Vilniuje pradedami rinkti gyventojų parašai dėl imigracijos politikos stiprinimo

„Pasiūlymas yra labai paprastas: kai mes kalbame apie migrantus ir apie pirmojo termino laikinai gyventi ir dirbti čia pabaigą – tiems žmonėms, kurie norėtų prasitęsti savo leidimus gyventi ir likti čia ilgesniam laikui, turėtų atsirasti naujas, dabar neegzistuojantis reikalavimas – mokėti lietuvių kalbą bent A2 lygiu“, –pirmadienį žurnalistams sakė V. Benkunskas.

Jo teigimu, šia iniciatyva siekiama ne tik surinkti kuo daugiau savivaldybės planą palaikančiųjų parašų, bet parodyti, jog imigracijos klausimai rūpi gyventojams.

„Nėra savaime tikslas surinkti kuo daugiau parašų (…). Aš manau, kad tikslas yra parodyti, kad žmonėms rūpi, kad ta iniciatyva yra pirmiausia kilusi iš žmonių nuogąstavimų, iš žmonių noro kalbėti šita tema ir pribrendusio poreikio keisti įstatymų bazę“, – akcentavo Vilniaus miesto savivaldybės vadovas.

Skelbiama, jog visą gegužės mėnesį bus organizuojamas parašų rinkimas skirtingose Vilniaus vietose. Parašai bus renkami tiek gyvai, tiek internetu. Šiuo metu sostinės savivaldybės paskelbtą peticiją pasirašė 40 asmenų.

„Didėjant užsieniečių bendruomenei, vis svarbesniu klausimu tampa valstybinės kalbos vartojimas. Nors visavertis gyvenimas Vilniuje pirmiausia prasideda būtent nuo jos, lietuvių kalbos mokėjimo lygis tarp užsieniečių vis dar nėra pakankamas“, – rašoma peticijoje.

V. Benkunsko administracijos politika dėl migracijos išryškėjo likus metams iki savivaldos rinkimų. Vis dėlto, pats meras neigia, jog šie dalykai yra susiję.

„Galima manipuliuoti, galima kaltinti rinkimais, bet šiuo atveju tai yra didelė problema, didelė aktualija, kurią matome iš sociologinių apklausų ir aš stengiuosi atliepti tą lūkestį, kokį turi vilniečiai. O visa kita yra triukšmas, fonas“, – sakė jis.

„Šiandien aš dar niekur nekandidatuoju, aš einu Vilniaus miesto mero pareigas atstovaudamas Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionius demokratus“, – pridūrė sostinės vadovas.

Jis teigė, jog atėjus laikui, praneš apie savo sprendimą dėl kandidatavimo antrai kadencijai į merus.

„Kadencija yra ketveri metai ir jie nėra niekaip skirtingi. Ar pirmi, ar ketvirti – jie yra vienodi. Mano darbas yra nuo pirmos iki paskutinės dienos. Nepriimu šito argumento, kad čia kažkokie rinkimai yra. Gal kažkam rinkimai prasidėjo, bet man rinkimai mažiausiai rūpi“, – akcentavo V. Benkunskas.

Parašų rinkimo akcija pradėta priešais Vidaus reikalų ministeriją (VRM). V. Benkunskas teigė, jog pastarąjį mėnesį bandė prisibelsti į ministerijos duris ir pasikalbėti su ministru Vladislavu Kondratovičiumi dėl migracijos politikos peržiūrėjimo.

„(Norėjome – ELTA) pasiūlyti konstruktyvų dalyką – peržiūrėti mūsų teisinę bazę, kaip mes reglamentuojame migracijos politiką, laikinų leidimų pratęsimą ir kokius teisinius reikalavimus keliame žmonėms, kurie čia nori atvykti ilgesniam laikui“, – sakė jis.

„Nepavyko gauti kažkokio pozityvaus atsakymo iš ministerijos. Jaučiu, kad tiesiog bandoma šitą temą dėti į stalčių ir apsimesti, kad niekas nevyksta“, – pridūrė meras.

Anot jo, parašai renkami tam, jog migracijos tema atsirastų dabartinės Vyriausybės politinėje darbotvarkėje.

„Šita tema negali nueiti į politikos paraštes (…). Tikiuosi, kad institucija, kuri yra atsakinga už tai, tą darbą ir padarys“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Pasak jo, peticija bus įteikta ne tik VRM, bet ir Seimui.

„Mano diskusijos pradžia yra pirmiausiai pripažinti faktą, kad bendra migracijos situacija Lietuvoje yra pasikeitusi, priimti tą realybę ir tada (nuspręsti – ELTA), ką mes su tuo darome, norint išvengti pasekmių“, – kalbėjo sostinės vadovas.

„Norisi išvengti neigiamų socialinių pasekmių, kas, matome, gali atsitikti, žiūrint į kitų Europos miestų pavyzdžius“, – pabrėžė politikas.

ELTA primena, kad Vilniaus miesto tarybai priėmus užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų planą, sostinė pradeda įgyvendinti jame numatytas priemones. Nurodoma, kad lietuvių kalbos mokymasis yra prioritetinė plano dalis ir būtina sąlyga sėkmingam gyvenimui mieste. Tam ir kitai pagalbai užsieniečiams ketinama skirti 4,3 mln. eurų.

Sostinėje gyvena 76 tūkst. užsieniečių, t. y. kas dešimtas gyventojas yra ne Lietuvos pilietis. Kaip rodo užsieniečių relokacijos ir integracijos centro „International House Vilnius“ ir kitų atliktos apklausos, maždaug trečdalis užsienio kilmės sostinės gyventojų visai nemoka lietuvių kalbos.