„Tai yra labai keistas klausimas. Tam yra komisija. Komisija nustato visų karių, neišskiriant nė vieno, galimybes atsiremiant į amžių, kas ir šioje istorijoje yra“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras.
„Kiek aš esu informuotas, buvo siūlyta susitikti su viceministru, kuris būtent ir yra atsakingas už visą šitą procedūrą. Tačiau karys nusprendė to nedaryti“, – pažymėjo jis.
Pirmadienį naujienų portalas „Delfi“ pranešė, jog R. Kaunas nepratęsė profesinės karo tarnybos sutarties V. Rupšio implantų byloje liudijusiam kariui.
Susiję straipsniai
Portalo žiniomis, praėjusių metų rudenį Lietuvos kariuomenės Karo komendantūros valdybos Klaipėdos regioninės karo komendantūros komendantas, pulkininkas leitenantas Nerijus Rimkevičius kreipėsi į R. Kauną su oficialiu prašymu pratęsti tarnybos laiką ketveriems metams.
Visgi kario prašymo ministras netenkino. N. Rimkevičiaus teigimu, tokio sprendimo ministras nepagrindė. Dėl šio atvejo šių metų vasarį karys kreipėsi į R. Kauną.
Paprašyta komentaro dėl susiklosčiusios situacijos, Krašto apsaugos ministerija (KAM) pažymėjo, kad N. Rimkevičiui buvo siūlyta susitikti su viceministru Karoliu Aleksa.
Tuo metu pats KAM vadovas atmeta prielaidas, jog N. Rimkevičiaus sutartis galėjo nebūti pratęsta dėl jo liudijimo buvusio kariuomenės vado byloje. Pasak R. Kauno, tai – asmeninė kario interpretacija.
„Čia yra jo asmeninė interpretacija. Mes gyvename demokratinėje respublikoje ir turbūt visi turime galimybę išsakyti savo nuomonę. Man tik labai keista, kad tai inicijuojama, tarsi tai mano asmeninis sprendimas. Toli gražu“, – pažymėjo R. Kaunas.
ELTA primena, kad gegužės gale Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu V. Rupšį dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. Jam skirta 20 tūkst. eurų bauda, 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Baudžiamoji byla susijusi su 2022 m. liepos įvykiais, kai V. Rupšys kreipėsi į tuometinį Karo medicinos tarnybos odontologą Š. Ratkų ir pranešė apie komandiruotėje Vokietijoje patirtą dantų traumą.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad, remdamasis liudytojų parodymais ir dokumentais, nustatė, jog kariuomenės vadas V. Rupšys dantų neteko ne dėl staigios traumos tarnybos metu, o dėl lėtinio anksčiau susiklosčiusio susirgimo. Kadangi dantų netekimas nesusijęs su tarnyba, nebuvo ir pagrindo jų implantavimo protezavimo paslaugas apmokėti valstybės lėšomis.