ELTA glaustai: prasidėjo valstybinių brandos egzaminų sesija

Pirmadienį prasidėjo pagrindinė valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesija – abiturientai atliko antrosios lietuvių kalbos ir literatūros valstybino brandos egzamino dalies užduotį – rašė rašinį. Tuo metu daugiau nei 100 sveikatos priežiūros srities organizacijų kreipėsi į Seimą, prašydamos nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms pataisoms, kurios, jų teigimu, gali tiesiogiai apriboti pacientų galimybes gauti paslaugas bei padidinti įtampą visoje sveikatos sistemoje.

Be to, pirmadienį valstybinė „Ignitis grupė“ paskelbė naujo vadovo atranką, kitų metų vasarį baigiantis dabar šias pareigas einančio Dariaus Maikštėno antrajai kadencijai.

Seime prasidėjo NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) plenarinė sesija. Plenarinės sesijos dalyvius pasveikino NATO PA prezidentas Markusas Perestrelas, prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, premjerė Inga Ruginienė, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius, vaizdo kreipimusi – Ukrainos gynybos ministras Michailas Fedorovas. NATO PA pavasario sesija vyksta nuo praėjusio penktadienio, dėmesys sesijoje skiriamas kolektyvinės gynybos stiprinimui, Ukrainos rėmimui.

Abiturientai atliko antrosios lietuvių kalbos ir literatūros valstybino brandos egzamino dalies užduotį – rašė rašinį. Egzaminų sesijos pradžiai skirtos spaudos konferencijos metu Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovas Simonas Šabanovas nurodė, jog dalis abiturientų, pirmadienį laikiusių antrąją patikrinimo dalį, dar prieš egzamino pradžią žinojo, jog jį išlaikė – tam pakako surinkti 25 ar daugiau balų vienuoliktoje klasėje atliktoje pirmosios egzamino dalies užduotyje. Pasak agentūros vadovo, pirmadienį prasidėjusios pagrindinės egzaminų sesijos rezultatus planuojama skelbti liepos viduryje, o pakartotinės sesijos – iki rugpjūčio pradžios.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, jog dabartinė valdančiosios koalicijos sudėtis veikiausiai nesikeis. Nors, pavasarį sustiprėjus įtampoms valdančiųjų gretose, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius žadėjo iki vasaros pradžios priimti sprendimą dėl tolimesnio darbo su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“, šiuo metu, pasak J. Oleko, darbai vyksta, tad keisti partnerių esą nėra pagrindo. Parlamento vadovo teigimu, sprendimą dėl valdančiosios daugumos sudėties socialdemokratai jau priėmė pasirašydami koalicinę sutartį. Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime.

Daugiau nei 100 sveikatos priežiūros srities organizacijų kreipėsi į Seimą, prašydamos nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms pataisoms. Jomis siūloma plėsti Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) įgaliojimus, griežtinti gydymo įstaigų, jų vadovų, gydytojų bei slaugytojų atsakomybę, didinti pinigines baudas ir plėsti jų taikymo apimtį. Organizacijų teigimu, ministerijos siūlomi pakeitimai gali tiesiogiai apriboti pacientų galimybes gauti paslaugas bei padidinti įtampą visoje sveikatos sistemoje. Šiuos pakeitimus numatančių projektų pateikimas Seime numatytas antradienį.

Žmogaus teisių organizacijos kritikuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) poziciją dėl diakritinių ženklų vartojimo dokumentuose. Komisija kiek anksčiau pritarė siūlomiems Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimams, kuriais ketinama leisti vartoti lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais. Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių ir pilietinės organizacijos išplatino viešą pareiškimą, kuriuo griežtai pasmerkė tokią komisijos poziciją. Organizacijų teigimu, VLKK sprendimas pritarti tokiam projektui peržengia komisijai suteiktos lingvistinės kompetencijos ribas bei prieštarauja konstituciniam valstybinės kalbos apsaugos principui. VLKK prašoma atšaukti savo išvadą, o Seimo – įvertinti komisijos vadovės Violetos Meiliūnaitės tinkamumą toliau eiti šias pareigas.

Politologas, žurnalistas Vladimiras Laučius paskelbė viešą atsiprašymą po to, kai pirmadienį naujienų portalas „Delfi“ pranešė apie tai, jog vyras vairavo neblaivus, Vilniuje sukėlė eismo įvykį ir iš jo pabėgo. V. Laučius socialiniame tinkle „Facebook“ incidentą vadino nepateisinamu ir teigė prisiimantis visą atsakomybę už jį. Kiek anksčiau pranešta, kad sostinės policijos pareigūnams sekmadienį įkliuvo neblaivus, Laisvės prospekte du stulpus numušęs ir iš įvykio vietos pasišalinęs vairuotojas. Kaip nurodyta portalo publikacijoje, V. Laučiui nustatytas sunkus girtumas – 2,32 prom. alkoholio, jo vairuotas automobilis „Toyota RAV4“ šiuo metu saugomas policijos saugomų automobilių aikštelėje. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 1 dalį – transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo.

Valstybinė „Ignitis grupė“ paskelbė naujo vadovo atranką, kitų metų vasarį baigiantis dabar šias pareigas einančio Dariaus Maikštėno antrajai kadencijai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, valstybės valdomoje bendrovėje tas pats asmuo vadovu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Antroji D. Maikštėno penkerių metų kadencija baigiasi 2027-ųjų vasario 28 d., naujo vadovo atranka skelbiama likus aštuoniems mėnesiams iki kadencijos pabaigos. Kandidatai paraiškas į šią poziciją teiks iki šių metų birželio 30 d. Tarp grupės vadovui keliamų reikalavimų – ne mažiau kaip 7–10 metų aukščiausio lygio vadovavimo patirtis, iš jų bent 3 metus einant vadovo pareigas didelėje, tarptautinėje organizacijoje. Taip pat – didelės apimties projektų įgyvendinimo patirtis, gebėjimas dirbti su valdybomis ir akcininkais, aukščiausio lygio išorės suinteresuotomis šalimis. Papildomais privalumais laikoma patirtis energetikos sektoriuje, šių rinkų ir reguliavimo išmanymas, energetikos transformacijos bei technologijų supratimas. Naujajam vadovui siūlomas nuo 21,6 iki 25 tūkst. eurų siekiantis atlyginimas „ant popieriaus“ (nuo 11,6 iki 13,2 tūkst. eurų „į rankas“).

Susisiekimo ministerija, išsiaiškinusi, kad dėl mokesčio už Lietuvoje registruotas krovinines transporto priemones mokėjimo vengimo nuo 2020 m. valstybė galėjo netekti iki 36 mln. eurų kelių infrastruktūrai skirtų lėšų, sukūrė specialų įmokos kodą. Pasak institucijos, taip suteikiama galimybė krovinių vežėjams geranoriškai sumokėti skolą dar prieš pradedant jos išieškojimo procesus. Specialų įmokos kodą (7930) ministerijos prašymu patvirtino Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) bei Muitinės departamentas. Skaičiuojama, jog vieno vilkiko ir puspriekabės junginio mokestis vidutiniškai siekia apie 433 eurus per metus. Nustačius mokesčio mokėjimo spragą, sustabdytas nuo 2020 m. galiojęs automatizuotas užsienyje atliktos techninės apžiūros pripažinimo procesas. Dabar, atlikus techninę apžiūrą užsienyje, papildomai reikia kreiptis į Lietuvoje veikiančią techninės apžiūros įmonę, kuri patikrins mokesčio sumokėjimo faktą ir tik tada patvirtins apžiūros atlikimą užsienyje. Siekiant užtikrinti ilgalaikę ir efektyvią kontrolę, šiuo metu tarp Centralizuotos techninės apžiūros duomenų bazės (CTADB) ir VMI kuriama automatizuota duomenų apsikeitimo sistema, kuri leis realiu laiku tikrinti, ar mokesčių įsipareigojimai yra įvykdyti.

Seimo narių grupė registravo siūlymą, kuriuo nuo kitų metų didžiausių krovininių transporto priemonių vežėjams būtų grąžinami jų sumokami akcizo mokesčiai už Lietuvoje įsipiltą kurą. Tiesa, pagal siūlymą, sumokėtas akcizas vežėjų bendrovėms būtų grąžinamas tik tuo atveju, jei pirkti degalai buvo naudojami kaip variklio kuras. Gazolius įsigijęs juridinis asmuo taip pat turėtų turėti Europos Sąjungos (ES) licenciją vežti krovinius, N3 klasės (nuo 12 tonų didžiausios leidžiamosios masės) krovininė transporto priemonė turėtų būti registruota ES ar Europos ekonominės erdvės valstybės narėje. Sumokėtos akcizų sumos dalies grąžinamo dydžio nustatymo tvarką bei sumokėtos akcizų sumos dalies grąžinimo taikymo trukmę turėtų nustatyti Vyriausybė. Šiuo projektu siekiama paskatinti vežėjus gausiau piltis Lietuvoje ir didinti biudžeto pajamų surinkimą. Pasak rengėjų, pernai Lietuvoje nebuvo parduota apie 220–300 mln. litrų dyzelino, lyginant su 2024 metais, dyzelino pardavimai krito apie 15,7 proc., o dėl sumažėjusių pardavimų pernai nebuvo surinkta apie 90,2–123,5 mln. eurų pajamų į biudžetą.

Teheranas stabdo derybas per tarpininkus su JAV, pranešė Irano žiniasklaida. Pasak naujienų agentūros „Tsanim“, Irano derybų komanda nutraukia dialogą ir apsikeitimus žinutėmis su Vašingtonu per tarpininkus dėl paliaubų pažeidimų „visais frontas“, o ypač Libane, kur Izraelis plečia puolimą. Teigiama, kad paliaubos Libane yra viena pagrindinių derybų sąlygų, ir kol Izraelis ten ir Gazos Ruože nenutrauks karinių veiksmų bei neišves kariuomenės, derybos nevyks. Taip pat pranešama apie planuojamą „visišką Hormuzo sąsiaurio uždarymą ir kitų frontų aktyvinimą“, įskaitant Bab el Mandebo sąsiaurį Raudonosios jūros pietuose, kur Irano remiami Jemeno hučių sukilėliai anksčiau yra surengę išpuolius prieš praplaukiančius laivus. JAV kariuomenė pirmadienį paskelbė savaitgalį surengusi „savigynos smūgius“ prieš Irano radarų ir dronų valdymo bazes šalies pietinėje dalyje. Islamo Respublikos revoliucinė gvardija savo ruožtu pareiškė smogusi į „aviacinę bazę, iš kurios buvo surengtas puolimas“ ir kurią naudoja JAV kariuomenė – iškart po Kuveito kariuomenės pareiškimo, kad jos oro gynybos pajėgos neutralizavo „priešiškas raketų ir dronų atakas“.

Prancūzijos karinės jūrų pajėgos sekmadienį Atlanto vandenyne sulaikė su Rusija siejamą naftos tanklaivį „Tagor“, kuriam įvestos sankcijos, pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Šio tanklaivio kapitonas rusas atsisakė vykdyti prancūzų karinio jūrų laivyno nurodymus, todėl „pasirodė būtina perimti laivo kontrolę“, vėliau pirmadienį pranešė Prancūzijos prokuroras. Bresto prokuratūra nurodė, kad pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl to, jog nebuvo įrodyta laivo nacionalinė priklausomybė, dėl vėliavos nebuvimo ir atsisakymo vykdyti nurodymus. Kremlius savo ruožtu šią operaciją pasmerkė, pavadino ją neteisėta bei prilygino piratavimui.

Armėnijos ministras pirmininkas atmetė Rusijos vadovo raginimą Jerevanui surengti referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES). Vladimiras Putinas praėjusią savaitę kritikavo Armėnijos suartėjimą su ES ir paragino kuo greičiau surengti referendumą bei teigė, kad narystė ir bloke, ir Maskvos vadovaujamoje Eurazijos ekonominėje sąjungoje yra nesuderinamos. Nikolas Pašinianas vaizdo kreipimesi per feisbuką sakė, kad rengti referendumą yra nelogiška, kol pasirinkimas tarp dviejų blokų taps neišvengiamas, kai Armėnija oficialiai pateiks paraišką dėl narystės ES arba priartės prie kandidatės statuso.