Praėjusią savaitę nutikę incidentai su į Lietuvą įskridusiais bepiločiais orlaiviais patikrino ne tik eilinių piliečių, bet ir institucijų budrumą.

Viešojoje erdvėje jau kilo klausimų ir abejonių dėl to, kaip į oro pavojų reagavo šalies ugdymo įstaigos – mat vienos nusprendė vaikus išvesti į lauką, kitose fiksuota net ir kurioziškų situacijų, kai mokytojos liepė baigti rašyti kontrolinį darbą. Tačiau dar jautresnė situacija susiklostė vietose, kuriose esantys žmonės dažnai apskritai negali patys savimi pasirūpinti.

Tarp tokių vietų – ir globos įstaigos. Portalo Lrytas kalbintos kelių globos institucijų vadovės pasidalijo patirtimi, kaip trečiadienį ir ketvirtadienį pavyko suvaldyti kilusią krizę – pasak jų, jau dabar galima konstatuoti, kad dalis globotinių į priedangas patekti tiesiog negali ir negalės.

„Mes turime, sakykime, gulinčius žmones lovose, tai visiškai neturime pajėgumų – galime saugumą užtikrinti tik patraukdami juos nuo lango, uždengdami langus“, – aiškino Utenos socialinės globos namų direktorė Jolanta Paukštienė.

[[ge:lrytas:lrytas:42531955]]

Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacijos vadovė, Anykščių socialinės globos namų direktorė Jolita Gečienė atkreipė dėmesį, kad kilęs oro pavojus išryškino ir dar vieną problemą – globos įstaigoms iš esmės reikėtų specifinių algoritmų ir mokymų, nes tai, kas tinka kitoms institucijoms, čia gali tiesiog neveikti.

„Deja, Lietuvoje tokių tikslinių, būtent globos namams skirtų mokymų, mes ir pasigendame“, – pažymėjo pašnekovė.

[[ge:lrytas:lrytas:42559259]][[ge:lrytas:lrytas:42566272]][[ge:lrytas:lrytas:42569182]]

Pasiruošė praktiškai per dieną

Primename, kad trečiadienį dalyje Lietuvos paskelbta apie galimą oro pavojų. Pirmiausia Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas įspėjimas apie galimą oro pavojų, įvestas geltonas grėsmės lygis. Vėliau toks įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams.

Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų bei Vilniaus apskrityje įvedamą raudoną grėsmės lygį. Jis buvo atšauktas 10.51 val. Vėliau geltonas grėsmės lygis atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.

Ketvirtadienį vakare incidentas pasikartojo – pranešta apie tai, kad Lietuvos oro erdvę galimai kirto net du dronai. Utenos apskrityje paskelbtas raudonas pavojaus lygis, gyventojai turėjo bėgti į priedangas.

Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacijos vadovė, Anykščių socialinės globos namų direktorė J. Gečienė portalui Lrytas pasakojo, kad būtent ketvirtadienį situacija buvo valdoma jau geriau – trečiadienį, kai dar neteko bėgti į priedangas, dėmesys iš karto skirtas prevencijai.

Netrukus buvo sušauktas darbuotojų susirinkimas, aptartas pasiruošimas, jeigu toks scenarijus artimiausiu metu vėl pasikartotų.

[[ge:lrytas:lrytas:42573631]]

„Kai buvo pati pradžia ir pas mus dar buvo geltonoji zona, nebuvo raudonos, tai susidėliojome žingsnius, kaip elgsimės, ką darysime.

Tai būtent susidėliojome, kas skaičiuotų žmones – darbuotojus, gyventojus – kas sandarina langus, kas atitraukia lovas kuo toliau nuo langų, jeigu jų neįmanoma išvežti į koridorių“, – pasakojo J. Gečienė.

Ketvirtadienį, kai dėl raudono pavojaus signalo globos namuose buvusiems žmonėms jau reikėjo ieškoti saugios vietos, nemažai globotinių glaudėsi koridoriuose.

„Aišku, koridoriuose mažiau langų, dvigubos sienos, koridoriaus langą irgi užsandarinome, ir tiesiog išlaukėme kol buvo paskelbta, kad pavojaus nebėra“, – aiškino globos namų vadovė.

