Seimo salėje ant kolegų pratrūko B. Vėsaitė: tiesiog man labai gėda

Konvencijos priešininkai tribūnoje aiškino, kad dokumentas yra išverstas melagingai, o savo turiniu yra praktiškai Stambulo konvencijos atitikmuo. Po balsavimo nebeištvėrė ir socialdemokratė Birutė Vėsaitė, kolegų sprendimą pavadinusi gėdingu.

Konvencijos rengimą inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ja siekiama sustiprinti darbuotojų apsaugą nuo smurto savo darbo aplinkoje. Visgi dalis politikų dokumentui išreiškė savo stiprų nepritarimą.

Konservatorius Audronius Ažubalis piktinosi, kad dokumente galima rasti Stambulo konvencijos požymių.

„Kolegos, jaunieji socialdemokratai – ponas Šedvydis ir ponas Ruslanas – kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori mus visus, Seimą arba Lietuvos teisinę sistemą taip pat, per užpakalines duris įvesti į Stambulo konvencijos arealą – taip pasakyčiau.

Todėl, kad šios konvencijos tekste, pirmojo straipsnio pateiktuose apibrėžimuose, ši sąvoka siejama ne tik su biologine lytimi sex, bet ir su socialine lytimi gender“, – aiškino A. Ažubalis.

Anot konservatoriaus, jokių naujų papildomų konvencijų Lietuvai nereikia, nes smurto ir seksualinio priekabiavimo klausimai teisinėje sistemoje sprendžiami tinkamai.

„Kolegos, kada per pristatymą komitete aš paklausiau ministerijos teikėjų, kam šita konvencija reikalinga, atsakymas buvo paprastas: žinote, Lietuva greitai pirmininkaus Europos Sąjungai, kažkaip būtų gerai turėti, čia mūsų prašo.

Neaišku, kas prašo. Noriu pasakyti, kad Lietuvos teisėje jau egzistuoja visi teisiniai instrumentai, skirti kovai su seksualiniu priekabiavimu ir dezinformacija“, – kalbėjo A. Ažubalis.

Kritiškai šį klausimą Seime įvertino ir parlamentaras Ignas Vėgėlė.

„Mieli kolegos, ką mes svarstome šiandien – tai yra Stambulo konvencijos atitikmuo. (...) Pagrindinis dalykas, dėl ko Stambulo konvencija iki šiol yra neratifikuota, yra ne dėl to, kad mes palaikome smurtą prieš moterį – ne (...).

Problema yra, kad smurtas prieš moteris yra apibrėžiamas dėl lyties socialinio aspekto. (...) Kitaip tariant, mes kalbame ne apie vieną, ne apie dvi biologines lytis, o apie 72 ar dar daugiau lyčių socialinių aspektu“, – kalbėjo politikas.

Vėliau I. Vėgėlė ėmė konvencijos tekstą skaityti anglų ir prancūzų kalbomis, pabrėždamas, kad dokumento vertimas neatitinka originalo.

„Ir jeigu kas nors nori mane įtikinti, kad vertėjas nesuprato versdamas, tai, mano vertinimu, mes turėtume vertinti jau ir turbūt per kitus teisinius elementus, teisinės atsakomybės klausimus, nes man čia panašu ir į galimą baudžiamąją atsakomybę.

Nes vertimas „priekabiavimas dėl lyties“ išverstas kaip priekabiavimas dėl lyties, o originalo kalba tai yra „sex or gender“ – tai yra biologinė lytis arba socialinė lytis“, – aiškino I. Vėgėlė, akcentuodamas, jog Seimui yra pateiktas melagingas konvencijos vertimas.

Tam pritarė ir parlamentaras Vytautas Sinica.

„Vertimas iš tikrųjų yra padarytas nesąžiningai, tiesiog ištrinant tą socialinės lyties aspektą“, – sakė jis.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis savo ruožtu patikino, kad buvo pasakyta daug netiesos, viena iš jų – ir kalbos apie netinkamą dokumento vertimą.

„Nepykite, bet lietuvių kalba taip jau formavosi, kad mes turime vieną terminą „lytis“, kuris atitinka tuos du angliškus žodžius. Yra kaip yra – konvencija yra išversta tinkamai“, – pabrėžė jis.

Visgi balsų šiam įstatymo projektui neužteko – už jį balsavo 41 parlamentaras, prieš – 23, dar 20 Seimo narių susilaikė.

Netrukus po balsavimo Seimo salėje pratrūko „socdemė“ B. Vėsaitė.

„Pasižiūrėkite – jūs turbūt skaitote straipsniuose, kad Lietuvoje atvykę, tarkime, iš trečiųjų šalių žmonės yra laikomi vergais, tai ką, jūs pritariate, kad Lietuvoje šitie dalykai būtų? Ar jūs pritariate, kad šitie dalykai būtų?“ – šaukė politikė.

„Melagystė dėl to sex ir gender – nesąmonė, kažkada buvo išversta nesąmoningai, šitas kartojosi metai iš metų. Gėda, tiesiog gėdingai padarėte, kolegos, nes čia yra iš tikrųjų apie smurtavimą, pavyzdžiui, šitų filipiniečių. Skaitote straipsnius – ar norite, kad Lietuva garsėtų? Tiesiog man labai gėda“, – piktinosi B. Vėsaitė, tačiau netrukus jos mikrofonas buvo išjungtas.

Liberalas Simonas Genvilas komentavo, kad už konvenciją balsavo visa jo frakcija, tad „socdemė“ mokymus esą galėtų pravesti saviems.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pridūrė, kad tai, kas čia įvyko, buvo „labai puikus manipuliacinis pavyzdys“.

„Kada galima vieną žodį išversti ir pripasakoti nesąmonių. Tai aš tiesiog manau, kad gal žmonėms tikrai dar trūksta supratimo, tai pasigilinsime, padiskutuosime ir kviesime balsuoti už“, – sakė ministrė.