Didžiausioje opozicinėje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje įsisiūbavo ne pati maloniausia diskusija, kurią visai neseniai pradėjo konservatorius Matas Maldeikis.

Prieš kurį laiką jis prisipažino abejojantis, ar naujoji partijos vadovybė su Laurynu Kasčiūnu priešakyje aiškiai apibrėžia konservatorių tikslus. M. Maldeikis užsiminė net apie blinkevičiūtinimo riziką, kalbėjo apie tai, kad partijoje trūksta lyderystės ir aiškios politinės strategijos.

Konservatorių gretose dėl tokių abejonių, kurias sėja savi, iš karto atsirado norinčių apginti L. Kasčiūną, o jis pats paragino kritikus susitelkti į bendrą darbą – mat arba esi komandoje, arba nesi.

Savo žodžių M. Maldeikis neišsižada ir toliau, tačiau „Žinių radijo“ laidoje „Girdžiu tavo nuomonę“ užsiminė ir apie tai, kad sėkmės Seimo rinkimuose atveju būtų logiška, kad būtent L. Kasčiūnas užimtų premjero postą. Tiesa, kartu prisipažino, jog „prie I. Šimonytės“ bendrą viziją juto labiau.

[[ge:lrytas:lrytas:42070159]]

Savo ruožtu kitas konservatorius Jurgis Razma jau prakalbo ir apie išskirtinę M. Maldeikiui duotą užduotį.

„Viskas gerai – partija yra gyvas organizmas, vienas kitas jos dalyvis, kaip matome, pagyvina tą mūsų vidinį gyvenimą, ir tai pagaliau, aš manau, partijai duoda tik pliusą“, – įsitikinęs politikas.

Kelia klausimus

Paklaustas, ką, jo manymu, blogai daro dabartinis konservatorių partijos lyderis L. Kasčiūnas, M. Maldeikis akcentavo, kad tai, ką jis iki šiol yra išsakęs pirmininko atžvilgiu, yra ne tiek kritika, kiek tiesiog klausimai.

[[ge:lrytas:lrytas:42083582]][[ge:lrytas:lrytas:42203969]][[ge:lrytas:lrytas:42246202]]

„Klausimai apie tai, kas mes esame. Žinote, man svarbiausia yra valstybė. Aš matau ir reflektuoju apie tai, kur mes einame, ir man tai kelia labai daug klausimų.

Apskritai, kaip valstybė, ar mes turime aiškias kryptis, ar mes tiesiog dreifuojame, ir kartais dreifuojame į tokius kraštutinumus? Aš kalbu apie politinį lauką.

Politika jau pavirtusi tokiomis technologijomis, nebeliko politinio diskurso, ir visas tas politinis diskursas nueina į pakraštes. Ir visoje šitoje situacijoje labai svarbu yra Tėvynės sąjunga, nes Tėvynės sąjunga yra viena iš stuburinių Lietuvos politinių jėgų. Ta, į kurią remiasi Lietuvos politinis laukas, vienaip ar kitaip“, – vertino konservatorius.

Todėl M. Maldeikis ir kėlė klausimą, kur šitoje neapibrėžtoje situacijoje dabar yra pati partija.

„Mes turime valstybę, kuri dreifuoja, ir klausimas, ar mes irgi nedreifuojame. Labai norėtųsi išsigryninti tai aiškiau, kažkokius rėmus, kur mes esame kaip partija, kokia yra mūsų partijos vizija, ar tai, kas vyksta dabar, yra gerai“, – aiškino politikas.

[[ge:lrytas:lrytas:42283664]]

Prie I. Šimonytės logiką suprasdavo geriau

Pasak konservatoriaus, vien kritika valdantiesiems gyvas nebūsi – tam reikia ir turinio, reikia siūlyti žmonėms savo viziją apie tai, kokia turi būti valstybė. Dabar to esą nėra. M. Maldeikis prisipažino, kad jam norisi, jog konservatoriai būtų ta jėga, kuri išlaiko kryptį ir rodo pavyzdį.

„Žinote, saugumo klausimais mes turime absoliučiai tokį patį požiūrį su L. Kasčiūnu, užsienio politikoje daugiau mažiau irgi tokį patį požiūrį. (...)

Bet valstybė nėra tik pasienyje – valstybė yra ir mokyklose, ligoninėse ir kitur, ir norisi, kad mes suprastume, kur mes esame visame šitame laive.

