„Duosim tikrai skundą, apeliuosime, nes visi kolegos tikrai patvirtino mano nuomonę. Mes davėm pavyzdį: kojos lėtinė liga, kaip pavyzdys. (Apie dantis suprasti – ELTA) turbūt visiems per sudėtinga. Jeigu lėtiniu osteomielitu sergantis žmogus lips laiptais, tai bus draudiminis įvykis, kai lūš? Lėtinė liga, bet įvyko trauma.
Tas pats ir dantis, lygiai toks pat organas. Gal sunku suvokti ne gydytojui. Nenoriu komentuoti. Kiekvienas esam savo srities specialistai. Aš tikrai atlikau savo darbą sąžiningai. Nėra motyvo, kad tai būtų korupcijos byla, aš iš to naudos tikrai negavau ir nesiekiau. Jeigu 27 metus nieko panašaus nebuvo, tarnavau, kodėl dabar jau turėjau būti neištikimas?“, – žurnalistams po nuosprendžio paskelbimo sakė Š. Ratkus.
Jis sakė kol kas tarnaujantis kariuomenėje, tik perkeltas į kitas pareigas.
Susiję straipsniai
Jo advokatas Simonas Slapšinskas Eltai teigė, kad apeliacinis skundas tikrai bus teikiamas aukštesnės instancijos teismui.
„Net ir kaltinimo liudytojai patvirtino mano ginamojo parodymus. Labai keistai skamba ir kaltinimo teiginiai, jog suteiktos odontologinės paslaugos sukėlė grėsmę praktiškai Lietuvos konstitucinei santvarkai ir vos nesugriovė pasitikėjimo Lietuvos kariuomene. Kelia nuostabą, negi tikrai to pakanka. Nors prokuroras ir teisme neturi specialių žinių odontologijos srityje, tačiau poreikio kreiptis į nepriklausomą šios srities specialistą nei prokuroras, nei teismas nematė. Buvo akcentuojamas ir neigiamo rezonanso visuomenėje klausimas, tačiau ši aplinkybė net nebuvo tirta, viešojoje erdvėje – labai daug teigiamų ir kaltinamuosius palaikančių komentarų“, – Eltai teigė nuteistojo gynėjas S. Slapšinskas.
Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį nuosprendžiu kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo pripažino buvusį Lietuvos kariuomenės vadą V.Rupšį. Jam skirta 20 tūkst. eurų bauda, 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Nei V. Rupšys, jei jo advokatas Arūnas Petrauskas į nuosprendžio paskelbimą neatvyko.
Teismas pripažino, kad savo veiksmais V. Rupšys padarė didelę neturtinę žalą kariuomenei ir valstybei.
„Nors turtinė žala nėra didelė, nesiekė 4 tūkstančių eurų, teismas pripažino, kad padaryta didelė neturinė žala Lietuvos kariuomenei, valstybei, nes abu asmenys užėmė itin aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje. Valdemaras Rupšys buvo vienas iš aukščiausių valstybės pareigūnų. Jie yra atsakingi, kad valstybės lėšos būtų naudojamos skaidriai, teisėtai ir pagrįstai, tačiau, nepaisydami to, tyčia klastojo dokumentus, sukčiavo. Tokiu būdu asmeniniams Rupšio poreikiams tenkinti buvo panaudotos valstybės biudžeto lėšos“, – skelbdama nuosprendį sakė teisėja Ugnė Gailiūnienė.
Šis pirmosios instancijos nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kitam bylos kaltinamajam buvusiam Karo medicinos tarnybos odontologui Šarūnui Ratkui pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir padėjimo sukčiauti. Jis taip pat nuteistas.
Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda, 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Teisėja U.Gailiūnienė abiem skyrė tokias pat bausmes, kokių ir prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Stanislavas Barsulis.
Tačiau teisėja atmetė prokuroro vardu Krašto apsaugos ministerijos pareikštą ieškinį abiem nuteistiesiems, nes jis pareikštas netinkamo subjekto vardu. Ji sakė, kad šis ieškinys gali būti reiškiamas ir civiline tvarka.
Baudžiamoji byla susijusi su 2022 m. liepos įvykiais, kai V. Rupšys kreipėsi į tuometinį Karo medicinos tarnybos odontologą Š. Ratkų ir pranešė apie komandiruotėje Vokietijoje patirtą dantų traumą.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad, remdamasis liudytojų parodymais ir dokumentais, nustatė, jog kariuomenės vadas V. Rupšys dantų neteko ne dėl staigios traumos tarnybos metu, o dėl lėtinio anksčiau susiklosčiusio susirgimo. Kadangi dantų netekimas nesusijęs su tarnyba, nebuvo ir pagrindo jų implantavimo protezavimo paslaugas apmokėti valstybės lėšomis.
Teismas nustatė, kad buvo siekiama, kad V. Rupšiui nereiktų mokėti už paslaugas savo asmeninėmis lėšomis, todėl buvo suklastoti dokumentai, juose nurodytos neteisingos aplinkybės. Šie dokumentai buvo pateikti valstybės tarnautojams, nutylinti esminę informaciją apie tikrąją dantų būklę.
Suklaidinti valstybės tarnautojai pripažino jog įvykis susijęs su tarnyba, dėl to dantų protezavimo paslaugos buvo apmokėtos iš krašto apsaugai skirtų lėšų. Todėl abu kaltinamieji pripažinti kaltais dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).