J. Gečienė akcentavo, kad apskritai panikos įstaigoje praėjusią savaitę nebuvo – pavyko susitvarkyti ramiai.

„Nes, kaip ir sakiau, mes buvome pasiruošę – susitarę žingsnius, kas ką ir kaip darys. Tai, manau, padėjo prevencija ir darbuotojų pasiruošimas.

Kai yra mažiau nežinios, mažiau baimės, kai žinai, ką tu tiksliai turi daryti, kadangi žinojo ir padalinių vadovai, ir atsakingi asmenys, kaip organizuotis viską, kai jau buvo ir Anykščių zona paskelbta raudona, absoliučiai nebuvo jokio chaoso ir jokios panikos.

Tie padaliniai, kurie neturi rūsio, buvo koridoriuose už dvigubų sienų, o vienas padalinys turi rūsį, tai tiesiog suėjome į rūsį ir labai ramiai išlaukėme“, – dėstė Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacijos vadovė.

Čia esą labai svarbus ir pačių darbuotojų emocinis pasiruošimas – kad jie išliktų ramūs ir tinkamai padėtų globotiniams, patys jų neišgąsdintų.

Tiesa, Anykščių socialinės globos namų direktorė prisipažino, kad tam tikros informacijos globos įstaigoms dar labai trūksta.

„Trūksta apskritai specifinių mokymų, nes dabar, kai yra mokymai, tai jie yra bendrieji visoms įstaigoms, kurios turi eiti į priedangas.

Deja, globos namuose yra gyventojų, kurių į priedangą neišveši, neišneši, ir jų palikti negali – tu turi būti su jais. Ir tie darbuotojai, kurie yra darbe, jie turi būti su jais. Deja, Lietuvoje tokių tikslinių, būtent globos namams skirtų mokymų, mes ir pasigendame“, – pažymėjo pašnekovė.

Iš esmės, tęsė ji, tenka suktis taip, kaip susiplanuoji savo viduje.

„Kadangi esame ir darbų saugos visą kursą išklausę kaip vadovai, ir mūsų padalinių vadovai taip pat išklausę, domimės, esame įsidiegę ir lt72 programėlę, ir „Signal“ programėlėje esame savivaldybių grupėje, tai tiek, kiek mūsų supratimas leidžia, kiek pasitariame su savivaldybės nariais, taip ir darome.

Bet tokių tikslinių mokymų būtent globos namams trūksta“, – aiškino J. Gečienė.

Pasitikslinus, ar nebuvo žmonių, kurie priešinosi evakuacijai, globos namų vadovė prisiminė, kad išskirtinių atvejų praktiškai nebuvo.

„Vienas žmogus per visus globos namus turėjo tokį sutrikimą, kur negali pakeisti patalpos – jam iš karto svaigsta galva, griūna. Tai tiesiog jis nėjo į rūsį, liko koridoriuje, nes jam aukštis yra tolygu mirčiai – jis būtų griuvęs ir viskas.

Bet jį saugiai pasodinome koridoriuje ir jis visai nesipriešino, nes tokia negalia žmogui yra, bet vis tiek jį apsaugojo ta dviguba siena“, – pasakojo ji.

Anot Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacijos vadovės, globos namų lokacija oro pavojaus atveju neturėtų turėti didelės reikšmės – pasiruošę turi būti visi.

[[ge:lrytas:lrytas:42573633]]

„Nemanau, kad čia atokumas nuo regiono centro turėtų reikšmės, nes pati įstaiga, kur ji bebūtų, turi būti prevenciškai pasiruošusi – turėti kur pasodinti žmones, kad ir koridoriuose, turėti priėjimą prie vandens, tualeto.

Tokia įstaiga turi būti ypatingai pasiruošusi ir emocijas valdyti – kad globos namų gyventojai išliktų kuo ramesni. Ar įstaiga bus kaime, ar mieste, tai tikrai neturi didelės įtakos – svarbu, kad būtų pasiruošimas“, – įsitikinusi J. Gečienė.

Ji patikino, kad situacija kituose miestuose buvo gana panaši, kaip ir Anykščiuose – kai kurios įstaigos turi įrengtas priedangas, tad vaikštantys globotiniai nukreipti į jas. Kita dalis palydėta į koridorius. Tiesa, visgi aiškesnių algoritmų pasigenda ir kiti šios srities darbuotojai.

