Keliose bylose šiuo metu teisiamas, o anksčiau už finansinius nusikaltimus kalėjime bausmę atlikęs Antanas Kandrotas-Celofanas gegužės pradžioje vėl pasižymėjo.

Tuo metu, kai Lietuvoje jis teisiamas keliose bylose, staiga paaiškėjo, kad A. Kandrotas išvyko į Baltarusiją. Ir ne šiaip sau išvyko, o vos atsidūręs Minske, jis tapo Aliaksandro Lukašenkos režimo propagandos veidu.

Baltarusijoje A. Kandrotas davė interviu vietos valstybiniam televizijos kanalui „Belarus-4“, o transliuotas pokalbio pavadinimas buvo išties skambus: „Isterija Lietuvoje: žinomas Lietuvos politikas Antanas Kandrotas atvyko į Baltarusiją ir papasakojo visą tiesą apie tėvynėje patirtą persekiojimą“.

Lietuvą savo pasisakymuose Celofanas palygino su šunimi, kuris atlikęs užduotį gauną skanuką ir pristatė niekam negirdėtą istoriją apie hidroatominę elektrinę.

[[ge:lrytas:lrytas:40661434]]

Baltarusijos propagandistai liūdnai pagarsėjusį A. Kandrotą pristatė kaip Lietuvos valdžios persekiojamą garsų opozicinį politiką, verslininką, visuomenės veikėją.

Celofanas skundėsi, neva dėl vizito į Baltarusiją jam gręsia dar viena baudžiamoji byla Lietuvoje ir citavo europarlamentaro Dainiaus Žalimo žodžius apie gręsiančią atsakomybę.

[[ge:lrytas:lrytas:42296578]][[ge:lrytas:lrytas:42313020]][[ge:lrytas:lrytas:42315359]][[ge:lrytas:lrytas:42336566]][[ge:lrytas:lrytas:42320305]][[ge:lrytas:lrytas:42330622]]

A. Kandrotas pasirodė ir kitose Baltarusijos propagandistų laidose. Dmitrijaus Zasuchino tinklalaidėje „Grandi Svobody“ Celofanas kalbėjo apie „blogąją ir žmones engiančią“ Lietuvos valdžią.

A. Kandrotas taip pat kalbėjo apie būtinybę gerinti Lietuvos ir Baltarusijos santykius, atverti kelius baltarusiškų prekių tranzitui ir galimybę pirkti Astrave gaminamą elektros energiją.

Diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai Celofanas negailėjo pagyrų, jį vadino tikru savo šalies patriotu ir žmonių globėju, o Lietuvos valdžią apibūdino kaip laikinuosius teritorijos administratorius, kuriems visai nerūpi šalies gyventojai.

Visa ši istorija priminė klasikinį Kremliaus ir Minsko propagandos scenarijų: žmogus iš Europos Sąjungos valstybės pristatomas kaip „režimo persekiojamas disidentas“, pabėgęs nuo „supuvusių Vakarų“.

Viešojoje erdvėje pasigirdo ir teorijų, jog A. Kandroto kelionė į Baltarusiją gali būti susijusi su baime Lietuvoje ilgam laikui keliauti už grotų.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) portalui Lrytas nurodė, jog nuo karo Ukrainoje pradžios Baltijos valstybėse išties žymiai padaugėjo prorusiškų politikų ir visuomenės veikėjų pabėgimo į Rusiją ir Baltarusiją atvejų, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

„Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios visose Baltijos valstybėse padaugėjo prorusiškų politikų ir visuomenės veikėjų pabėgimo į Rusiją ir Baltarusiją atvejų, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tuo pat metu sustiprėjo Rusijos ir Baltarusijos režimų pastangos šiuos asmenis išnaudoti prieš Baltijos valstybes nukreiptos informacinės ir istorijos politikos įgyvendinimui.

Iš Baltijos valstybių pabėgę prorusiški veikėjai yra įdarbinami Rusijos ir Baltarusijos propagandos ir dezinformacijos sklaidos kanaluose, gauna finansavimą prieš Baltijos valstybes nukreiptos propagandos ir dezinformacijos platinimo socialiniuose tinkluose projektams bei yra įtraukiami į Rusijos ir Baltarusijos įtakos plėtros užsienyje organizacijas.

Prie prieš Baltijos valstybes nukreiptos informacinės ir istorijos politikos įgyvendinimo aktyviai prisideda ir Rusijos bei Baltarusijos žvalgybos tarnybos ir yra tikėtina, kad jų darbuotojai iš Baltijos valstybių pabėgusius asmenis sieks įtraukti į savo veiklą.