Tai du klausimai: kaip mes matome valstybę ir tai, kas su ja vyksta šiuo metu turinio prasme, ir antras su tuo lygiagrečiai einantis klausimas – kaip mes matome partiją ir kur ji eina“, – dėstė M. Maldeikis.

Jis prisipažino, kad „prie I. Šimonytės“ tą viziją juto labiau.

„Aš suprasdavau logiką“, – teigė parlamentaras.

Geras pavyzdys, tęsė M. Maldeikis, čia yra ir planuojamas patariamasis referendumas dėl šeimos sampratos. Mat L. Kasčiūno aiškios pozicijos šiuo klausimu jis net nežino, o klausimas jau skaldo ir visuomenę, ir pačius politikus.

„Pats referendumo klausimas čia yra antraeilis klausimas. Tu gali sutikti, gali nesutikti, aš turiu savo šeimos koncepciją ir man ten kokia Vilija Abramikienė niekada neįrodys, kas yra šeima, ir mes su tuo galime gyventi.

Bet kai referendumai tampa rinkiminio lygio klausimu, nes tai yra jau politinių technologijų klausimas – aš nemėgstu politinių technologijų, o mėgstu gryną politiką – tada jau kyla klausimas ne dėl paties referendumo.

Žmonės gali nesutarti, darykite jūs referendumą bet kurią dieną, aiškinkitės ir gyvenkite kaip jums ten patinka, skirkitės, vėl veskite ir vadinkite tai tradicine šeima. Klausimas yra kitas. Klausimas yra, kai tai pavirsta politine technologija, ką tai reiškia ir kaip į tai reaguoja mūsų politinė šeima ir mūsų politinė bendruomenė.

Kaip mes tai reflektuojame, suprasdami, kad visa tai tėra rinkiminė technologija, kur sėdi Audronius Ažubalis, Vytautas Sinica ir valstiečiai. Čia yra labai svarbu apsibrėžti, ką mes turime. Ir tai yra klausimas mano bendruomenėje, kurį aš ir iškėliau. Čia yra apie politinę kryptį“, – dėstė M. Maldeikis.

Tuo metu konservatorius J. Razma prisipažino, kad pats L. Kasčiūno lyderystės stygiaus partijoje nepajuto, bet savo kolegos M. Maldeikio poziciją esą taip pat supranta.

„Ir gerai, kad atvirai pasisako, jeigu yra toks matymas – aš nieko nedramatizuoju ir nepritariu, kai čia kažkas įžvelgia kažkokį skaldymąsi ar kovą prieš partijos pirmininką.

Tikrai tokių dalykų nė iš tolo nematau, ir, man atrodo, toje situacijoje mes turėjome tokį gerą veiksmą – sutarėme, kad reikia tokio išsikalbėjimo, pasitarimo, kur susirinko frakcijos nariai, prezidiumo nariai, tai visą tą situaciją atvirai aptarėme“, – pasakojo J. Razma.

Pats M. Maldeikis, pasak J. Razmos, jau gavo ir išskirtinę užduotį.

„Kadangi čia dabar yra didelis iniciatorius visokių pareiškimų, tai gavo užduotį parengti partijos atnaujintą tapatybės dokumento projektą, nes galbūt iš tikrųjų praėjus tam tikram laikui reikia pabandyti pasižiūrėti į save tomis pasikeitusiomis aplinkybėmis, galbūt konkrečiau susiformuoti ir mūsų pozicijas ekonomikoje, finansuose.

[[ge:lrytas:lrytas:42283665]]

Kai kuriose pozicijose, man atrodo, mes esame pakankamai aiškūs ir mūsų lyderystė labai aiški – kaip užsieniečių teisinė padėtis, krašto apsauga ir taip toliau.

Tai viskas gerai – partija yra gyvas organizmas, vienas kitas jos dalyvis, kaip matome, pagyvina tą mūsų vidinį gyvenimą, ir tai pagaliau, aš manau, partijai duoda tik pliusą“, – įsitikinęs konservatorius.

Nemano, kad keliami klausimai – skaldantys

Tiesa, planuojamą patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos politikas tikino taip pat matantis kaip politinių technologijų priemonę, bet teigė per daug nesureikšminantis to, kad partijos gretose dėl to kol kas nebuvo labai tvirtai išsakytos pozicijos.

