„Tiesiog, didėja tikimybė, kad gali įvykti vienokio ar kitokio pobūdžio provokacijos, kurios, be jokios abejonės, aktyvuotų visus NATO saugumo instrumentus“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo prezidentas.
„Iš tikrųjų NATO turi pagrindo ir pakankamai informacijos, kad geopolitinė situacija aštrėja. Ir tai nebūtinai susiję su organizuota arba plataus masto karine kampanija prieš Baltijos šalis“, – akcentavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad trečiadienį agentūrai „Reuters“ du informuoti šaltiniai pranešė, jog NATO žada stiprinti savo rytinio flango gynybą nauja struktūra, kuri karo su Rusija atveju leistų greitai dislokuoti pajėgas Latvijoje ir Estijoje.
Susiję straipsniai
NATO pajėgos visose trijose Baltijos šalyse ir Šiaurės Lenkijoje šiuo metu yra pavaldžios vienam daugiašaliam štabui Lenkijos Ščecino mieste. Antro korpuso priskyrimas regionui leis NATO „greitai dislokuoti dideles pajėgas“, sakė vienas karinis pareigūnas.
Visu pajėgumu veikiantis kariuomenės korpusas paprastai vadovauja trims divizijoms, arba 40–60 tūkst. karių. Taikos metu jis paprastai veikia kaip vadovavimo struktūra su tokiomis specializuotomis funkcijomis, kaip artilerija, oro gynyba ir medikai, kad, prireikus, būtų galima greitai dislokuoti karius.
Derindami veiksmus su NATO, Vokietija ir Nyderlandai susitarė priskirti Latvijos ir Estijos gynybai Vokietijos ir Nyderlandų korpusą, įsikūrusį Vokietijos Miunsterio mieste, „Reuters“ sakė kariniai šaltiniai.
Vis tik, kol kas nėra aišku, kada susitarimas įsigalios. Nežinoma ir tai, kiek karių karo atveju bus pavaldūs naujajai vadavietei.
Nyderlandų gynybos ministerija užsiminė, kad korpuso įkūrimo planas šiuo metu yra rengiamas, tačiau atsisakė atskleisti daugiau detalių. Vokietijos gynybos ministerija komentuoti šią žinią atsisakė ir pažymėjo, kad vyksta veiksmų derinimas su NATO.
Tuo metu Aljansas nurodė, kad į klausimus atsakys vėliau.