Pranešė, kad atliktos kratos namuose ir darbo kabinete
A. Bužinskas „Facebook“ nurodė, jog policijos pareigūnai kratas jo namuose ir darbo kabinete savivaldybėje argumentavo tuo, jog esą konservatorius neatvyko į suplanuotą apklausą, tiriant vadinamąją sostinės gatvių siaurinimo politiką.
„Šiandien policijos pareigūnai mano namuose ir kabinete atliko kratą. Pirminėmis žiniomis – nes neatvykau į policijos apklausą dėl tolimesnio gatvių standarto naudojimo. Tačiau įdomiausia, kad šaukimo į apklausą negavau“, – nurodė A. Bužinskas.
A. Bužinskas tikina – neturi ką slėpti ir nesupranta tokio dramatiškumo: iš namų paėmė ir močiutės planšetę
Politikas priminė, kad prieš maždaug penkerius metus tuomet Remigijaus Šimašiaus vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino gatvių standartą. Konservatoriaus teigimu, tada jis ėjo administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ir pasirašė minėtą dokumentą.
„2024 metais teismas šias gaires pripažino neįsigaliojusiomis“, – rašė politikas.
Susiję straipsniai
Išties 2024 m. birželį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Vilniaus miesto savivaldybės aktai dėl gatvių siaurinimo negali būti taikomi.
Teismo sprendimu, savivaldybės priimtas dokumentas – Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartas – yra norminis teisės aktas. Vis tik, jis nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre, o būtent tai yra būtina sąlyga tokiems teisės aktams įsigalioti. Todėl LVAT nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ir gatvių siaurinimo standartas nėra įsigalioję, todėl ir negali būti taikomi.
„Administracija buvo apie šį sprendimą informuota. Teisėsaugai atlikus tyrimą ir nustačius, kad gatvių standartą pavieniai darbuotojai vis dar taikė, kolegas informavome pakartotinai. Vos pradėjus darbą šioje kadencijoje, mero sprendimu apskritai pakeitėme kryptį ir gatvių siaurinimą sustabdėme – iš principo tokių sprendinių net ir miesto projektuose netaikome. Manėme, kad čia klausimas ir užsidarė“, – rašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.
A. Bužinskas tvirtino kartu su kolegomis nuodugniai patikrinęs ir asmeninį, ir darbinį elektroninius paštus, fizines pašto dėžutes, tačiau neradęs jokio kvietimo į policijos apklausą. Taip pat, anot jo, nesulaukta ir jokio pareigūnų skambučio.
Politiko teigimu, į apklausą jis būtų atvykęs bet kokiu atveju, jeigu tik būtų apie tai žinojęs.
„Šiuo metu esu atostogose – išvykęs su Vilniaus Rytu parsivežti Čempionų lygos taurės, todėl apie patikrą sužinojau iš žmonos ir kolegų, patys aiškinamės, kas įvyko“, – rašė jis.
„Mano žiniomis, iš namų buvo paimta tik mano močiutės Vilhelminos planšetė su jos ir jos draugių nuotraukomis“, – pridūrė administracijos direktorius.
Nors stebėjosi, kaip šiais laikais vis dar įmanoma, kad asmuo nėra informuojamas apie šaukimą į apklausą, A. Bužinskas tvirtino gerbiantis pareigūnų darbą ir dėkojo jiems už profesionalumą ir empatiją.
„Nesuprantu, kaip šiais laikais įmanoma, kad žmogus nebūtų informuotas apie šaukimą ir kodėl kitas žingsnis – ne skambutis dėl atvykimo, o krata. Gerai, kad namuose buvo žmona, nes papildomą vyšnią ant torto turėčiau dar ir gaisrininkų pagalba išlaužtas namų duris“, – įrašą apibendrino konservatorius.
Prokuratūra paaiškino, kas vyksta: A. Bužinską siekta apklausti kaip specialųjį liudytoją
Lrytas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašant pakomentuoti situaciją dėl A. Bužinsko namuose ir darbo kabinete atliktų kratų.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė portalą informavo, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį – dėl galimo piktnaudžiavimo, ir 229 straipsnį – dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo.
„Tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras“, – komentare portalui Lrytas teigė E. Martinonienė.
Jos teigimu, šių metų balandžio 10 d. buvo priimtas sprendimas apklausti A. Bužinską kaip specialųjį liudytoją.
„Atliekant ikiteisminį tyrimą, šių metų balandžio 10 d. buvo priimtas nutarimas apklausti A. Bužinską kaip liudytoją, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką“, – nurodė ji, pažymėdama, kad balandžio 14 d. politikui buvo išsiųstas šaukimas atvykti į apklausą.
Pastaroji turėjo vykti šiandien, gegužės 7 d., tačiau A. Bužinskas į ją neatvyko.
„Šiandien, (...) siekiant surasti ir paimti reikšmingus tyrimui objektus, buvo atliktos kratos A. Bužinsko gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje bei jo naudojamame automobilyje“, – pridūrė ji.
Anot prokuratūros atstovės, šiuo metu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, todėl papildoma informacija, nekenkiant tyrimo eigai, kol kas neteikiama.
Nemato pagrindo stabdyti narystės partijoje ar atsistatydinti
Kaip minėta, A. Bužinsko šiuo metu nėra Lietuvoje – jis vieši Ispanijoje, Badalonoje. Ten esantiems Lietuvos žurnalistams politikas taip pat pakomentavo ketvirtadienį atliktus teisėsaugos procesinius veiksmus.
