I. Ruginienė atsiprašė: gyventojai sulauks daugiau pranešimų apie grėsmes R. Kaunas: sulaukiau žinučių iš mūsų sąjungininkų (2)

„Pastarųjų dienų įvykiai Utenos rajone ir šiandien fiksuoti oro pavojaus pranešimai natūraliai kelia žmonėms nerimą ir tikrai apgailestauju dėl to. Pati esu tokiame lauke ir tikrai suprantu, kaip tai yra svarbu ir kiek jautrumo tai sukelia. (...)

Tikrai labai suprantu, kiek jausmų sukelia, kai tu susiduri su neeiline situacija, kuri įprastai vyksta ne kasdieną. Ir kuomet tos grėsmės, kurios atrodė šiek tiek tolimos, tampa mūsų kasdienybe – tikrai yra sudėtinga tai priimti“, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Ruginienė, pabrėždama, kad žmonių saugumas yra valstybės prioritetas.

„Noriu atsiprašyti gyventojų dėl to, kad priėmėme sprendimą, kad, vis dėlto, gyventojus reikia dažniau informuoti. (...) Dėl to nuo šiandienos gyventojai gali turėti daugiau žinučių. Svarbu sekti jų tekstais, svarbu sekti informaciją, kuri yra pateikiama ir žinoti, ką reikia daryti“, – akcentavo ji.

Trečiadienį posėdžiavusi Nacionalinė saugumo komisija, premjerės teigimu, aptarė tarnybų informaciją apie pastarųjų dienų incidentus, reagavimą į juos bei papildomas priemones, kurių žadama imtis artimiausiu metu.

Pasak I. Ruginienės, nepriimtina, kad sekmadienio vakarą pranešus apie nukritusį droną Utenos rajone, gyventojai apie tai nesulaukė jokių perspėjimų.

„Akivaizdu, kad daug pamokų išmokome, bet dar daugiau turime išmokti. Taip pat vertinome ir šios dienos perspėjimo sistemų veikimą ir institucijų koordinaciją. Svarbu, kad šiandien gyventojų perspėjimo sistemos jau veikė tinkamai ir žmonės buvo informuoti apie galimą pavojų“, – sakė ji, pažymėdama, kad atsakingos tarnybos išgirdo pastabas dėl ankstesnių incidentų.

Kalbėdama apie Lietuvos oro erdvę pažeidžiančius dronus, I. Ruginienė pabrėžė – šių incidentų priežastis yra vis dar besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą.

„Kol Rusija tęs agresiją, tol panašios rizikos išliks aktualios visam regionui. Gyvename greta karo, kuriame naudojamos naujos ir sparčiai tobulėjančios technologijos, bepiločiai orlaiviai, elektroninės kovos priemonės. Tai – nauja realybė, prie kurios valstybė privalo prisitaikyti greitai ir atsakingai. Karas yra daug arčiau, nei bet kada“, – sakė ji.

Kaip ir anksčiau Vyriausybėje kalbėjęs Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) direktorius Vilmantas Vitkauskas, premjerė pastebėjo, kad dalis ugdymo įstaigų netinkamai reagavo į oro pavojaus pranešimus.

„Mokyklos, švietimo įstaigos ir visi atsakingi asmenys taip pat turi veikti ramiai ir koordinuotai, nekelti papildomos panikos, neskatinti tėvų pavojaus metu vykti pasiimti vaikų iš mokyklų ir nepalikti žmonių nežinioje. Šiandien, deja, pamatėme didžiules spragas šioje srityje ir tai duoda mums tam tikrą algoritmą arba tam tikrą veiksmų planą, ką mes tuose algoritmuose turime keisti. Tas artimiausiu metu bus padaryta“, – tikino ministrė pirmininkė.

„Labai svarbu išlikti ramiems, sekti instrukcijas, pasitikėti atsakingomis tarnybomis. Labai prašau ir tikiuosi, kad visos – tiek valstybinės, tiek verslo – institucijos labai atsakingai pažvelgs į tokias situacijas. Saugokime save ir vieni kitus“, – pabrėžė ji.

„Su švietimo sistema – blogai. Buvo labai blogai. Ir noriu pagirti mokyklas, kurios tikrai buvo kaip pavyzdys, kurios ramiai, be jokio panikos kėlimo išvedė visus vaikus į priedangą – taip, kaip yra numatyta algoritmuose. Ir tikrai noriu toms mokykloms padėkoti už tokį gerą pasiruošimą. Tačiau pamatėme, kad tam tikrose vietose to pasiruošimo visiškai nėra“, – konstatavo politikė, nurodydama, kad sulaukė žinios iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, jog šiuo klausimu jau imamasi veiksmų.

Be to, „socdemė“ atkreipė dėmesį, kad ne visiems gyventojams pavyko rasti informaciją svetainėje lt72.lt arba specialioje programėlėje. Anot jos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) imsis darbų ir užtikrins, kad programėlė ir svetainė būtų pasiekiama žmonėms bet kuriuo metu.

„Tikrai žinau, kad buvo tam tikrų problemų dėl didelio susidomėjimo programėle, tai tą tarnybos pasiėmė kaipo namų darbus ir dar daugiau tobulins“, – dėstė I. Ruginienė.

