Grupė valdančiųjų prieštarauja karių siuntimui į Hormuzą: „Norėtume žinoti, į ką mes čia veliamės“

Nutarimo projektą pristatęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas taip pat sulaukė kritiškų valdančiosios daugumos partnerių klausimų ir raginimų juos gerbti.

Nepaisant to, parlamentas nutarimą dėl karių siuntimo į Hormuzą svarstys skubos tvarka – klausimui po pateikimo pritarė 78 Seimo nariai.

Balsuojant susilaikė du valstiečiai – Dainius Gaižauskas bei Valius Ąžuolas, susilaikė ir „aušrietis“ Mantas Poškus. Dar 5 „Nemuno aušros“ atstovai balsavo prieš – tai Petras Dargis, Tomas Domarkas, Aidas Gedvilas, Vytautas Jucius ir Raimondas Šukys. Taip pat dalis balsavime nedalyvavo.

Prieš balsavo ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vitalijus Šeršniovas, ir liberalas Simonas Gentvilas – tiesa, po balsavimo jis pasitaisė ir nurodė, kad buvo už.

Pristatydamas iniciatyvą kolegoms, ministras R. Kaunas atsiprašė, jog nutarimo projektas atsirado Seimo darbotvarkėje gana skubiai. Vis tik, pasak „socdemo“, klausimas yra itin svarbus – norima įtvirtinti teisinė pagrindą, kad į misijas Hormuzo sąsiauryje Lietuva galėtų siųsti iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

„Planuojama, kad Lietuvos kariuomenė prisidėtų prie šios operacijos, siųsdama išminavimo pajėgų apsaugos, žvalgybinius ir kitus gynybinius pajėgumus. (...) Šios tarptautinės operacijos nebūtų susijusios su JAV ir Izraelio prieš Iraną vykdomą karinę kampaniją“, – patikino R. Kaunas.

„Iranui užminavus ir pradėjus blokuoti Hormuzo sąsiaurį, buvo sutrikdyta tiek Jungtinių Tautų jūrų teisės koncencijoje, tiek tarptautinėje paprotinėje teisėje įtvirtinta laivybos laisvė sąsiauriais. Laivybos laisvės sutrikdymas lėmė ekonominius iššūkius tarptautiniu mastu, kylančias naftos produktų kainas. Tas pačias ekonomines negandas mes patiriame ir Lietuvoje“, – kalbėjo ministras.

Ministro argumentai, panašu, įtikino ne visus. Balsavime nedalyvavęs „aušrietis“ Artūras Skardžius tiesiai klausė – ar misijos mandatavimas „reiškia, kad Lietuva įsitraukia į karinius veiksmus Irane“?

„Kokius siunčiame ir kada siunčiame savo karius? Ar tada, kai bus baigtas konfliktas ir sudaryta taikos sutartis, ar dabar – kol dar tos sutarties nėra? Ir ar tai bus tik kariai, ar bus siunčiami, kaip jūs minėjote, išminavimo misijai Lietuvoje turimi išminavimo laivai? Norėtume žinoti, į ką mes čia veliamės ir kokia yra bendra ES valstybių pozicija?“ – klausė „Nemuno aušros“ narys.

R. Kaunas patikino, kad „Lietuva nesivelia į jokius karinius veiksmus“, o siunčiami pajėgumai būtų gynybinio pobūdžio – misijoje veiktų išminuotojai.

„Mes šiuo metu turime dvi misijas, dvi taikos užtikrinimo ir palaikymo misijas, kurių viena yra Europos – Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vadovaujama koalicija. Kita misija yra JAV. Mūsų tikslas ir mūsų noras – turėti galimybes dalyvauti abejose misijose, jeigu to prireiktų“, – aiškino jis.

„Dėl laivų – čia jau yra karinės operacijos planavimas ir tai labiau susiję su tiek Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, tiek ir JAV misijos techniniais niuansais. Jeigu toks prašymas atsirastų – tada mes galėtume kariuomenės patarimo rėmuose svarstyti“, – pridūrė R. Kaunas.

Tuo metu valstietis D. Gaižauskas kėlė klausimus dėl misijos mandato aiškumo. Anot jo, situacija Artimuosiuose Rytuose yra kintanti, tad trūksta aiškumo.

„Išties, visada palaikau ir pasisakau už visas tarptautines misijas ir mūsų dalyvavimą jose. Labai pasisakau už aiškų mandatą. Šį kartą siunčiame arba siųsime į misiją savo karius, esant labai neapibrėžtai situacijai“, – aiškino jis, pastebėdamas, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė misiją siųstų tik tada, kai būtų pasirašoma taikos sutartis.

