„Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos narystę ES ir NATO. Saugi, stipri ir vieninga Europa nėra įmanoma be Ukrainos. Ukraina privalo tapti visateise ES nare dar iki 2030 m. Šis procesas pernelyg užsitęsė, todėl turime daryti viską, kad jį paspartintume“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo premjerė.
Taip ji kalbėjo po pirmadienį įvykusio susitikimo su Lietuvoje viešinčia Ukrainos ministre pirmininke Julija Svyrydenko.
I. Ruginienė teigė, kad su J. Svyrydenko buvo sutarta ir toliau didinti spaudimą Rusijai bei Baltarusijai. Ji taip pat pabrėžė, kad turi būti stiprinamas bendradarbiavimas siekiant Maskvą ir Minską patraukti atsakomybėn už vykdomą agresiją.
Susiję straipsniai
„Šiandien su Ukrainos ministre pirmininke sutarėme, kad kartu su partneriais privalome ir toliau didinti spaudimą Rusijai ir Baltarusijai – stiprinti sankcijas, užkirsti kelią jų apėjimui, neleisti agresorėms grįžti į tarptautines sporto arenas ir koncertų scenas“, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė I. Ruginienė.
„Turime stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant visiškos Rusijos ir jai talkinančios Baltarusijos atsakomybės už agresijos nusikaltimus, karo nusikaltimus bei neteisėtą Ukrainos vaikų deportaciją“, – pridūrė ji.
Pasak premjerės, Lietuva remia specialiojo tribunolo, turinčio nagrinėti Rusijos nusikaltimus, steigimą. Ji taip pat pažymėjo, kad mūsų šalis palaiko įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainos gynybai ir atstatymui.
„Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos narystę Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Saugi, stipri ir vieninga Europa nėra įmanoma be Ukrainos. Ukraina privalo tapti visateise ES nare dar iki 2030 m. Šis procesas pernelyg išsitęsė, todėl turime daryti viską, kad jį paspartintume“, – akcentavo I. Ruginienė.
Savo ruožtu Ukrainos ministrė pirmininkė dėkojo Lietuvai už tvirtą paramą, pabrėžė tolesnį abiejų šalių bendradarbiavimą.
Kaip skelbta, pirmadienį į Lietuvą oficialaus vizito atvyko Ukrainos Vyriausybės vadovės delegacija, kuri dalyvavo bendrame abiejų šalių ministrų kabinetų posėdyje.
Ukrainos premjerė J. Svyrydenko taip pat susitiks ir su prezidentu Gitanu Nausėda bei Seimo pirmininku Juozu Oleku.
NATO parlamentarų deklaracijoje Rusija įvardyta ilgalaike grėsme saugumui
Pirmadienį Vilniuje vykusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesijoje Asamblėjos nariai priėmė deklaraciją, kuria sąjungininkės raginamos spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą, didinti investicijas į saugumą bei tęsti paramą Ukrainai.
Dokumente pabrėžiama, kad Rusija išlieka tiesiogine, strategine, ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui.
„Terorizmas yra tiesioginė asimetrinė grėsmė sąjungininkėms. Kiekvieną dieną sąjungininkių visuomenės atsiduria kibernetinių atakų, sabotažo, ekonominio spaudimo, kitų hibridinės kovos taktinių elementų taikiniu. Vis labiau veiksmus derinant Rusijai, Kinijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai, metamas iššūkis mūsų saugumui, stiprėja strateginė konkurencija nuo Šiaurės Atlanto iki Juodosios jūros, nuo Arkties iki Hormuzo sąsiaurio“, – teigiama deklaracijoje.
NATO Parlamentinės Asamblėjos nariai taip pat akcentavo būtinybę stiprinti transatlantinę gynybos ir technologijų pramoninę bazę, kad gamybos, naujovių diegimo ir prisitaikymo srityse būtų galima pralenkti siekiančiuosius pakenkti mūsų saugumui.
Pasak jos, stipri ir nepriklausoma Ukraina yra gyvybiškai svarbi euroatlantinės erdvės stabilumui.
„Aukščiausiojo lygio susitikime privaloma toliau siekti, kad būtų skubiai vykdomas įsipareigojimas kasmet 5 proc. BVP investuoti į su gynyba ir saugumu susijusias priemones, prieš tai parengus patikimus nacionalinius planus, kurie remtųsi atitinkamomis teisinėmis sistemomis. Mūsų šalys turėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad darbai būtų įgyvendinti dar gerokai anksčiau nei 2035 m.“, – rašoma deklaracijoje.
Asamblėja taip pat įsipareigojo daugiau dėmesio skirti atsparumui kaip pagrindinei kolektyvinės gynybos priemonei bei padvigubinti investicijas į parlamentinę diplomatiją.
I. Ruginienė: kovos su dronais srityje Lietuvai svarbiausia yra Ukrainos ekspertinė patirtis
Į Baltijos šalių teritoriją vis dažniau įskrendant rusų elektroninės kovos priemonių paveiktiems dronams, oro gynybą stiprinančiai Lietuvai ypač svarbi yra Ukrainos ekspertinė patirtis šioje srityje, sako Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė.
„Testuojame įvairias technologijas, dėliojame strateginius planus, pasiūlos yra nemažai, bet mums svarbiausia yra (…) ekspertinė patirtis – šiandien didžiausią patirtį mums gali suteikti Ukraina, Ukraina yra kovojanti šalis. Tai yra ta patirtis, kuri gali padėti ir mums dar geriau pasiruošti visoms grėsmėms“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Ruginienė.
„Lietuva labai intensyviai ruošiasi ir investuoja į oro gynybą – teko dar praeitais metais perstumdyti prioritetus ir šiandien matome, kad oro gynyba yra vienas iš stipriausių prioritetų“, – pridūrė ji.
Anot jos, Lietuvai svarbi ir Ukrainos kaip kariaujančios šalies patirtis kitose srityse, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, energetikos.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau sakė, kad į Lietuvą po kelių savaičių turėtų atvykti specialistai iš Ukrainos, kurie konsultuos, kaip kovoti su į šalį įskrendančiais galimai ukrainietiškais, tačiau Rusijos pajėgų nukreiptais dronais.
Vilniuje viešinti Ukrainos premjerė Julija Svyrydenko pažymėjo, kad kiekvienu Baltijos šalių oro pažeidimo atveju būtina konsultuotis su Ukraina.
„Kalbėjome apie tai, kad ekspertinė komanda iš Ukrainos turėtų atvykti tam, kad padėtų susikurti teisingą sistemą dronų perėmimui, kad būtų sukurtas bendras radarų laukas ir tokiu būdu padėti bei sustiprinti Lietuvos gynybines pajėgas“, – žurnalistams sakė ji.
Kaip skelbė ELTA, Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškė kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad trečiųjų šalių kariniai manevrai prieš kaimynines valstybes, pasinaudojant Lietuvos teritorija, negali būti toleruojami. Pasak šalies vadovo, tokie bandymai būtų laikomi grubiais tarptautinės teisės normų ir Lietuvos suvereniteto pažeidimais.
Prieš kelias savaites Utenos apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus. Tądien pranešta apie du į Lietuvos teritoriją įskridusius, kaip įtariama, dronus.
Oro pavojus ir raudonas grėsmės buvo skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.