„Visą laiką reikia surasti tam tikrą balansą. Aš manau, kad mes turime būti pasiruošę. Ir tą mes darome visomis gynybinėmis priemonės, kad Lietuva nebūtų puolama, kad nebūtų bandoma jos teritorijos užimti. Karaliaučiaus sritis yra irgi dėmesio centre, bet galbūt ne visada viską būtinai reikia pasakyti, arba tas pasakymas turi rasti vietą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė J. Olekas.
„Aš manau, kad reikia, kad galimi agresoriai žinotų apie mūsų ir sąjungininkų galimybes, bet kad to nenaudotų, kaip eskalavimo, kad štai, juos ruošiasi kažkas pulti. Niekas nieko nesiruošia pulti“, – pridūrė socialdemokratas.
Kaip skelbta, užsienio reikalų ministras K. Budrys duodamas interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ pasisakė apie Rusijos ir Baltarusijos keliamą grėsmę, kalbėjo apie tvirtą NATO atgrasymą.
Susiję straipsniai
„Turime parodyti rusams, kad galime pralaužti jų Kaliningrade sukurtą mažąją tvirtovę. NATO turi priemonių, kad kritiniu atveju visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes“, – paklaustas apie kaimyninį Kaliningradą sakė jis.
Tokius K. Budrio pasisakymus Kremliaus spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas įvertino kaip „antirusiškus“, o Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova teigė, jog tai buvo tiesioginis raginimas pulti suverenią valstybę ir taip neva kenkiama Europos stabilumui.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pripažino, jog šis K. Budrio pareiškimas nebuvo pats sėkmingiausias. Kartu jis pabrėžė, jog šiuo atveju linčo teismo ministrui skelbti nereikia, bet tokios retorikos reikėtų vengti.
Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė teigė vertinanti Lietuvos diplomatijos vadovo žodžius kaip atgrasymo retoriką.
Rusijos Kaliningrado regionas vis dar yra svarbi karinė bazė, kurioje yra raketų sistemų, galinčių pasiekti visą Baltijos jūros regioną.
Naujausios pastabos nuskambėjo tuo metu, kai tarp Baltijos šalių Estijos, Latvijos ir Lietuvos bei Rusijos tvyro įtampa dėl virtinės incidentų su bepiločiais orlaiviais.
Šių incidentų metu į Baltijos šalių oro erdvę atklysta Ukrainos bepiločiai orlaiviai, artėjantys prie Rusijos taikinių Suomijos įlankoje.
Maskva kaltina Baltijos šalis, neva jos leidžia naudotis savo teritorija Ukrainos atakoms, tačiau šį teiginį griežtai atmeta Baltijos šalių sostinių pareigūnai.