Tiesa, viešojoje erdvėje jau pasigirdo kritikos premjerei, jog ši, dalyje šalies savivaldybių paskelbus apie oro pavojų, neišplatino savo pozicijos ar kokio nors pranešimo.

I. Ruginienė nurodė – ji kartu su komanda ir tarnybomis koncentravosi į darbus.

„Dabar stoviu prieš jus ir tai yra greičiausias laikas, kada aš galėjau tą (savo poziciją išsakyti – Lrytas) padaryti. Reikia suprasti vieną dalyką – yra daugybė tarnybų, atsakingų už šios dienos įvykius. Anksčiausiai NKVC direktorius išėjo į spaudos konferenciją pranešti apie paskutinius įvykius – tai yra vienos komandos darbas. Mes turėjome susikoncentruoti į esminius darbus, labai buvo svarbu šiandien komisijoje aptarti visas detales ir suvienodinti faktus, nes šiandien mes su ministru tikrai negalime stovėti prieš visą visuomenę, prieš jus, žinodami tik dalį informacijos.

Kas buvo svarbu nuo pat ryto – tai padaryti viską, kad perspėjimo sistemos suveiktų laiku, suveiktų tomis zonomis, kaip turėjo būti. Tam mes ir buvome susikoncentravę ir dirbome nuo ryto. Ir dabar, kai tam tikri įvykiai praėjo, galime ramiai atsistoti ir atsakyti į klausimus“, – nurodė Vyriausybės vadovė.

„Jeigu jūs galvojate, kad galėjo būti pasirinkimas geriau stovėti prieš kameras nei padaryti svarbų darbą, dėl kurio gyventojai šiandieną gali jausti saugiai, tai mano pasirinkimas buvo padaryti esminius dalykus, užtikrinant mūsų gyventojų saugumą. O dabar galiu ramiai atsakyti į jūsų klausimus“, – akcentavo ji.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė neturintis abejonių, kad į Lietuvos oro erdvę trečiadienį įskrido dronas. Jis buvo detektuotas, kariuomenė, anot ministro, reagavo greitai, gyventojai šįkart taip pat buvo įspėti laiku.

„Sakyčiau taip: susiduriame su nauja realybe. Tokia yra situacija. Karas yra Europoje. Tai liečia ir mus, todėl labai svarbu likti ramiems, labai aiškiai identifikuoti, kur yra priedangos, kur yra galimybė nueiti, jeigu gauname tokį signalą, būtinai vadovautis nurodymais, jų neignoruoti. Šiandienos kai kurios pamokos rodo, kad yra namų darbų, ką turės atlikti kai kurios savivaldybės“, – kalbėjo R. Kaunas.

Ministras pabrėžė, kad oro gynyba dabar yra didžiausias Lietuvos prioritetas, ji bus ir toliau nuosekliai stiprinama. Anot jo, radarų, kurie leis lengviau pamatyti dronus, įsigijimo ir įdiegimo laikas yra maksimaliai sutrumpintas.

„Iš karto sakau – tai nepadarys šimtaprocentinio stebėjimo, bet faktas, kad mūsų gebėjimai auga“, – patikino politikas.

R. Kaunas nurodė, kad be NATO oro policijos buvo pasitelktas ir Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis. Dronas, kuris vis dar nerastas, tam tikrais momentais skrido ir virš miestų, todėl taip pat buvo telkiamos antžeminės pajėgos.

„Tam, kad prireikus galėtų greitai reaguoti“, – aiškino ministras.

Jis akcentavo, kad Lietuva trečiadienį sulaukė sąjungininkų siūlymų padėti: „Aš sulaukiau žinučių iš mūsų NATO sąjungininkų, klausimų, ar reikia kokios nors papildomos pagalbos ir panašiai. Komunikacija vyksta.“

„Visada transliuojame žinutę, kad mūsų regionas, Lietuva, yra šalia Baltarusijos, šalia Rusijos. Mes realiai esame apsupti Kaliningrado ir Baltarusijos. Mūsų regionas šiandien patiria didžiausią spaudimą tiek dezinformacija, tiek kibernetika, tiek matome oro grėsmes.

Todėl NATO sąjungininkai tą žino, puikiai atliepia ir, tikiu, kad Ankaros summit‘o metu oro gynyba, kuri, tikiuosi, bus pervedama nuo policijos į realią gynybą, šis argumentas, šie įvykiai mūsų regione yra papildomas signalas visam NATO stiprinti mūsų šalies ir mūsų regiono saugumą, nes mūsų piliečių, lietuvių, saugumas mums yra pats svarbiausias“, – sakė R. Kaunas.

Trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Taip pat buvo pakelti NATO oro policijos naikintuvai. Netrukus oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams.

Po keliolikos minučių, 10.26 val., sostinės apskrityje išplatintas pranešimas apie oro pavojų. Pavojus buvo atšauktas 10.51 val. Vėliau geltono lygio pavojus paskelbtas ir Alytaus regione.

Apie 11.45 val. Lietuvos kariuomenė pranešė, kad oro atakos pavojus šalies teritorijoje yra atšaukiamas.

Vidurdienį NKVC vadovas V. Vitkauskas pranešė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. 

Policija nurodo, kad kol kas nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas.