Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš 1, susilaikiusių nebuvo. Projektą palaikė vien valdantieji, vienintelis prieš balsavo „socdemų“ frakcijos narys Linas Balsys. LRT pataisų jis nepalaikė ir ankstesniuose balsavimuose.
Projektas, kūną įgavęs Seimo pirmininko Juozo Oleko suburtoje darbo grupėje, vėliau pavidalą keitęs Kultūros komitete, įgavo galutinę formą, kuriai opozicija iš esmės aktyviai nebesipriešino – vadinamojo filibusterio, kitaip, nei pernai metų pabaigoje, nebevykdė. Prie parlamento rūmų šįkart nevyksta ir protestai.
Patys socialdemokratai tokio rezultato nelaiko laimėjimu, tačiau dabar jų vienintelis tikslas – kuo greičiau užbaigti šį klausimą.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė perspėja: naujas įstatymas – priedanga paprastesniam vadovo atleidimui
Projekto priėmimas parlamento salėje, lyginant su pernai metų gruodžiu, praėjo gana ramiai. Tiesa, opozicijos atstovai kelis kartus skundėsi dėl žodžio laisvės ribojimo – mikrofonai jiems porasyk buvo išjungti.
Taip pat nedidelį šaršalą sukėlė balsavimai dėl kelių siūlymų, kuriems Kultūros komitetas, kuriame daugumą turi valdantieji, buvo pritaręs, o salėje jie buvo pačių valdančiųjų balsais atmesti.
Opozicija kritikavo, esą valdantieji taip parodė tikrąjį savo veidą, atsukdami nugarą savo bendražygiui Kęstučiui Vilkauskui.
„Jūs neišlaikėte egzamino ir komiteto pirmininką pastatėte į labai nepatogią padėtį“, – K. Vilkauską užstojo konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Susiję straipsniai
Naujame įstatymo projekte performuluota LRT misija, numatyti visuomeninio transliuotojo tarybos sudėties pakeitimai.
Tarybą sudarys nebe 12, o 15 narių – po keturis atstovus deleguos prezidentas bei Seimas, o likusius septynis atrinks Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos asmenų su negalia organizacijos.
Opozicija siekė perpus sumažinti prezidento deleguojamų Tarybos narių skaičių, tačiau tam pasipriešino valdantieji.
LRT taryba bus atsakinga už strateginius bei turinio klausimus ir kasmet iki gegužės 30 dienos teiks Seimui veiklos ataskaitą.
Nustatyta, kad LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Taip pat – jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tiesa, Tarybai paliekama pačiai apsispręsti, kaip balsuoti dėl generalinio direktoriaus atleidimo – atvirai ar slaptai.
Šiuo metu galiojančiame visuomeninio transliuotojo įstatymo projekte numatyta, kad generalinis direktorius iš pareigų atleidžiamas atviru balsavimu.
Be to, pagal įstatymo projektą, nuo 2028 metų atsirastų ir naujas visuomeninio transliuotojo valdymo organas – LRT valdyba, kurią sudarytų penki nariai. Juos ketverių metų kadencijai viešo konkurso būdu skirtų visuomeninio transliuotojo Taryba atviru balsavimu. Valdyba būtų atsakinga už strategijos įgyvendinimą bei organizacinį, finansinį ir ūkinį valdymą.
Kiek anksčiau, dar svarstant įstatymo pataisų projektą Seimo Kultūros komitete, opozicijoje dirbantys parlamentarai siūlė nukelti įstatymo nuostatos, reglamentuojančios visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimą nepasibaigus kadencijai, įsigaliojimą iki 2028 metų.
Tačiau galiausiai nuspręsta palikti darbo grupės parengtose LRT įstatymo pataisose numatytus terminus nepakeistus. Taip naujoji tvarka galėtų būti taikoma ir dabartinei nacionalinio transliuotojo vadovei. Šią nuostatą nuspręsta palikti ir svarstymo metu.
Seimo darbo grupėje paruoštas LRT įstatymo pataisas įvertinusi Venecijos komisija nurodė, kad projektas turėtų būti tobulinamas. Komisija ragino atlikti išsamią analizę bei pabrėžė, kad pokyčiai, susiję su generalinio direktoriaus atleidimu, turėtų būti taikomi tik po jų įsigaliojimo paskirtiems vadovams.