Antradienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad su šeimos nariais į darbo vizitus Italijoje bei Vatikane vykusi bei delegacijų, kuriose buvo ir jos artimieji, sudarymų potvarkius pasirašiusi premjerė Inga Ruginienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
Tuo metu Seime nepritarta opozicijos iniciatyvai parlamente suburti laikinąją tyrimo komisiją, kuri artimiausiais mėnesiais aiškintųsi gegužę paaiškėjusios Registrų centro (RC) duomenų vagystės aplinkybes.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Susiję straipsniai
Trečiadienį dėl koalicijos derėsis socdemais ir demokratai, ketvirtadienį prisijungs „valstiečiai“. Apie tai antradienį pranešė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius po Briuselyje vykusio susitikimo su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiais. Susitikime trijų potencialių koalicijos partnerių partijų pirmininkai aptarė koalicijos formavimo perspektyvas. Pasak Socialdemokratų partijos lyderio, keisis ir Vyriausybės programa, tačiau kol kas anksti pasakyti, kokiose konkrečiai srityse.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, kad su šeimos nariais į darbo vizitus Italijoje ir Vatikane vykusi bei delegacijų, kuriose buvo ir jos artimieji, sudarymų potvarkius pasirašiusi premjerė Inga Ruginienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Jai pateiktas nurodymas grąžinti su artimų asmenų kelionėmis susijusias patirtas išlaidas Vyriausybės kanceliarijai. Anot komisijos pirmininko Gedimino Sakalausko, pagrindiniu motyvu šiam komisijos sprendimui tapo tai, kad Vyriausybės vadovė pati pasirašinėjo potvarkius dėl vizitų delegacijų sudarymo. G. Sakalausko teigimu, artimieji, pagal įstatymą, gali padėti atstovauti valstybei, bet tai esą turi būti daroma, laikantis galiojančių normų. Savo ruožtu pati premjerė teigė, kad tokį VTEK sprendimą skųs. Apie tai informavęs jos patarėjas Ignas Dobrovolskas nurodė, kad ministrė pirmininkė vadovavosi galiojančiomis taisyklėmis ir protokolo reikalavimais.
Seimas nepritarė Nerijaus Meilučio kandidatūrai į Apeliacinio teismo pirmininkus. Už jo kandidatūrą į teismo pirmininkus slaptame balsavime balsavo 25 Seimo nariai, prieš – 53, susilaikė 24 parlamentaro nariai. N. Meilutis į Apeliacinio teismo pirmininkus kandidatavo antrai kadencijai. Taip pat nepritarta ir Mariaus Bartninko paskyrimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju. Jo kandidatūrą palaikė 32 parlamentarai, prieš buvo 44 Seimo nariai, susilaikė 25. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas sakė nesuprantantis, kodėl šioms kandidatūroms nebuvo pritarta.
Prokuratūra praplėtė ikiteisminį tyrimą dėl duomenų nutekinimo iš Registrų centro (RC) istorijoje, nutarus, kad bus tiriamas ir galimas tarnybinių pareigų neatlikimas užtikrinant informacinių sistemų saugumą. Balandį minėtas tyrimas buvo pradėtas dėl trijų Baudžiamojo kodekso straipsnių, susijusių su galimu neteisėtu duomenų perėjimu, o nuo pirmadienio prokuratūra ėmė vertinti ir galimą pareigų neatlikimo atvejį. Šiuo metu įtarimai tyrime niekam nepareikšti. Gegužę paskelbta, kad iš RC galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų. Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras siūlo skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui, kaip įtariama, Žvėryno rajone pernai nužudžiusiam paauglį. Byla jau išnagrinėta. Nuosprendis nepilnamečiui bus skelbiamas Vilniaus apygardos teisme birželio 15 dieną. Eltos žiniomis, nepilnametis gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, prašo švelnesnės bausmės. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, asmuo, kuris kankinant arba kitaip itin žiauriai nužudė, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Pagal įstatymus, Lietuvoje nepilnamečiai už nužudymą gali būti teisiami nuo 14 metų, o laisvės atėmimo bausmė jiems negali viršyti 10 metų. Nusikaltimo padarymo metu vaikinui jau buvo suėję 14 metų. Nepilnametis laikomas suimtas, jo suėmimo terminas buvo pratęstas. Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, šioje baudžiamojoje byloje dėl itin žiauraus 15-mečio (gim. 2010 m.) nužudymo kaltinimai pareikšti kitam paaugliui, aukos bendraamžiui (gim. 2010 m.). Ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai rugpjūtį, gavus pranešėjos pareiškimą, jog iš namų išėjo ir negrįžo jos nepilnametis sūnus. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, dingusio 15-mečio kūno dalys buvo rastos komunalinių atliekų konteineryje ir netoliese esančiame miškelyje sostinės Žvėryno mikrorajone.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras kol kas nemato poreikio visuotinio šaukimo įvedimui. Pasak kariuomenės vado, dabar pakanka šaukiamojo amžiaus vyrų skaičiaus, juolab kad reikšmingą dalį tarnybą pradedančių jaunuolių sudaro savanoriai. Jo teigimu, pastaruosius metus buvo imtasi nemažai priemonių, kurios leido kasmet parengti apie tūkstančiu karių daugiau nei anksčiau, šiandien įvairiomis formomis parengiama beveik 6 tūkst. Karių per metus. Kariuomenės vado tvirtinimu, tai jau yra natūrali riba, kuri ir būtų realus visuotinio šaukimo mastas. Tuo metu kalbėdamas apie privalomą merginų šaukimą, R. Vaikšnoras pažymėjo, kad galimybė moterims tarnauti kariuomenėje egzistuoja ir dabar.
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui siųsti Lietuvos karius į jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijas Hormuzo sąsiauryje. Už projektą balsavo 87 Seimo nariai, 2 pasisakė prieš, 15 parlamentarų susilaikė. Už įstatymo projektą pasisakantys Seimo nariai teigė, kad Lietuva tokiu būdu turėtų galimybę mokytis išminavimo realiomis sąlygomis. Vis dėlto, karių siuntimui į Hormuzo sąsiaurį oponuojantys parlamentarai tikino, kad įstatymo projektas yra neapibrėžtas ir kelia klausimų, kieno interesai Persų įlankoje bus ginami. Projektu numatoma įtvirtinti teisinį pagrindą, pagal kurį iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje. Taip siekiama prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę ir regiono saugumą.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
„Artea“ bankas nekeičia šių metų ekonomikos augimo prognozės ir numato, kad šiemet Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) didės 3,3 proc., kitąmet – 2,1 proc. Tuo metu vidutinė metinė infliacija šiemet, prognozuojama, paspartės iki 5,5 proc., tačiau 2027 metais turėtų sulėtėti iki 3 proc. Banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė neatmeta, kad rudenį gali tekti infliacijos prognozę didinti. Vis dėlto, jos teigimu, tikimasi, kad infliacija nepalies plataus prekių ir paslaugų spektro. Be to, anot ekonomistės, atlyginimų kilimas turėtų lenkti infliaciją, todėl gyventojų perkamoji galia neturėtų nukentėti. Prognozuojama, kad vidutinis bruto darbo užmokestis šiemet augs 8,2 proc., o kitąmet – 6,8 proc. Tuo metu darbo rinkos situacija, „Artea“ vertinimu, išlieka stabili, vidutinis nedarbo lygis šiemet sieks 7 proc., o kitąmet – 7,2 proc.
Į valstybės paramą saulės elektrinėms pretenduojantiems gyventojams antradienį susiduriant su sistemos trikdžiais, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas situaciją vadina nepriimtina. Jis teigė neatmetantis galimybės, kad ateityje gali tekti ieškoti būdų lėšas skirstyti kitais būdais, ne per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) sistemas. Anot jo, APVA turėtų pateikti konkrečius sprendimus, kodėl sistema stringa, ir užtikrinti, kad situacija daugiau nepasikartotų. Agentūros teigimu, siekiant užtikrinti, jog gyventojai galėtų sklandžiai užregistruoti savo paraiškas nelaukdami, kol bus visiškai pašalinti sutrikimai, nuo šiol paraiškas sistemoje galima teikti ir be pridedamų dokumentų. Valstybės paramai saulės elektrinėms iš viso skirta 13 mln. eurų. 14 val. duomenimis, didžioji dalis jos jau buvo rezervuota – iš viso 11 mln. eurų, gauta 9,2 tūkst. paraiškų.
