduriama su aštria oponentų konservatorių ir liberalų kritika, Vyriausybė ir Seimas geba priimti itin svarbius sprendimus. 

„Antros pensijų pakopos reforma parodė, kiek daug mūsų valstybėje yra nepasitikėjimo žmonėmis. Nors pasipriešinimas iš liberalų ir konservatorių pusės buvo ir vis dar išlieka didelis, mūsų komanda atkakliai dirbo, kad būtų įgyvendintas duotas pažadas visuomenei“, – kalbėjo I. Ruginienė.

„Kai oponentai renkasi menkinti žmonių sprendimus, tyčiotis iš jų, mes, socialdemokratai, renkamės pasitikėjimą – žmogus geriausiai žino, kaip tvarkyti savo uždirbtus pinigus“, – pabrėžė ji. 

Pasak I. Ruginienės, socialdemokratai, priešingai nei opozicija, savo veiklą grindžia darbais ir vertybinėmis nuostatomis, o ne arogancija ir žeminimu.

„Kol vieni renkasi žeminimą ir aroganciją, mes savo kelią grindžiame darbais bei vertybėmis. Jau 130 metų mes, socialdemokratai, kovojame, kad valstybė būtų žmogaus pusėje. Tą darbą tęskime ir toliau – kartu“, – pabrėžė ji. 

Premjerės teigimu, Vyriausybės, Seimo frakcijos, partijos susitelkimas bei komandinis darbas „yra ir išliks tvirtu pagrindu, tarnaujant Lietuvos žmonėms“.

„Visi padarome klaidų, tačiau kviečiu koncentruotis į tai, ką galime padaryti geriau – čia ir dabar. Noriu padėkoti partijos pirmininkui už bendrą darbą ir atvirumą. Partijos pirmininko stiprybė kyla iš mūsų pasitikėjimo ir palaikymo, tad būkime susitelkę“ – ragino ji. 

Ministrė pirmininkė taip pat akcentavo, kad LSDP gina principą, kad valstybė turi būti žmogaus pusėje. Be to, anot ministrės pirmininkės, socialdemokratai prisiima atsakomybę tada, kai to labiausiai reikia. 

„Nuo nepriklausomybės atgavimo ir ryžtingo Lietuvos prisijungimo prie Vakarų valstybių šeimos, Europos Sąjungos, NATO aljanso – mes, socialdemokratai, prisiimame atsakomybę tada, kai jos labiausiai reikia“, – pažymėjo I. Ruginienė. 

„Šiandien susiduriame su išties nelengvais ekonominiais ir geopolitiniais iššūkiais ir turime telkti visuomenę, išgirsdami kasdienes žmogaus problemas ir pateikdami veiksmingus sprendimus“, – sakė ji. 

Savo kalboje suvažiavimo nariams premjerė taip pat išskyrė būtinybę spręsti šalies demografinę krizę, stiprinti šeimos politiką, kelių infrastruktūros gerinimą, investicijų didinimą. 

Ministrė pirmininkė taip pat pabrėžė gynybinių pajėgumų stiprinimo svarbą. 

„Net ir mūsų oponentai šiandien pripažįsta šių sprendimų būtinumą – konservatoriai kopijuoja mūsų gynybos prioritetus ir pateikinėja kaip savo“, – dėstė I. Ruginienė. 

„Naujų poligonų atsiradimas yra gyvybiškai svarbus klausimas mūsų valstybei – poligonai yra būtini norint sukurti Lietuvos nacionalinę diviziją“, – akcentavo ji.