Žmogaus teisių gynėjų teigimu, VLKK sprendimas pritarti tokiam projektui peržengia komisijai suteiktos lingvistinės kompetencijos ribas bei prieštarauja konstituciniam valstybinės kalbos apsaugos principui.
Pareiškime pažymima, kad Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba siūlomą projektą atmetė, argumentuodama, jog kitų kalbų diakritinių ženklų įteisinimas oficialiuose dokumentuose sukels praktines problemas valstybės registruose, informacinėse sistemose bei viešajame administravime. Taip pat bus apsunkintas vardų ir pavardžių tarimas, kirčiavimas bei asmens identifikavimas.
„Tuo tarpu VLKK, vadovaujama Violetos Meiliūnaitės, pritarė projektui, argumentuodama asmens teisės į autentišką vardą ir pavardę apsauga bei didėjant migracijos mastams poreikiu išsaugoti originalią asmenvardžių formą“, – pranešime pažymėjo organizacijos.
Susiję straipsniai
Pareiškime jos taip pat remiasi 2025 m. vasario 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Ja pripažinta valstybės teisė pasirinkti kompromisinį modelį – leisti kai kurias nelietuviškas lotyniškas raides, tačiau nenumatyti diakritinių ženklų vartojimo oficialiuose dokumentuose.
Todėl Lietuvos žmogaus teisių ir pilietinės organizacijos ragina VLKK atšaukti savo išvadą, kuri, jų teigimu, peržengia komisijos kompetenciją.
Taip pat prašoma Seimo įvertinti VLKK vadovės V. Meiliūnaitės tinkamumą toliau eiti šias pareigas, o akademinę bendruomenę inicijuoti atvirą diskusiją dėl siūlomų įstatymo pakeitimo pasekmių.
Viešas pareiškimas adresuotas prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo nariams, VLKK, akademinei bendruomenei bei visuomenei.
Kreipimąsi pasirašė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos Kultūros Kongreso garbės prezidentas Krescencijus Stoškus bei Asociacija „Talka kalbai ir tautai“.