„Aš nedalyvavau, nežinau, ar aš esu liudytojas, ar įtariamasis, jokių procesinių dokumentų neturiu. Tik tai, ką paliko žmonai, o iš to, ką paliko žmonai, matosi, kad bėda yra tame, kad aš neatvykau į apklausą“, – kartojo jis.
„Bet kokiu atveju, visiškai neturime ką slėpti nuo teisėsaugos, visus klausimus atsakysime. Bet tas, matyt, informacijos paėmimo pobūdis gana dramatiškas buvo. Užtektų telefono skambučio ir visus mes klausimus atsakytume“, – dėstė A. Bužinskas.
Konservatorius nebuvo linkęs spekuliuoti, ar vykusios kratos gali signalizuoti apie tam tikrą
„politinį užsakymą“.
„politinį užsakymą“.
„Nemanau, kad čia kažkas labai politiško. Reikia suprasti, kad visi dirba savo darbą, pareigūnai irgi dirba savo darbą. Mes iš savo pusės tikrai esame visiškai ramūs“, – sakė jis.
„Kažko labai dramatiško nematome. Tas pats visas procesas tikrai nėra malonus, ypatingai, kai aš atostogose“, – pridūrė jis.
A. Bužinskas kartojo, kad daugiau informacijos apie tyrimą, dėl kurio ir atliktos kratos, jis neturi. Klausiamas, kokie bus tolimesni jo veiksmai, konservatorius nurodė, kad pirmadienį, jeigu teisėsauga pareikalaus, jis pareigūnams atiduos darbinį kompiuterį ir telefoną, kuriuos buvo pasiėmęs į kelionę.
Ar teisėsaugos dėmesio sulaukęs politikas neketina stabdyti narystės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje ar trauktis iš pareigų sostinės savivaldybėje?
„Neturiu tam pagrindo. Matyt, mintis pas žmoną yra, kad nebeleistų man dirbt tokio darbo, kuris tiek daug streso jai kelia“, – atsakė jis.
Pasisakė ir buvęs meras: manęs teisėsauga niekada nieko neklausė
Reaguodamas į žinią apie kratas A. Bužinsko namuose ir darbo kabinete, socialiniame tinkle „Facebook“ pasisakė ir buvęs sostinės meras R. Šimašius. Jis buvo vienas iš vadinamosios gatvių siaurinimo politikos iniciatorių.
Šiuo metu sostinės taryboje dirbantis politikas nurodė, kad jo teisėsauga šiais klausimais niekada neapklausė.
„Visų pirma, tikiu, kad tyrimas, koks jis bebūtų, išsiaiškins tai, ką norėjo išsiaiškinti. Jei tai tiesa, kad visa tai vyksta dėl Gatvių standarto, tai konstatuoju, kad manęs, kaip jo iniciatoriaus, niekas iš teisėsaugos niekada nieko neklausė“, – rašė jis.
„Priminsiu, kas yra (buvo) tas Vilniaus gatvių standartas. Tai net ne teisės aktas griežtąja šio žodžio prasme, o gairės – nacionalinių taisyklių perrašymas pritaikant jas Vilniaus kontekstui ten, kur yra pasirinkimas, kaip tas taisykles taikyti. Tai sprendimų skaidrinimo įrankis: kad taisyklės būtų taikomos ne bet kaip, o sistemiškai ir vieningai. Kitaip tariant, atskirų tarnautojų diskrecija konkrečių objektų atveju buvo sumažinta įvedant vieningą miesto politiką“, – nurodė jis.
R. Šimašiaus teigimu, niekas iki šiol nebuvo įvardijęs, kad gatvių standartas iki jo panaikinimo turinio prasme būtų prieštaravęs teisės normoms.
„Kliuvo tik tai, kad jis patvirtintas ne Taryboje, o Administracijos lygmenyje. Beje, apie šį aspektą: formaliai panaikinus standartą, jis ir jo aptariamos temos ir toliau (kaip ir iki standarto nustatymo) de facto tegali būti taikomas administracijos lygmenyje, tik jau ne centralizuotai, nesuvedant statistikos ar atitinka sprendimai taisykles ar ne (taip, kai kur būdavo kad neatitinka ir man būnant meru dėl konkrečios vietos situacijos) o kiekvienam tarnautojui sprendžiant individualiai – paliekant kur kas daugiau diskrecijos“, – dėstė R. Šimašius.
„Į prieš mane buvusio mero raštus prokuratūrai dėl gatvių standarto visada žiūrėjau kaip į tiesiog eilinį, brangų mokesčių mokėtojams politinį populistinį žaidimą. Gatvių standarto tema, kaip ji, kiek matau, rutuliojama institucijų mane stebina jau ne tik kaip buvusį merą, bet ir kaip teisės profesorių: ar apskritai miesto administracija gali nustatyti bet kokius standartus ar gaires bet kokioje srityje? Jei negali, tai vargas kūrybingiems ir iniciatyviems viešojo administravimo vadovams, vargas tau, mieste, ir vargas tau, Lietuva“, – tęsė jis.
„Teisėsaugai – gero darbo, miesto vadovybei – taip pat. Teisybė laimės. Miestas bus patogus visiems ir žalias“, – pridūrė jis.