Trečiadienį šalies vadovas teigė, kad į darbotvarkę šalia gynybos klausimų pats įtraukė ir Registrų centro skandalą, kurį prezidentas taip pat vadina nacionalinio saugumo klausimu. Penktadienį paaiškėjo, kad pavogta apie 600 tūkst. RC įrašų su asmeniniais gyventojų duomenimis.
„Tai, kas įvyko, yra netoleruotina, tai, kas įvyko, negali pasikartoti ateityje. To, kas įvyko, pasekmes turime likviduoti kaip galima greičiau, ir tuo tikslu norėjau išgirsti iš žmonių, kurie yra atsakingi, situacijos įvertinimą ir taip pat paaiškinimą dėl savo elgesio, kodėl buvo daroma taip ir ne kitaip“, – nurodė G. Nausėda.
Šalies vadovas akcentavo, kad pavėluotas visuomenės informavimas šioje situacijoje taip pat yra netoleruotinas, o po Generalinės prokuratūros reikalavimais slapstytis nereikėtų.
Ne vieną klausimą keliantis RC duomenų nutekinimas: užsiminė apie tyrimą vykdančių asmenų vaidmenį
„Tai labai rimtas nacionalinio saugumo incidentas. Jis kelia pavojų mūsų žmonių, o taip pat ir institucijų, įskaitant saugumo institucijas, duomenų saugumui.
Tikrai nepateisinama tai, kad visuomenės informavimas įvyko, galima sakyti, mėnesiu-dviem pavėlavus, aptikus pirmąsias problemas. Negalima slapstytis po jokiais Generalinės prokuratūros reikalavimais, kodėl nebuvo informuota anksčiau.
Susiję straipsniai
Tai turėjo būti padaryta, kadangi nėra jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šią informaciją“, – pabrėžė G. Nausėda.
Taip jis sureagavo ir į premjerės Ingos Ruginienės pasiteisinimus, kodėl gyventojai apie nusiurbtus savo duomenis sužinojo taip vėlai.
Neatsako, ar pasitiki I. Ruginiene
Anot prezidento, laiku gauta informacija būtų leidusi žmonėms priimti atitinkamus sprendimus ir sumažinti tą grėsmės lygį, kuris jiems kyla.
„Šiaip šiuo metu tikrai neturime duomenų, kad būtų kažkaip tiesiogiai pasinaudota šita informacija, sukeliant apčiuopiamų nuostolių žmonėms.
Kad šia informacija gali pasinaudoti sukčiai – be jokios abejonės, tokia tikimybė ir galimybė yra, bet mūsų institucijos informuoja visus, kurie yra susiję su šituo klausimu, kad tokios rizikos tikimybė būtų sumažinta iki minimumo“, – aiškino šalies vadovas.
Pamoka ta, tęsė G. Nausėda, kad nemažai mūsų institucijų vis dar yra pažeidžiamos, jų saugumo lygis yra nepakankamas.
Paklaustas, ar dar pasitiki premjere I. Ruginiene, prezidentas tikino iki galo taip iš jos ir negavęs aiškaus atsakymo, kodėl dėl pavogtų RC duomenų nebuvo informuotas realiu laiku, ir kodėl nebuvo informuota visuomenė.
Anot jo, jeigu Generalinės prokuratūros draudimas teikti informaciją ir buvo, tai reikėtų parodyti raštą, kuriame prokuratūra draudžia skelbti informaciją apie tai, kas vyksta.
„Tokiems dalykams Lietuvoje neturi būti vietos, nes, mano požiūriu, tai yra nacionalinio saugumo klausimas“, – sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, jam mėginta aiškinti, kad Prezidentūra apie incidentą nebuvo informuota dėl to, kad nebuvo matoma šio proceso masiškumo. Tačiau, tęsė jis, kai į procesą įsijungė Generalinė prokuratūra, masiškumas jau buvo akivaizdus.
„Ir tai įvyko maždaug balandžio pabaigoje. Todėl net jeigu ir buvo vadovautasi principu, kad nėra masiškumo, nors, mano požiūriu, tai taip pat nėra pateisinama, nustačius, kad tai yra pasikartojantys incidentai, tai turėjo būti padaryta nedelsiant.
Labai sunku atsakyti į šitą klausimą, kodėl buvo delsiama“, – komentavo prezidentas.
G. Nausėda taip pat ragino palūkėti, kol bus įvertintos visos incidento aplinkybės ir bus nustatyti kaltinininkai.
„Paskyros buvo nulaužtos pirmiausia Migracijos departamento, bet, kaip minėjau, yra ir kitų silpnų vietų, į kurias turėtų būti atsižvelgta ateityje, ir turėtų būti iš anksto pasiruošta galimoms kibernetinėms atakoms ateityje.
