Netikros istorijos tampa milžiniška grėsme

Ar esate tikri, kad piktas komentatorius, su kuriuo ką tik susiginčijote feisbuke, apskritai egzistuoja?

Ne tik Lietuvos – ir pasaulio – kibernetinio saugumo ekspertų bei teisėsaugos duomenys atskleidžia gąsdinančią realybę, kad socialiniuose tinkluose masiškai plinta automatizuotos netikros paskyros.

Šie interneto robotai, šnekamojoje kalboje dažniausiai vadinami tiesiog botais, jau nėra tik paprastas frazes socialinių tinklų komentaruose rašančios atsilikusios programos.

Jos tapo dirbtinio intelekto valdomu galingu įrankiu, gebančiu imituoti visuomenės nuomonę, kelti sumaištį ir net grėsmę nacionaliniam saugumui.

Daugiau kaip 600 narių 35 valstybėse vienijančios vėjo energetikos asociacijos „Wind Europe“ atliktas tyrimas atskleidė, kad dezinformacija apie vėjo energetiką jau tapo sistemine rizika Europos saugumui ir ekonomikai.

Profesionalios prieš vėjo energiją nukreiptos grupės, aktyvistai, žiniasklaidos priemonės ir net politikai per pusantrų metų sukūrė dešimtis tūkstančių įrašų, kurie sulaukė milijonų aktyvių įsitraukimų ir dešimčių milijonų peržiūrų.

Naratyvų bendrovė „Repsense“ ir Lietuvoje atliko tyrimą, parodžiusį, kad socialiniame tinkle „Facebook“ veikia organizuotai valdomas melagingos ir klaidinančios informacijos tinklas, kurio pagrindinis tikslas – mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis, šalies gynybos politika ir geopolitine kryptimi.

„Šis tyrimas leido sistemiškai apdoroti beveik 800 tūkst. įrašų bei komentarų ir pamatyti visą koordinuoto tinklo veikimo grandinę.

Pirmą kartą galime aiškiai pasakyti, kad tai ne atsitiktinis turinys su spontaniškomis reakcijomis, o veikianti koordinuota infrastruktūra“, – teigė „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus.

Itin svarbų vaidmenį socialiniuose tinkluose, pasitelkiant botų armijas, vaidina Lietuvai priešiška Rusija.

„Net savo strateginiuose dokumentuose Rusija labai aiškiai įvardija, kad energetikos sektoriaus persitvarkymas ir siekis Europoje bei visame pasaulyje atsisakyti iškastinio kuro yra tiesioginė grėsmė Rusijai.

Natūralu, kad rusai tai laiko grėsme, nes taip praranda ir įtaką, ir svertus spausti ir šantažuoti tiek Europą, tiek kitas pasaulio valstybes“, – pabrėžė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Arnoldas Pikžirnis.

Visuomenei kiršinti, abejonėms sėti skirta, prieš valstybę ar jai svarbios infrastruktūros plėtojimą nukreipta informacija socialiniuose tinkluose pateikiama itin įtaigiai, naudojant faktų ir manipuliacijų derinį. Iš pirmo žvilgsnio ji neretai atrodo kaip pagrįsta kritika ar patikima analizė.

O jei po ja dar atsiranda šimtai iš pažiūros tikrų komentarų, nors juos kuria botai, klaidinga visuotinio pritarimo iliuzija visiškai nuslopina kritinį mąstymą ir abejones.

Kartais šioje informacijoje yra tiesos, nors ji – tik viena medalio pusė. Tarkime, prieš vėjo jėgainių parko Širvintose atsiradimą itin aktyviai kovojanti asociacija „Kraštovaizdis“ pakvietė pasirašyti peticiją šiame krašte neva nuolat gyvenantiems retiems ir nykstantiems paukščiams išsaugoti, nors visiškai neatsižvelgė į naudas, kurias gautų bendruomenė, jei šis parkas atsirastų. O vėjo jėgainės paukščiams kelia kur kas mažiau grėsmės nei tradiciniai elektros tinklai.

„Patys dar nesame atlikę tokių tyrimų kaip „Wind Europe“, nors ketiname tai padaryti. Bet Lietuvoje itin aiškiai matyti, kad kovojant su atsinaujinančiosios energetikos infrastruktūros atsiradimu nuolat bandoma aiškinti, pavyzdžiui, kaip vėjo jėgainės sudarkys kraštovaizdį, kaip jos kenks paukščiams, nors Vokietijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad vėjo elektrinių įtaka paukščiams yra gerokai mažesnė nei elektros perdavimo linijų.

Tačiau neturime iniciatyvų atjungti šias linijas, nors ant jų renkasi paukščiai“, – teigė buvęs energetikos viceministras A.Pikžirnis.

Išgalvotos ir tik iš dalies faktais paremtos, o kartais ir visiškai melagingos istorijos lydi kone visus svarbesnius pokyčius.

Dar visai neseniai buvo itin aktyviai priešinamasi 5G ryšio diegimui, sklandė net įvairių sąmokslo teorijų.

Pavyzdžiui, apie jo sąsajas su koronaviruso, dėl kurio pasaulį buvo sukausčiusi COVID-19 pandemija, atsiradimu. Neva 5G spinduliuotė silpnina imuninę sistemą ar net pati platina virusą.

„Technologija jau veikia, nieko baisaus dėl to neįvyko ir protestai nurimo. Dėl vėjo energetikos yra labai panašiai. Kol projektai dar nėra įgyvendinti, nuolat bandoma kišti pagalius į ratus, vis kurstomas visuomenės pasipriešinimas.

