„D. Kabelkė suformavo aiškią centro veiklos viziją, turi pareigoms užimti reikalingas kompetencijas, yra sukaupusi pakankamą vadovavimo darbo patirtį su LGGRTC veikimu susijusioje srityje. Taigi, atsižvelgiant į tai, teikiu Seimui D. Kabelkės kandidatūrą“, – sakė J. Olekas.
Kaip nurodė pati kandidatė, pretenduoti į LGGRTC vadovo postą ją paskatino įsitikinimas, kad įstaigai reikalingos naujovės bei strateginė veiklos kryptis.
„Mano vizijoje LGGRTC yra ne tik istorinių tyrimų ir atminties institucija. Tai aktyvus visuomenės partneris, padedantis mokytis iš istorijos ir prisidedantis prie atsparesnės, pilietiškesnės ir labiau savo valstybę suprantančios visuomenės kūrimo“, – kalbėjo D. Kabelkė.
Susiję straipsniai
„Kandidatuoti į šias pareigas mane paskatino įsitikinimas, kad šiandien LGGRTC reikalingas naujas impulsas ir aiški, strateginė veiklos kryptis“, – pridūrė ji.
Vis dėlto kai kurie parlamentarai D. Kabelkės kandidatūrą vertino skeptiškai. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Arvydas Anušauskas teigė manantis, jog tam tikrais klausimais jos kompetencijos nėra pakankamos.
„Siūlau jums kalbėti tik apie tuos dalykus, kuriuos tikrai išmanote ir žinote. Jūs komunikatorė – nežinote tų istorinių tyrimų, kurie buvo atlikti, jūs negalite jų vertinti, tiesiog neturite tokios kompetencijos, su visa pagarba“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Tiesa, šią kandidatūrą dar svarstys Seimo Žmogaus teisių komitetas bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
Kaip skelbta, balandžio pabaigoje paaiškėjo, jog į LGGRTC generalinio direktoriaus pareigas teikiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjos D. Kabelkės kandidatūra.
LGGRTC tarybos pirmininkas Arūnas Streikus teigė, kad D. Kabelkė sulaukė 7 tarybos narių palaikymo. Anot jo, pagrindinis motyvas – siūlytos inovatyvios priemonės ir formatai centro veiklai plėtoti.
Atrankoje į minėtosios įstaigos generalinio direktoriaus pareigas dalyvavo trys kandidatai – dabartinis įstaigos vadovas Arūnas Bubnys, D. Kabelkė ir LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė.
Skiriamas 5 metų kadencijai
Įstatymas numato, kad kandidatus į centro generalinius direktorius atrenka ir Seimo pirmininkui teikia LGGRTC taryba, savo išvadoje motyvuotai pagrįsdama teikiamų kandidatų tinkamumą pareigoms.
Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „visiškai slaptai“.
Įstatymas taip pat nurodo, kad LGGRTC vadovu negali būti skiriamas asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar yra buvęs komunistų partijos nariu.
Centro direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas parlamento pirmininko teikimu.