„Bus geriausias kandidatas, kuris išmano šitą sritį, kad jam nereikėtų kažko tai mokytis, o galėtų tęsti darbus, sustiprinti kai kuriuos sprendimus, galbūt įnešti ir naujų požiūrio kampų“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo R. Kaunas.
„Partiškumas nėra prioritetinė vieta (...). Aš manau, jog greičiausiai tai bus nepartinis kandidatas“, – pabrėžė ministras.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas teigė, kad žinia dėl T. Godliausko išėjo anksčiau nei turėjo, todėl ir informacijos apie naująjį kandidatą nebus skubama pateikti.
Susiję straipsniai
„Kai jau tikrai bus aišku ir sudėlioti visi taškai, tada ir bus įvardyta“, – pažymėjo R. Kaunas.
„Tomui noriu padėti už konstruktyvų ir produktyvų darbą. Jau kurį laiką jo pusėje buvo pamąstymai, apmąstymai. Turbūt tai yra normalus procesas. Kiek žinau, Tomas toli nenueina nuo gynybos temų ir nuo gynybos reikalų. Manau, tikrai netolimoje ateityje tęsime bendradarbiavimą“, – kalbėjo ministras.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tikino, kad T. Godliausko pasitraukimas iš pareigų nėra nulemtas politinės intervencijos siekiant į ministeriją sustatyti partinius žmones.
Savo ruožtu R. Kaunas antrino LSDP vadovui.
„Jokio politikavimo įžvelgti šiame procese negalima ir to nėra. Tai yra tiesiog normalus žmogaus matymas ir apsisprendimas – kelionė karjeroje, savo tikslų įgyvendinimas“, – teigė ministras.
T. Godliauskas antradienį patvirtino, kad traukiasi iš krašto apsaugos viceministro pareigų. Paskutinė jo darbo KAM diena – ketvirtadienis.
Savo ruožtu ministras R. Kaunas patvirtino, kad viceministras darbą baigia abipusiu sutarimu.
T. Godliauskas krašto apsaugos viceministru tapo 2024 metais, kai prisijungė prie tuometės ministrės Dovilės Šakalienės komandos. Jai pasitraukus iš pareigų ir krašto apsaugos ministro postą užėmus Robertui Kaunui, T. Godliauskas tęsė darbą.
Prieš tai jis dirbo prezidento Gitano Nausėdos patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
T. Godliauskas KAM atsakingas už priimančiosios šalies paramą, mobilizaciją, rengimą pilietiniam pasipriešinimui, atsparumą hibridinėms grėsmėms, krizių valdymą ir civilinę saugą, kibernetinį saugumą, Šaulių sąjungą, krašto apsaugos sistemos įsigijimus, gynybos bei saugumo pramonės vystymą.