Šeštadienį K. Budrys pasisakė GLOBSEC forumo diskusijoje „Istorijos instrumentalizavimas: istorinės atminties integravimas į Europos saugumo ir atsparumo darbotvarkę“.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo spaudai, joje ministras teigė, kad matome kryptingą ir sisteminį istorijos panaudojimą kaip ginklą – nuo sovietinės propagandos atnaujinimo iki dirbtinio intelekto kuriamų mitų.
„Tai sąmoningas istorijos falsifikavimas, skirtas pateisinti agresiją, nuslėpti nusikaltimus, silpninti demokratines visuomenes ir daryti įtaką viešajai nuomonei. Autoritariniai režimai išnaudoja demokratinių visuomenių atvirumą, kad galėtų manipuliuoti faktais, ištrinti nepatogią tiesą ir primesti savo naratyvus“, – pažymėjo jis.
Susiję straipsniai
K. Budrys akcentavo istorinės atminties svarbą ir atsakomybę ją ginti, ypač atsižvelgiant į šiandienos geopolitinę situaciją.
„Europa jau patyrė dviejų totalitarinių režimų padarinius, todėl turime aiškiai suvokti, ką giname ir kodėl tai svarbu. Pergalė prieš nacizmą nepanaikina sovietinių nusikaltimų, o jų neįvardijimas tik skatina naujas agresijos formas. Ukrainos patirtis – okupacijos, deportacijos ir Holodomoras – primena, kad istorija nėra praeitis, ji veikia dabartį. Todėl sovietiniai nusikaltimai turi būti pripažinti ir pasmerkti, o Europos istorinė atmintis – saugoma ir stiprinama, nes nebaudžiamumas ir istorijos iškraipymas šiandien tiesiogiai skatina naujus nusikaltimus“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras.
Jis pabrėžė, kad istorinė atmintis bus vienas iš būsimų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais prioritetų. Pasak ministro, taip pat tęsiamos pastangos telkti paramą memorialui XX amžiaus totalitarinių režimų aukoms Briuselyje.
Diskusiją organizavo Lietuvos ambasada Čekijoje.