„Kodėl mes neatnešėme būtent šio nutarimo – (jungtis – Lrytas) į Prancūzijos arba Britanijos misiją, kuri vyksta, o būtent JAV?“ – klausė D. Gaižauskas.

Ministras netruko patikslinti valdančiosios daugumos kolegą. Anot jo, nutarime kalbama ne apie vieną konkrečią misiją, bet apie jau planuojamas arba dar tik atsirandančias misijas.

„Formuluotė įstatyme yra parašyta daugiskaita. „Misijos“, ne viena misija. (...) Mes užtat ir dabar šnekame apie šiuo metu galiojančias dvi misijas, dvi iniciatyvas misijoms – JAV iniciatyva ir europinė iniciatyva, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos. Jeigu atsirastų trečioji ar ketvirtoji iniciatyva – šiuo mandatu mes galėtume lygiai taip pat jas svarstyti“, – aiškino jis.

Tuo metu valstietis V. Ąžuolas kreipėsi į ministrą ir paragino jį gerbti koalicijos partnerius. Anot politiko, nutarimo projektas į Seimo darbotvarkę įtraukiamas be platesnių diskusijų, pernelyg skubotai.

„Kodėl jūs kartojate tą pačią klaidą? Keli mėnesiai kaip vyksta ta problema. Turėjome laiko diskutuoti, išsiaiškinti, priimti geriausią variantą. Užregistruojate (nutarimo projektą – Lrytas) vakare, įkišate (į darbotvarkę – Lrytas) ryte... Net koalicijos partneriai nieko nežino. Tai nežinau, gal gerbkite koalicijos partnerius? Išsidiskutuokime, išsiaiškinkime ir atneškime projektą, kur klausimų nebekiltų“, – piktinosi V. Ąžuolas.

„Ir dabar sakote – ne misija, o misijos. Tai ir į Ukrainą siųsime, visur siųsime? Belekur?“ – klausė jis.

„Gerbiamas koalicijos partneri, labai gerbiame jus ir tikimės palaikymo, supratimo šiais nelengvais geopolitiniais laikais. Misijos Hormuzo sąsiauryje – ne visame pasaulyje. O būtent šiame konkrečiame regione, konkrečiame sąsiauryje“, – V. Ąžuolui aiškino R. Kaunas.

Nutarimo projektas dėl karių siuntimo į Hormuzą toliau bus svarstomas Seimo komitetuose.

Kaip skelbta, Valstybės gynimo taryba (VGT) dar gegužės pradžioje nutarė pritarti siūlymui prisijungti prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje.

Siunčiamą misiją sudarytų iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Taip pat Lietuva būtų pasirengusi suteikti JAV logistinę paramą, leisti naudotis karine infrastruktūra.

Tuomet prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams teigė, kad detalesnė informacija apie misiją ir šalių indėlį paaiškės vėliau – laukiama aiškesnės Vašingtono pozicijos ir informacijos apie sąjungininkų pagalbos poreikį. Todėl, jo teigimu, potenciali Lietuvos kontribucija gali būti ir mažesnė.

Kaip numato įstatymas, VGT sprendimą turi palaiminti ir misiją mandatuoti Seimas.

Seimui teikiamo nutarimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad „priklausomai nuo situacijos ir operacijos sumanymo, (misijos – Lrytas) veiksmai būtų atliekami ne tik pačiame Hormuzo sąsiauryje, bet ir su šiuo sąsiauriu besiribojančių Persijos ir Omano įlankų vandenyse“.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad karinio planavimo metu valstybės kviečiamos dislokuoti skiriamas pajėgas kaip įmanoma arčiau būsimo operacijų rajono.

„Planuojama, kad Lietuvos kariai su pirminiais pajėgumais prie sąjungininkų karinių operacijų galėtų prisijungti nuo pradinio etapo. Toks prisijungimas užtikrintų didesnį Lietuvos matomumą tarptautinėje arenoje, be to, pirmieji skirti pajėgumai būtų prasmingiausi“, – nurodoma rašte.

Kiek anksčiau Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė besiviliantis, kad klausimas sulauks pritarimo parlamente.

Vis tik, kaip rašė Lrytas, valdančiosios koalicijos gretose nuo pirmųjų akimirkų buvo skepsio dėl Lietuvos karių ir personalo dalyvavimo saugumo operacijoje Hormuze. Pavyzdžiui, anksčiau „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė nematantis pagrindo siųsti karių į Hormuzą. Rezervuotai iniciatyvą vertino ir valstietis D. Gaižauskas.