NSGK įpareigojo pateikti skaičius dėl oro gynybos: norime matyti aiškiai sudėliotus pajėgumus

„Paprašėme labai aiškiai detalizuoti dabar esančio finansinio plano daugiasluoksnei oro gynybai įgyvendinimo terminus. Tada, kokie radarai, sensoriai, kokia ginkluotė, elektroninės ir kinetinės priemonės kada ateina“, – po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.

Kitas prašymas, teigė jis, susijęs su gebėjimu stebėti visą šalies oro erdvę.

„Tas planas, kuris dabar yra užformuotas biudžete, jis yra tik dalinai sprendžiantis problemą. Kitaip tariant, nematysime mes visko. Matysime tik aplink strateginius objektus, galbūt aplink miestus ir pan. Bet juk norime matyti ir galėti daugiau“, – sakė jis.

„Todėl mes paprašėme paskaičiuoti, kiek reikia pinigų, lėšų, jeigu mes norėtume sukurti tą vadinamąjį lietuvišką kupolą ir detekcijos prasme, ir pajėgumų prasme. Ten aišku jau yra milijardai. Bet norime pamatyti labai aiškiai sudėliotus pajėgumus, per kiek laiko jau galėtų būti sukurti, kiek kainuoja ir t. t.“, – pridūrė konservatorius.

Anot jo, paprašytus skaičius tikimasi gauti per mėnesį.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad L. Kasčiūnui skaičius buvo įvardytas, tačiau viešai KAM vadovas jo nepasakė.

„Gal nesakysiu jo viešai, bet jis yra labai didelis. Ir jeigu šnekame apie visus antibalistinius, priešraketinius ir įvairius sprendimus“, – žurnalistams komentavo R. Kaunas.

„Tačiau šiandien mūsų pagrindinė koncentracija yra į antidroninius sprendimus, ką aš jau ne vieną kartą sakiau. Šitą paskaičiavimą, šitą visą logiką mes tikrai pateiksime“, – sakė jis.

Paklaustas, per kiek laiko tai bus padaryta, ministras nurodė, kad tai bus padaryta tada, kai bus aišku, ar sukurti antidroniniai sprendiniai veikia.

„Turėsime Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, jame irgi aptarsime visas tas idėjas. Toliau yra dirbama su pačiu konceptu ir testavimu. Tai po testavimo jau mes aiškiau turėsime viziją, kas veikia, kas neveikia ir tada galėsime pereiti prie skaičių“, – aiškino politikas.

„Nėra dabar tokio tikslo skaičiuotis. Dabar koncentracija yra į patį sprendinį, nes nepaisant to, kiek jis kainuos, mums vis tiek reikės jį įgyvendinti. Tik klausimas, ar mes galėsime vienu metu greičiau tą daryti, ar reikės papildomų finansinių eilučių. Čia dabar yra visiška spekuliacija. Pagrindinis dalykas dabar – kokių konkrečiai technologijų reikia, kas jau egzistuoja, sujungti į vieną visumą, kad mes galėtume turėti antidroninį sprendinį“, – tvirtino R. Kaunas.

Savo ruožtu NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius tik pakartojo, jog oro gynybai šiuo metu numatyta 500 mln. eurų, tačiau, jei norima turėti panašią oro gynybą kaip Izraelyje, tokių lėšų neužteks.

„Oro gynybai šiuo metu yra numatyti 500 mln. eurų. Kiek konkrečiai kokiam radarui, detektoriui ar kinetinei priemonei, šito negaliu atsakyti“, – komentavo R. Sinkevičius.

„Jeigu įgyvendinti visos Lietuvos skydą, tai šitie pinigai yra tikrai nepakankami. Jeigu tokį skydą, kaip Izraelyje, kuris tiesą sakant taip pat yra pramušamas, tai čia ne apie tuos pinigus šnekame“, – sakė jis.

Kaip skelbta, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų. Jis buvo atšauktas 10.51 val.

Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.

Kiek vėliau NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine.

Šiuo metu drono paieškos vyksta Varėnos rajone – tikėtinoje objekto nukritimo vietovėje.