„Pateikimo stadijoje mes dažnai fiksuojame laisvą balsavimą. Aš esu pasiūlęs, kad mūsų frakcijos Seimo nariai pasikalbėtų ir su mūsų partijos skyriais tuo klausimu, nes būtent skyriai ir yra tie pagrindiniai savivaldos rinkimų subjektai, jiems labiausiai rūpi rezultatas, ir pasižiūrėsime, kaip jie mato, ar ta referendumo iniciatyva gali deformuoti visą savivaldybių rinkimų kampaniją ir kažkaip pakreipti jų rezultatą, neobjektyviai nuvesdama mus į tas sritis, kurios su savivalda neturi nieko bendro“, – aiškino J. Razma.

Anot jo, svarstymo stadijoje Seime greičiausiai bus galima matyti konkretesnę TS-LKD poziciją dėl šio referendumo, bet J. Razma pabrėžė neturintis iliuzijų, kad visi frakcijos nariai bus absoliučiai vieningi.

„Nes tikrai A. Ažubalio, kuris yra to referendumo vienas iš iniciatorių, mes, matyt, niekaip neįtikinsime, kad čia gali būti tos technologijos, kurias reikia vis dėlto pasistengti ir gal sustabdyti“, – svarstė parlamentaras.

J. Razma taip pat tikino nemanantis, kad L. Kasčiūnas tam tikra prasme konservatorius „artina prie A. Ažubalio ir V. Sinicos“.

„Laurynas, man atrodo, pakankamai gerai mato, kai frakcijoje būna skirtingos mūsų narių pozicijos tokiais klausimais kaip šeimos apibrėžimas ar partnerystės įteisinimas. Jis stengiasi labai aktyviai tomis temomis nekalbėti, savo pozicijos neakcentuoti, kad nesusitapatintų nei su viena, nei su kita mūsų frakcijos vidine grupe. Tai, manau, yra gera laikysena.

Jeigu jis labiau akcentuotų savo poziciją tais klausimais, tai kaip tik, aš manau, tada tas galėtų apsunkinti situaciją frakcijoje“, – spėjo konservatorius.

Į ankstesnius bendražygio žodžius sureagavęs M. Maldeikis patikino, kad šiuo metu rengia partijos koncepciją – ji, anot politiko, partijai tikrai turėtų atnešti naudos. Joje politikas kelia kelis esminius klausimus.

„Koks mūsų identitetas, kokie yra mūsų pagrindiniai akcentai ekonomikoje, politikoje, toje pačioje mokesčių sistemoje. Tokį konceptą aš parašysiu, atiduosiu, ir aš manau, kad tai bus labai geras pamatas partijai judėti toliau.

Be jokios abejonės, aš įsivaizduoju, kad bus vidinių diskusijų – jos yra labai gerai, jos yra tam, kad mes išsigrynintume, bet mes turėtume kažkokį dokumentą, su kuriuo mes galėtume dirbti platesniame Tėvynės sąjungos kontekste“, – aiškino TS-LKD narys.

Kiek anksčiau L. Kasčiūnas stebėjosi, kodėl partijos nariai tam tikras savo abejones kelia viešai, o ne pasidalija jomis partijos viduje. Partijos lyderis netgi kėlė klausimą, ar M. Maldeikis ir kiti panašūs kritikai „yra su komanda, ar be jos“.

Paklaustas, ar pateisina tokį viešą savo klausimų kėlimą, konservatorius aiškino, kad tai yra jau ir platesnio konteksto klausimas.

„Kur yra mūsų politinis laukas, kas atsitiko mūsų politiniam laukui, kai tiesiog vienos iš pagrindinių politinių partijų narys kelia absoliučiai klasikinį klausimą partijai, kur mes einame, ir tai sukelia tokią diskusiją, atrodo, kad jisai čia kažką skaldo ir panašiai. Kur mūsų yra politinis laukas, jeigu tai yra klausimas, kuris mus skaldo? Klausimas „Kur mes einame“ yra kai kurių traktuojamas kaip skaldantis klausimas.

Tai nėra sveikos visuomenės požymis, švelniai tariant, ir aš labai tikiuosi, kad mano politinė šeima, aš tikiu, kad mano politinė šeima taip nežiūri, kad klausimas „kur mes einame“, yra skaldantis klausimas“, – svarstė M. Maldeikis.

