Opozicija nuolat kaltina šią valdžią, kad ji valstybės laivą kaip vežėčias tempia trimis skirtingomis kryptimis.

Tačiau pastaruoju metu ir konservatoriams tinka patarlė „Juokiasi puodas, kad katilas juodas“ – jie savo santykius ėmė aiškintis viešai ir pliekti savus.

Pirmiausia krinta į akis buvusio konservatorių lyderio G.Landsbergio ir parlamentaro M.Maldeikio kritika savo partijos pirmininkui L.Kasčiūnui. Šis neliko skolingas, o netrukus sulaukė ir partinių užtarėjų, kurie pasmerkė jo kritikus kone kaip išdavikus.

M.Maldeikis jau ne pirmąkart pasigenda partijoje lyderystės.

[[ge:lrytas:lrytas:42513853]]

Jis pareiškė, kad L.Kasčiūno vadovaujami dešinieji nesupranta, kuria kryptimi yra vedami, jų vadovas neišsako savo pažiūrų ekonominiais ir socialiniais klausimais, negana to, neaišku, kokios politinės jėgos po kitų Seimo rinkimų bus jų partijos partneriai.

Net įžvelgta panašumų su buvusia socialdemokratų vadove V.Blinkevičiūte, kuri tik manevravo, nuolat kaitaliojo poziciją ir dūmė akis.

[[ge:lrytas:lrytas:42393876]][[ge:lrytas:lrytas:42401346]][[ge:lrytas:lrytas:42397152]][[ge:lrytas:lrytas:42437888]][[ge:lrytas:lrytas:42436918]][[ge:lrytas:lrytas:42404161]]

Ypač daug priekaištų M.Maldeikis pažėrė dėl partijos požiūrio į užmojus kartu su savivaldos rinkimais rengti referendumą dėl šeimos sampratos. Esą jį ir liūdina, ir jau nestebina, kad partijos vadovas aiškiai nepasako, kaip vertina šį sumanymą.

Išties nestebina, kodėl L.Kasčiūnas vengia kalbėti apie tokį projektą, kurio sumanytojai akivaizdžiai nori įrodyti, kad lietuvių tautai šeima yra tik vyro ir moters sąjunga, grindžiama motinyste ir tėvyste.

Krikdemiškasis partijos sparnas kaip tik siekia tokią nuostatą įrašyti į Konstituciją, nors ji ir prieštarauja Konstitucinio teismo suformuluotai doktrinai.

Liberaliai į vienalytes poras žvelgiantys konservatoriai, kaip antai M.Maldeikis ar G.Landsbergis, šiuo sumanymu piktinasi, o L.Kasčiūnas, siekdamas ramybės partijoje, laviruoja ir tyli.

Supliekęs referendumo sumanymą M.Maldeikis pavadino tai rinkimine akcija, kuri tik kloja pamatus ateities užribio koalicijai.

Matyt, taip užsimenama, kad konservatoriai radikalėja ir savo ideologija artėja prie populistinių dešiniųjų partijų. Esą tiktai keliamas triukšmas, užuot aptarus savivaldai svarbius klausimus – komunalinį ūkį, gatves, kiemus.

[[ge:lrytas:lrytas:42539436]]

Panašiai kalbėjo ir G.Landsbergis, o buvusio konservatorių lyderio kirčiai netgi skaudesni.

Jis taip pat kritikavo referendumo sumanymą ir priminė, kad ideologiniais klausimais labiau laikėsi centristinės pozicijos, o dabar krypstama kitur.

Stebėjosi G.Landsbergis ir konservatorių tyla jų buvusiam žemės ūkio ministrui K.Starkevičiui prisipažinus, kad paėmė 20 tūkst. eurų kyšį: „Šokiruoja, čia tikrai neturėtų užtekti narystės sustabdymo, reikia nedviprasmiškai pasakyti, kad jokių partijos ryšių su K.Starkevičiumi nėra ir nebus.“

Atrodė, kad K.Starkevičiui pasitraukus iš Seimo konservatoriai palyginti lengvai išsisuks, nes daug labiau visuomenė įsiaudrino pareiškus įtarimus dėl kyšininkavimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ įkūrėjui S.Skverneliui ir panaikinus jo teisinę neliečiamybę.

Bet buvęs žemės ūkio ministras šešėlyje liko tik kelias dienas – tikriausiai tikėdamasis lengvesnės bausmės jis pats prisipažino paėmęs kyšį.

Gal tai ir švelninanti teisinė aplinkybė, tik ne rinkėjų akimis, kai S.Skvernelis jausmingai neigia savo kaltę, o žinomas konservatorius nepalieka jokių abejonių, kad jis – kyšininkas.

Žinoma, Augalininkystės tarnybos korupcijos byla smarkiai aptaškė konservatorius, nors vienu metu įtarimai buvo pareikšti dar dviejų partijų atstovams Seime – S.Skverneliui ir socialdemokratui G.Paluckui.

Negana to, ir kiek primiršta buvusio Seimo konservatorių frakcijos nario K.Bartoševičiaus byla vėl išniro į dienos šviesą – Apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo nuosprendį ir įkalino jį septyneriems metams.

Vadinasi, žmonėms susidaro įspūdis, kad konservatoriai priglaudžia ir kyšininkus, ir pedofilus.

Iki savivaldos rinkimų dar likę beveik metai, skandalai prisimiršta, bet ne tokie – juos nuolat primins politiniai oponentai ir žiniasklaida.

[[ge:lrytas:lrytas:42539445]]

Tai gali sustiprinti dešiniųjų gretose nuo seno esančių grupuočių nesutarimus.

Konservatorių vadovas priekaištavo, kodėl jo kritikai apie nesutarimus prabilo viešai, o ne jam asmeniškai ar per partijos pasitarimus.

Mesdamas akmenį į ankstesnį vedlį L.Kasčiūnas pasigyrė, kad, skirtingai nei anksčiau, partija išvažiavo iš stiklinio Vilniaus bokšto ir atsisuko veidu į visą Lietuvą, yra gerame kelyje, kyla visuomenės pasitikėjimas ja.

Tai itin diplomatiškas atkirtis, o buvęs diplomatas Ž.Pavilionis rėžė, kaip jam būdinga, stačiokiškai.

Jis kaltino jaunus kolegas užsiimant popsu, kalbant nepagrįstus dalykus, skaldant partiją, nors jie turėtų ne liežuviu malti, o darbais įrodyti savo vertę – ne deginti, bet tiesti tiltus.

Galiausiai M.Maldeikį apsvarstė partijos Priežiūros komitetas ir padarė išvadą, kad diskusijos nesikerta su principinėmis dešiniųjų nuostatomis.

Dėl tokių konservatorių barnių turbūt rankomis trina jų politiniai priešininkai.

Bet ar verta? Rinkėjai dar labiau nusivilia partijų sistema, dažnai sakydami, kad jie ten visi tokie patys, o tai skatina ieškoti vis naujų vadinamųjų gelbėtojų.

„Juokiasi puodas, kad katilas juodas“: konservatoriai ėmė pliekti savus