„Apgynus esminius žodžio laisvės principus LRT įstatyme, žurnalistai nutraukia protesto akciją“, – rašoma LRT protesto iniciatyvinės grupės pranešime.
„Tylos pauzės buvo skirtos pranešti visuomenei apie pavojus ir grėsmes. Labai tikimės, kad daugiau niekada nepriklausomos Lietuvos gyvenime nereikės klausytis spengiančios tylos LRT eteryje, o iškilusias problemas galima bus išspręsti dialogo keliu“, – priduria grupės atstovai.
Pasak jų, vertinant galutinę LRT įstatymo versiją, padėkos skiriamos visuomeninio transliuotojo žurnalistams, darbuotojams ir visiems, kurie dalyvavo protestuose už laisvą žodį.
Neslepia nusivylimo LRT nepasiruošimu: stebėjosi dainų repertuaru paskelbus oro pavojų
„Naujasis įstatymas išpučia LRT valdymo aparatą, tačiau jūsų visų dėka pavyko išvengti didžiausių grėsmių žiniasklaidos laisvei ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui Lietuvoje“, – pažymi LRT protesto iniciatyvinė grupė.
Pasak jų, politikai viešai neslėpė norintys kontroliuoti LRT, paveikti žurnalistų darbą ir kištis į jų kuriamą turinį, riboti galimybę visuomeniniame transliuotojuje pasirodyti kolegoms iš privačių žiniasklaidos priemonių.
Susiję straipsniai
„Bent kuriam laikui prieš šiuos valdančiųjų politikų ketinimus pavyko atsilaikyti“, – akcentuoja grupė.
„Deja, vienas pagrindinių mūsų reikalavimų, kurį LRT žurnalistai kėlė, kai tik buvo užregistruotos LRT įstatymo pataisos, – depolitizuoti LRT Tarybą, taip ir nebuvo įgyvendintas. Seimui užteko valios padidinti Tarybos narių skaičių, tačiau jos pritrūko mažinant politikų deleguojamų Tarybos narių skaičių ir jų įtaką“, – pabrėžė grupės atstovai.
Kaip skelbta, Seimas antradienį priėmė LRT valdyseną keičiančias įstatymo pataisas. Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš 1, susilaikiusių nebuvo. Vienintelis valdančiųjų atstovas – Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys – Linas Balsys nepalaikė projekto jo priėmimo stadijoje. Tuo metu parlamento opozicijos atstovai nusprendė nedalyvauti balsavime.
Įstatymo pataisas paruošė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė. Vėliau projektas buvo pakoreguotas Seimo Kultūros komitete.
Naujajame įstatymo projekte atsiras LRT misijos apibrėžimas, numatyti pokyčiai Taryboje – ją sudarys nebe 12, o 15 narių. Po 4 atstovus deleguos prezidentas ir Seimas, likusius 7 atrinks Lietuvos mokslo taryba (LMT), Lietuvos švietimo taryba (LŠT), Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas.
Taip pat buvo pritarta Tarybos biuro steigimui.
Tuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Tiesa, Tarybai paliekama pačiai apsispręsti, kaip balsuoti dėl generalinio direktoriaus atleidimo – atvirai ar slaptai.
Šiuo metu galiojančiame visuomeninio transliuotojo įstatymo projekte numatyta, kad generalinis direktorius iš pareigų atleidžiamas atviru balsavimu.
Taip pat nutarta apriboti generalinio direktoriaus kadencijas, tas pats asmuo šias pareigas negalės eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
ELTA primena, kad dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas.
Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.