J. Razma dalijosi, kad jo įspūdis po pirmo tokio viešo M. Maldeikio pasisakymo buvo daugiau neigiamas nei pozityvus.

„Bet paskui aš ramiai pagalvojau, kad viskas čia tvarkoje. Ir šios laidos apie mūsų partiją dabar nebūtų, jeigu Matas labai tvarkingai savo tam tikras abejones būtų iškėlęs kur nors uždarame prezidiumo posėdyje, kur niekas ir nežinotų, kad mes čia kažką diskutuojame, jog aiškinamės dėl savo tapatybės ar pozicijos buvimo, nebuvimo.

Dabar ir visuomenė mato, kad mūsų partija yra gyvas organizmas, kad aiškinasi savo tapatybę, tai viskas čia labai gerai.

[[ge:lrytas:lrytas:42283657]]

Manau, kad visi nuo to tik sustiprėsime“, – įsitikinęs konservatorius.

Po savivaldos rinkimų laukia dar viena svarbi diskusija

M. Maldeikis yra išreiškęs savo nuogąstavimus ir dėl to, kad sėkmės Seimo rinkimuose atveju konservatorius gali ištikti „socdemų“ ir V. Blinkevičiūtės efektas – esą gavus valdžia nebebus aišku, ką su ja daryti ir ką pasiūlyti rinkėjams.

„Įsivaizduokite – dabar atsitinka situacija, kad Tėvynės sąjunga gauna valdžią. Mano klausimas toks – ar rinkėjas, kuris ateina į rinkimus ir balsuoja už Tėvynės sąjungą, žinojo, ką jis gauna? Šis klausimas atliepė visa tai, apie ką mes šnekėjome.

Žinote, aš prisimenu, kai mūsų jau dabar legendinė ponia Vilija (Blinkevičiūtė, – aut.past.) ką darydavo – ji turėdavo tokį judesį, kad kas dvi savaites ji nusileisdavo iš Briuselio į šitą studiją, ateidavo, vakcinuodavo ir auklėdavo, kaip čia reikia viską daryti kitaip ir kaip čia viskas yra blogai.

Ir kai jūs jai užduodavote klausimą, tai ką reikia daryti, jos atsakymas visada buvo paprastas – išrinksit ir pamatysit.

Tai man čia yra klasika tokios politikos – taip valstybė nevaldoma ir mes tikrai negalime sau leisti jungti tą Vilijos „išrinksit ir pamatysit“, – aiškino M. Maldeikis.

Visgi J. Razma visiškai nesutiko, kad konservatoriams kyla rizika pakartoti socialdemokratų scenarijų ar nuslėpti savo kandidatą į premjerus.

„Aišku, mūsų partija, kalbant apie kandidatus į premjerus, yra šiek tiek išskirtinėje situacijoje. Mes turime I. Šimonytę, kuri reitinguose piliečių yra nuosekliai pažymima kaip geriausia kandidatė į premjerus, turime L. Kasčiūną, energingą partijos vadovą, kuriam teks atsakomybė vesti partiją į Seimo rinkimus, ir dažnai būna siejama, kad pats lyderis turi būti ir kandidatas į premjerus“, – kalbėjo parlamentaras.

Anot J. Razmos, partija jau yra sutarusi, kad kandidatų į premjerus klausimas jų politinėje darbotvarkėje bus vėliau – greičiausiai po savivaldos rinkimų.

„Ir L. Kasčiūnas pažadėjo, kad tą klausimą mes išspręsime netrukus po savivaldybių rinkimų, ir, manau, viskas logiška. Kai jau iki rinkimų lieka maždaug pusantrų metų, rinkėjai iš tikrųjų jau pradeda giliau domėtis“, – kalbėjo Seimo narys, pridūręs, kad, jo manymu, tiek L. Kasčiūnas, tiek I. Šimonytė galėtų drąsiai kandidatuoti į premjero postą.

„O kaip mes sutarsime, kaip nuspręsime – tai gali būti kitų metų pavasario klausimas“, – sakė J. Razma.

Kad Vyriausybei po kelerių metų galėtų vadovauti L. Kasčiūnas, jeigu konservatoriai laimėtų rinkimus, įsivaizduoja ir M. Maldeikis.

„Partijos lyderis, kuris ves partiją – labai logiška. Čia klausimas ateičiai, bet labai logiška, kad jis vestų ir vėliau taptų ministru pirmininku“, – pažymėjo konservatorius.

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]][[ge:lrytas:lrytas:42284189]]

L. Kasčiūno lyderyste rimtai suabejojęs M. Maldeikis iš partiečių jau gavo išskirtinę užduotį