Bet kai jėgainės pradeda veikti ir bendruomenės pajunta realią naudą, o ją tikrai pajunta, tos diskusijos užgęsta“, – pažymėjo A.Pikžirnis.

Lietuvai tapus hibridinių atakų taikiniu Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir nepriklausomi tyrėjai primygtinai pataria ugdyti kritišką požiūrį į internete pateikiamą informaciją ir atsakingiau elgtis skaitmeninėje erdvėje.

Juolab kad botų armijų valdomos automatizuotos paskyros socialiniuose tinkluose tampa vis aktyvesnės.

Pavyzdžiui, naratyvų bendrovės „Repsense“ atlikta analizė nustatė šešias pagrindines ir 26 palydovines „Facebook“ grupes, veikiančias kaip tarpusavyje susijusi platinimo sistema.

Tyrimas taip pat atskleidė beveik 49 tūkst. identiško tarpgrupinio kopijavimo atvejų, kai tas pats tekstas per kelias valandas pasirodydavo keliose skirtingose grupėse vienu metu.

Naujausi tyrimai rodo, kad dirbtinio intelekto valdomi botai tampa vis sunkiau atpažįstami, – net 58 proc. socialinių tinklų vartotojų negeba atskirti, ar diskusijoje išties dalyvauja tikras žmogus.

Socialiniuose tinkluose veikia ištisa ekosistema, kurioje dirbtiniai profiliai susipina su tikrais vartotojais. Lietuvoje, kaip ir apskritai visose Baltijos šalyse, veikia ne tik botai, bet ir troliai, įvairios koordinuotos paskyros ir priešiškai nusiteikę vartotojai.

„Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, aktyviai remianti Ukrainą ir nuosekliai kritikuojanti Rusijos veiksmus. Dėl to mūsų informacinė erdvė dažnai tampa savotišku bandymų poligonu – čia testuojama, kaip tam tikros informacinės operacijos veikia Vakarų visuomenes“, – teigė analitikas ir dezinformacijos ekspertas Lukas Andriukaitis.

Metų pradžioje LRT atliktas tyrimas atskleidė koordinuotą kampaniją prieš naujo karinio poligono Kapčiamiestyje steigimą. Pavyzdžiui, vienoje iš „Facebook“ grupių, nukreiptų prieš poligoną, per 80 proc. sekėjų sudarė netikros paskyros iš Azijos ir Afrikos valstybių.

„Išgalvota informacija skleidžiama ir kalbant apie vėjo jėgainių atsiradimą. „Wind Europe“ tyrimas parodė, kad socialiniai tinklai itin aktyviai pasitelkiami žmonių baimei kurstyti ir melagienoms skleisti. Neva vėjo energetika žudo gamtą, kenkia kraštovaizdžiui ir net sveikatai, kelia elektros kainas.

Tai nieko bendra su realybe neturintys, bet emocingi teiginiai, kuriais sėjamas nepasitikėjimas ir skatinama priešintis naujovėms. O su tuo itin susijusi ir Rusija.

Pasak „Wind Europe“ tyrimo, melagingais pranešimais siekiama sukiršinti žmones ir paskatinti bendruomenes priešintis naujiems projektams“, – sakė A.Pikžirnis.

2026 m. balandį paskelbtas „Wind Europe“ tyrimas atskleidžia, kad dezinformacija apie vėjo energetiką tapo sistemine rizika Europos saugumui ir ekonominiam konkurencingumui.

Melagingi pasakojimai socialiniuose tinkluose tiesiogiai lemia realių vėjo energetikos projektų vėlavimą arba atšaukimą visoje Europoje kaip tik tada, kai žemyno šalims reikia kuo daugiau vietoje pagamintos ir įperkamos elektros energijos.

„Wind Europe“ vadovė Tinne Van der Straeten pabrėžė, kad dėl dezinformacijos kampanijų jau sustabdyti projektai, kurių vertė siekia milijardus eurų.

Per pusantrų metų trukusį tyrimą užfiksuota daugiau kaip 40 tūkst. įrašų, kurie sulaukė per 6,3 mln. reakcijų ir dešimčių milijonų peržiūrų.

Kovotojų prieš vėjo jėgainių atsiradimą sistemą sudaro profesionalios grupės, aktyvistai ir dažniausiai dešiniųjų pažiūrų politikai.

Melagingi teiginiai iš socialinių tinklų persikelia ir į žiniasklaidą, o kraštutiniais atvejais pasitaiko net smurto išpuolių prieš vėjo jėgainių parkus.

Už energetiką ir būsto sektorių atsakingas eurokomisaras Danas Jorgensenas teigė, kad vėjo energetika yra saugumo pamatas, o Europos Komisija per informacines kampanijas aktyviai kovoja su klaidinančiais pranešimais: „Negalime leisti, kad dėl dezinformacijos būtų atidėta ar sužlugdyta atsinaujinančiosios energetikos plėtra kaip tik tuo metu, kai turime ją paspartinti, kad sumažintume vartotojų išlaidas ir sustiprintume savo atsparumą.“

Anot tyrimo, kovotojai prieš vėjo energetikos plėtrą pasitelkia įvairius mitus. Dažniausiai manipuliuojama temomis apie neva neigiamą poveikį sveikatai, aplinkai ir ekonomikai.

Tyrimo autoriai pabrėžė, kad vyriausybės į melagienas socialiniuose tinkluose neturėtų žiūrėti lengvabūdiškai. Skaičiuojama, kad jei iki 2050 metų Europa nesugebės sukurti atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais pagrįstų sistemų, kurių reikšmingą dalį sudaro vėjo jėgainės, jai tai gali kainuoti iki 1,6 trilijono eurų.