Šiandien turbūt galima tvirtinti, kad tai yra priešiškų valstybių veikla, ir tokių požymių, kad tai yra priešiškų valstybių organizuota kibernetinė ataka, yra, tačiau tai niekaip neatleidžia nuo atsakomybės čia, vietoje, esančių institucijų, nes padaryta didelė žala duomenų saugumui, ir informavimas, deja, buvo nepatenkinamas“, – konstatavo prezidentas.
G. Nausėda pabrėžė, kad visuomenės informavimas turėjo vykti realiu laiku.
„Jeigu atpažįstama, kad tai yra problema duomenų saugumui, visi raudoni signalai ir visos raudonos lemputės turėjo užsidegti iš karto. Negalima laikyti nežinioje žmonių neribotą laiką, kai jie nežino, kas vyksta už jų nugaros“, – dėstė šalies vadovas.
Prezidentas nurodė, kad jo duomenys iš RC buvo nutekinti kovo pradžioje.
Paklaustas, ar premjerė I. Ruginienė turėtų trauktis, G. Nausėda to daryti jos kol kas neragina.
„Visada jūs suplokštinate klausimą iki to, ar turi lėkti kažkieno galva. Gyvename tokioje geopolitinėje situacijoje, kokioje gyvename, matome, kad Latvija tapo Rusijos atakų taikiniu iš dalies ir dėl to, kad šiuo metu yra tiktai bebaigianti formuoti naująją vyriausybę ir kurį laiką patyrė vyriausybės krizę.
Sukelti naują krizę Lietuvoje tikrai yra nesunku, tačiau aš labiau pasitikiu pirmiausia žmonių pasiryžimu įveikti šitą krizę konkrečiais veiksmais: ne deklaracijomis, ne pasiteisinimais, o konkrečiais veiksmais. Jeigu tie veiksmai ves mus prie to, kad tokių krizių ateityje neturėsime, tai bus pakankamas pagrindas visiems tęsti darbus“, – dėstė jis.
Tiesa, G. Nausėda pridūrė, kad turės rimtą pokalbį ir su savo patarėju, kuris realiu laiku nepranešė „savo tiesioginiam vadovui“ apie RC incidentą, kai apie jį sužinojo Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje.
Per savaitę – ir trys bepiločiai orlaiviai
Tuo metu kalbėdamas apie geopolitinę situaciją, prezidentas teigė, jog visi puikiai matome – geopolitinė situacija aštrėja.
„Rusijos retorika Baltijos šalių, ir ne tik Baltijos šalių, bet ir NATO atžvilgiu tampa vis agresyvesnė. Neatsitiktinai pastaruoju metu padažnėja incidentai, kuomet dronai, kurie yra užrogramuoti skristi į tam tikrus infrastruktūros arba karinius objektus Rusijoje, nukrypsta paveikti antidroninių priemonių, nukrypsta nuo savo trajektorijos, ir patenka į vienos ar kitos Baltijos valstybės teritoriją.
Pastaruoju metu įvykę incidentai mums suteikia nemažai naudingų pamokų, pirmiausia dėl perspėjimo sistemos. Perspėjimo sistemos turi veikti taip, kad žmonės ir institucijos galėtų iš anksto pasiruošti ir imtis atitinkamų veiksmų, padidindami savo saugumą“, – kalbėjo šalies vadovas.
Tačiau, pridūrė G. Nausėda, ir žmonių atsakomybė yra ta, kad gavę atitinkamo pobūdžio pranešimą jie jo ignoruoti negali.
Primename, kad lygiai prieš savaitę, gegužės 20-ąją, netoli Lietuvos sienos fiksuota radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Buvo pakelti NATO oro policijos naikintuvai.
Lietuvos kariuomenės atstovai nurodė, kad apie link Lietuvos artėjantį bepilotį Lietuvą informavo Baltarusija.
Iš pradžių įspėjamuosius pranešimus apie galimą oro pavojų gavo keturių rytinių šalies savivaldybių gyventojai, tačiau netrukus jau laikinai buvo uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.
Oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis buvo paskelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Objektas iš radarų dingo ties Merkine, tad Varėnos rajone buvo vykdytos jo paieškos. Penktadienį jos nutrauktos, bepilotis nerastas.
Kitą dieną oro pavojus vėl paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du, kaip įtariama, į šalies teritoriją įskridusius dronus.
Gyventojams mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose skelbta apie „raudoną“ pavojų. Jie buvo raginami nedelsiant skubėti į priedangą, pasirūpinti artimaisiais, laukti tolesnių rekomendacijų. Utenos rajone buvo įjungtos ir sirenos, sutriko traukinių eismas.
Atsižvelgdamas į vis dažniau fiksuojamus bepiločių orlaivių antskrydžius Baltijos regione, G. Nausėda gegužės viduryje pareiškė, kad trečiųjų šalių kariniai manevrai prieš kaimynines valstybes, pasinaudojant Lietuvos teritorija, negali būti toleruojami.
Dar vienas sudužęs dronas, kuris turėjo ir sprogmenų, praėjusį sekmadienį rastas Utenos rajone, Samanės kaime.