„Tikrai sakė, kad specifinių mokymų globos namams reikėtų, bet panikos nebuvo nei vienuose namuose, nei viename regione“, – nurodė Anykščių socialinės globos namų direktorė.

Kilo ne vienas klausimas

Utenos socialinės globos namų direktorė J. Paukštienė savo ruožtu pasakojo, kad šiuose globos namuose yra įrengti rūsiai, kurie oficialiai gali būti naudojami kaip priedanga. Oro pavojaus metu būtent čia dalis globotinių ir buvo perkelti.

„Gavę visus signalus į rūsio patalpas vedėme žmones. Nebuvo labai didelio sąmyšio, bet žinoma, kad žmones gąsdina vien jau sirenų kauksmas, ir žodžiai apie visus tuos dronus ir karus – turbūt jau visko yra prisiklausę.

Tai niekas nesidžiaugė tuo, bet sakyčiau, kad viskas buvo gana operatyviai – tie, kurie galėjo, išėjo į koridorius, atsitraukė nuo langų, davėme komandas, ir, sakyčiau, viskas gana sklandžiai vyko“, – svarstė J. Paukštienė.

Tiesa, pati tikino jau turinti pastebėjimų, kad tokiems incidentams tikrai reikėtų pasiruošti geriau.

„Šiandien (pirmadienį, – aut.past.) turėjome posėdį su atsakingais darbuotojais, apsitarėme, pastebėjome, kad ir darbuotojai atitinkamų klausimų turėjo, tai atsakėme į tuos klausimus“, – aiškino Utenos socialinės globos namų direktorė.

Paklausta, kokie tie klausimai, ji išskyrė ir dvejones dėl to, kaip darbuotojams reikėtų elgtis, jeigu oro pavojus būtų paskelbtas, pavyzdžiui, naktį ar savaitgalį.

„Netgi buvo toks klausimas, kad jeigu individualios priežiūros darbuotoja savaitgalio ar nakties metu skyriuje liktų viena ir bijotų likti pastate, skyriuje, norėtų galbūt evakuotis į rūsio patalpą, ar ji galėtų palikti žmones skyriuje ir eiti slėptis.

Tai tiesiog diskutavome, kad visokiausių klausimų gali būti, ir vienas iš jų būtent toks. Tai svarbu žinoti, komunikuoti, kas, ką, kuo galėtų pakeisti, kad žmonės neliktų be priežiūros“, – akcentavo J. Paukštienė.

Darbuotojams, tęsė ji, klausimų kilo ir dėl savo darbo laiko.

„Pavyzdžiui, ketvirtadienio atveju buvo be penkiolikos penkios. Tai kaip ir į darbo pabaigą, ir 17 valandą darbuotojai turėtų eiti namo. Bet visi suprato, kad eiti negali – turi likti, kol bus pasikeitusi aliarmo spalva“, – prisiminė globos namų vadovė.

Tiesa, viena darbuotoja ketvirtadienį, esant oro pavojui, turėjo vykti iš darželio pasiimti savo atžalos.

„Vaikas yra darželyje ir reikia slėptis, o vaikutis mažutis, tai mamai buvo paskambinta iš darželio ir liepta važiuoti. Mes pasakėme, kad ji važiuoti negali, ji sako: o ką man daryti, jeigu iš darželio kviečia? Tai važiavo, nes vaikams baugu, reikėjo pasiimti.

Bet labai aiškiai kalbėjome, kad saugiau likti vietoje, kol nebus atšauktas pavojus, negalima iš darbo važiuoti. Dar buvo klausimas, kaip elgtis, jeigu ryte susiruošiau į darbą, be penkiolikos aštuonios, ir paskelbia aliarmą. Tai sakome, kad jūs negalėtumėte važiuoti – turėtumėte slėptis, o esami darbuotojai, kurie keičiasi pamainoje, liktų darbe ir užpildytų tą darbo laiką.

Tai tokių praktiškų klausimų buvo. Labai džiaugiuosi, kad darbuotojai diskutuoja, kviečiau rimtai pasižiūrėti į šitą situaciją, kad skyriuose kolegos šviestų kitus darbuotojus ir pačius gyventojus, kad nebūtų baimės ir kiek įmanoma būtų galima suvaldyti situaciją“, – portalui Lrytas aiškino J. Paukštienė.