Valstybės saugumo departamentas yra informavęs sprendimų priėmėjus apie padidėjusią prorusiškų veikėjų, prieš kuriuos vykdomas baudžiamasis procesas, pabėgimo į Rusiją ir Baltarusiją tikimybę ir pateikęs su šia tendencija susijusią žvalgybos informaciją“, – teigė VSD.

[[ge:lrytas:lrytas:42379091]]

Rašytinis pasižadėjimas neišvykti

Tačiau didžiausias klausimas šioje istorijoje kilo ne dėl pačios kelionės, o dėl aplinkybių.

Šiuo metu A. Kandotui net dvejose jo bylose taikomas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos. Tai reiškia, kad A. Kandrotas oficialiai įsipareigojęs be teismo ar prokuroro leidimo nepalikti šalies bei dalyvauti visuose teismo procesuose.

Nors ši priemonė laikoma viena švelnesnių, jos pažeidimas gali turėti rimtų pasekmių. Be leidimo išvykęs asmuo rizikuoja sulaukti griežtesnės kardomosios priemonės, būti paskelbtas ieškomu ar net suimtas.

Remiantis generalinio prokuroro rekomendacijomis, jeigu įtariamasis, kuriam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nori išvykti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos ne ilgiau kaip septynioms paroms, jis turi raštu (pvz., laišku, registruotu laišku) arba elektroninio ryšio priemonėmis (pvz., elektroniniu paštu, faksu) informuoti, nurodydamas kitą buvimo vietą ir buvimo joje laiką, ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną arba tyrimui vadovaujantį prokurorą.

Jeigu įtariamasis, kuriam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nori išvykti ilgiau nei septynioms paroms ar į užsienį, jis turi gauti rašytinį ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimą. Prašyme leisti išvykti ilgiau nei septynioms paroms ar į užsienį turi būti nurodyta kita buvimo vieta ir buvimo joje laikas.

Bylą perdavus nagrinėti teismui, sprendimą dėl leidimo išvykti duoda bylą nagrinėjantis teisėjas. Asmens, kuriam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvimo vieta nėra nuolat stebima (kontroliuojama) pareigūnų, kaip tai daroma paskyrus kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

Teismas gauna pranešimus iš Policijos departamento apie kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimus, taip pat duomenis iš apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų apie kardomųjų priemonių – namų arešto bei įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tačiau kaip pranešė Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai, prašymo palikti šalį institucijos iš A. Kandroto nesulaukė.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis, kuris palaikė kaltinimą riaušių prie Seimo byloje ir kurioje buvo nuteistas A. Kandrotas, naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį sakė, kad kol kas negavo jokių pranešimų iš teismo, jog būtų rengiamasi griežtinti kardomąją priemonę į Baltarusiją be leidimo išvykusiam kaltinamajam.

„Formaliai kardomoji priemonė yra pažeista. Byla yra teismo žinioje, teismas išėjo rašyti nuosprendžio, jį skelbs rugsėjo mėnesį“, – Eltai sakė R. Betingis. Pasak jo, dabar posėdžiai byloje nevyksta, procesas nėra trukdomas. Teisėsaugai problemų kiltų, jeigu A. Kandrotas negrįžtų, tuomet būtų sunku vykdyti nuosprendį, nes Baltarusija su Lietuva teisėsaugos srityje nebendradarbiauja.

Į Baltarusiją – per keletą valstybių

Kelionė į Baltarusiją pačiam A. Kandrotui panašu, kad nebuvo iš lengvųjų. Tikėtina, jog nenorėdamas rizikuoti ir būti sustabdytas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, A. Kandrotas į Minską skrido lėktuvu.

Tačiau ir skrydis lėktuvu nebuvo paprastas. Kaip pranešama, iš Lietuvos A. Kandrotas pirmiausiai išvyko į Ženevą, iš ten – į Turkiją, iš Turkijos į Armėniją ir tik iš pastarosios pakėlė sparnus į Baltarusiją.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis portalui Lrytas teigė, kad asmenys dažniausiai tikrinami tik kertant Europos Sąjungos išorės sienas – vykstant į Baltarusiją, Rusiją ar skrendant į ne Šengeno valstybes. Tuo metu keliaujant Šengeno erdvės viduje nuolatinė pasienio kontrolė paprastai nėra vykdoma.