Seimas nepritarė opozicijos iniciatyvai parlamente suburti laikinąją tyrimo komisiją, kuri artimiausiais mėnesiais aiškintųsi gegužę paaiškėjusios Registrų centro (RC) duomenų vagystės aplinkybes. Tiesa, projektą nuspręsta ne atmesti, o grąžinti jį iniciatoriams tobulinti, todėl opozicija tikina, kad projektas greitu metu gali vėl būti teikiamas parlamentui. Komisiją norėta įpareigoti atlikti tyrimą ir atsakyti į 19 klausimų, daugiausia susijusių su valstybės registrų kontrole ir apsauga, duomenų nutekėjimo incidento chronologija, institucijų atsakomybe, veiksmais ir visuomenės informavimu sužinojus apie vagystę. Pristatydamas nutarimą antradienį konservatorius Laurynas Kasčiūnas Seimo tribūnoje kalbėjo, jog esminis klausimas kyla dėl to, ar šiuo metu yra tinkamai įvertintas šio incidento poveikis nacionaliniam saugumui, aiškino pasigendantis politinės lyderystės bei atsakomybės. Anksčiau opozicija neatmetė, kad, jeigu parlamentas nepalaikytų iniciatyvos suburti šią komisiją, būtų svarstoma inicijuoti ministrų interpeliaciją.
„Sodra“ teigia, kad nuo liepos įsigaliojanti nauja nedarbo išmokų tvarka gyventojus skatins greičiau sugrįžti į darbo rinką, suteiks daugiau finansinio saugumo priešpensinio amžiaus žmonėms. Pagal naują tvarką, keisis teisės į išmoką įgijimo sąlygos, jų apskaičiavimo tvarka, taip pat minimalios ir maksimalios išmokos dydžiai, atsiras papildomų galimybių bedarbiams, kuriems liko nedaug laiko iki pensinio amžiaus. Maksimalus nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis nuo liepos išliks 9 mėnesiai, kaip ir iki šiol, kas tris mėnesius išmokos dydis mažės. „Sodros“ atstovų teigimu, pastaraisias metais bedarbių skaičius šalyje didėjo. Šį balandį nedarbo draudimo išmoką gavo 81,4 tūkst. žmonių – 1,1 proc. mažiau nei prieš metus, kai gavo 82,3 tūkst. gyventojų. Pernai nedarbo draudimo išmoką bent kartą gavo 214,8 tūkst. žmonių, 2024 metais – 211,2 tūkst., o 2023 metais – 197,6 tūkst. gyventojų.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad derybininkai pasiekė paskutinius derybų dėl taikos susitarimo Artimuosiuose Rytuose etapus, o Iranas ir Izraelis nutraukė naujus susirėmimus, kurie sukėlė grėsmę, kad vėl įsiliepsnos prieš kelis mėnesius prasidėjęs karas. Iranas ir Izraelis „atakavo vienas kitą, o dabar per mane susitarė liautis, ir mes esame paskutiniuose labai gero susitarimo etapuose“, – žurnalistams sakė JAV lyderis. Paklaustas, ar tai bus dienų, ar savaičių klausimas, jis pažymėjo, kad prireiks „dviejų ar trijų dienų“. Teheranas ne kartą pabrėžė, kad į bet kokį susitarimą turėtų būti įtrauktas ir Libanas, kur Izraelis kariauja su Irano remiama grupuote „Hezbollah“, ir sekmadienį paleido raketas į Izraelį. Nepaisant JAV spaudimo laikytis santūrumo, tai išprovokavo Izraelio atsaką.