Kai kurie pavojaus nepriima rimtai

Paklausta, ar kaip vadovė ji pati galėjo sau atsakyti į visus kilusius klausimus, pašnekovė prisipažino, kad tam tikrų kabliukų dar tikrai likę.

[[ge:lrytas:lrytas:42573627]]

„Pirmas kartas, to įgūdžio tikrai neturime, tai pamatai, kai prireikia. Kaip sakau, žiūrėkime rimtai į tas situacijas, ir kur matome, kad galbūt ne visai esame pasiruošę, prisitaikę, ruoškimės ir būkime pasirengę.

Nes kitą kartą nežinai – o gal atveš pas mus dar kitų žmonių ir turėsime net kitus žmones patalpinti ir suteikti tą saugumą? Esame pasiruošę tvarkytis, kad būtume pasirengę kaip įmanoma labiau – ir dėl vandens, ir dėl atsisėdimo vietų, nes žmonės negali ilgai išstovėti.

Kitur, girdėjome, ir labai daug žmonių vienas prie kito buvo, ir oro trūko, stovėti pavargo. Juk žmonės ligoti“, – pabrėžė Utenos socialinės globos namų direktorė.

J. Paukštienė pridūrė, jog ketvirtadienį tikrai buvo ir tokių globotinių, kurie į priedangas patys nueiti negalėjo, o pajėgumų visus tokius žmones nunešti, saugiau perkelti, irgi nėra.

„Mes turime, sakykime, gulinčius žmones lovose, tai visiškai neturime pajėgumų – galime saugumą užtikrinti tik patraukdami juos nuo lango, uždengdami langus“, – aiškino ji.

O ar visi globotiniai kilusį pavojų apskritai supranta vienodai?

„Darbuotojai tarpusavyje dalinosi, kaip viskas atrodė iš šalies, ir buvo tokių pastebėjimų, į kuriuos reikėtų galbūt net ir mums patiems rasti atsakymus.

Buvo iškeltas toks klausimas, ką daryti, jeigu yra paskelbtas oro pavojus ir žmogus yra neblaivus, negali jo priversti eiti. Tai tiesiog taip sureagavome, kad pirmiausia reikia dėti pajėgas į tuos, su kuriais gali susikalbėti, ir tai didžiajai daliai padėti, o prie kitų grįžti ir bandyti juos įkalbinti.

Bet žinote, patys žmonės yra su protine ir fizine negalia, jų suvokimas toli gražu neatitinka to, ką suprantame mes. Jie girdi, kad darbuotojas pjauna žolę, ir sako, kad girdėjo skrendantį droną.

Tai kai kurių jų suvokimas nėra toks gilus – sako, kad daug kur čia skraido dronai, kalba apie tai, kodėl aš čia turiu eiti ir slėptis. Tai nepriima to už gryną pinigą, kad čia tikrai yra didžiulė grėsmė“, – dalijosi J. Paukštienė.

Sureagavo ministerija

Portalas Lrytas komentaro kreipėsi ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Pasak jos atstovų, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, socialinių paslaugų įstaigų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, jei įstaigoje vienu metu būna 100 ar daugiau žmonių (darbuotojų ir gyventojų).

„Kartu pažymime, kad ekstremaliųjų situacijų valdymo planus rekomenduojama turėti ir mažesnėms socialinių paslaugų įstaigoms, siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą galimoms grėsmėms bei aiškias darbuotojų veiksmų procedūras ekstremaliųjų situacijų metu.

Siekiant dar labiau stiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ir kasmet, susitikime su socialinės globos įstaigų atstovais aptars veiksmus paskelbus oro pavojų.

Atkreipiame dėmesį, kad visos ministerijai pavaldžios socialinės globos įstaigos, nepriklausomai nuo jose gyvenančių asmenų skaičiaus, yra pasitvirtinusios ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Įstaigos taip pat reguliariai organizuoja tiek teorines, tiek praktines pratybas darbuotojams, skirtas pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir evakuacijai“, – nurodė SADM atstovai.

Oro pavojus išryškino skaudžius globos namų iššūkius: trūksta esminio dalyko