„Šengeno erdvė tam ir sukurta, kad prie vidaus sienų patikrų nėra. Iš esmės tai yra laisvas judėjimas ir, kaip iš Vilniaus į Kauną vykstame, taip ir vykstame į kitą Šengeno erdvės valstybę. Jeigu nėra vykimo per išorės sieną, tai natūralu, kad tas žmogus gali keliauti praktiškai nuo Vilniaus iki Lisabonos“, – aiškino G. Mišutis.

[[ge:lrytas:lrytas:42379528]]

Pasak jo, pasienio pareigūnai informaciją apie ieškomus asmenis, taikomus ribojimus ar kitus teisinius apribojimus mato būtent išorės sienų kontrolės metu. Tokiais atvejais žmogus gali būti sulaikytas ar neišleistas iš šalies. Tačiau šiuo atveju, anot jo, duomenų apie A. Kandroto vykimą per Lietuvos išorės sieną nėra.

„Jeigu asmuo yra kažkokiose duomenų bazėse ir jis vyksta per išorės sieną, jis aišku tikrinamas. Tokiais atvejais asmuo gali būti sulaikytas, neišleistas ir taip toliau. Mes neturime duomenų, kad jis būtų vykęs per Lietuvos išorės sieną, kur būtų dokumentų patikra. Tikėtina, kad vykimas galėjo būti per vidaus sieną“, – teigė G. Mišutis.

Jis taip pat pažymėjo, kad viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, jog pats A. Kandrotas buvo užsiminęs apie kelionę į Šveicariją, kuri priklauso Šengeno erdvei.

„Buvo rašyta, kad jis išvyko tarsi į Šveicariją, kas jau yra Šengeno vidaus erdvėje judėjimas. Tokiais atvejais sulaikyti praktiškai nėra įmanoma“, – aiškino G. Mišutis.

VSAT atstovas taip pat pabrėžė, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti nėra automatiškai matomas visose pasienio sistemose. Anot G. Mišučio, tam, kad toks apribojimas būtų matomas pareigūnams, papildomą informaciją turi pateikti ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija arba teismas.

„Tai yra švelniausia kardomoji priemonė. Tas rašytinis pasižadėjimas neišvykti netgi Lietuvos pasieniečiams 100 procentų nėra kažkokiose duomenų bazėse atsiduriantis. Jeigu ikiteisminio tyrimo subjektas atskirai neinformuoja ar neįtraukia tų duomenų, tikėtina, kad net pasienio kontrolės metu tai nebūtų matoma“, – sakė jis.

Pasak jo, pasienietis gali atlikti papildomą patikrą, susisiekti su kitomis institucijomis ar pasitikslinti informaciją, tačiau be oficialių duomenų bazėse esančių apribojimų žmogaus neišleisti negalima.

„Jeigu žmogus nėra paieškomas, nėra paskelbti ribojimai ir nėra teisinio pagrindo, tai vien tai, kad jo veidas kažkur matytas, nėra pagrindas jo sulaikyti“, – sakė VSAT atstovas.

[[ge:lrytas:lrytas:42379093]]

VSAT atstovui antrino ir Teisingumo ministerija, kuri teigė, jog A. Kandrotui yra pritaikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bet jo kelionės nėra stebimos.

„Jam yra pritaikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau nėra jokio tarptautinio arešto orderio, todėl jo kelionės nėra stebimos. Apskritai, esant tokiai kardomajai priemonei, nuolatinis stebėjimas nėra taikomas, juolab, kad tai yra būtent asmeninis pasižadėjimas“, – komentare Eltai nurodo Teisingumo ministerija.

Anot ministerijos, teisiamiems, nuteistiems asmenims gali būti taikomos griežtesnės kardomosios priemonės, pavyzdžiui, apykojės dėvėjimas, tačiau A. Kandrotui-Celofanui toks apribojimas teismo ar prokuroro sprendimu šiuo metu nėra paskirtas.

Buvo dar kartą nuvykęs į Ženevą

Iš A. Kandroto „Facebook“ įrašų galima spręsti, kad sekmadienio vakarą jis jau vėl lankėsi Šveicarijos mieste Ženevoje.

Kaip skelbia socialiniuose tinkluose, jis Ženevoje esančioje Jungtinių tautų būstinėje pirmadienį sakė kalbą „apie visas problemas, su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys žmonės“. Pasakęs kalbą, A. Kandrotas vėl sugrįžo į Minską.

Kaip A. Kandrotas-Celofanas paliko Lietuvą ir tapo A. Lukašenkos režimo propagandos veidu (7)