Vilnietei Violetai Fominienei užteko pusdienio, kad sužinotų bent tris kvaišalų prekyvietes Markučiuose, suskaičiuotų kelias dešimtis į jas užsukančių narkomanų. O kur policija? Ji tokių dalykų nepastebi.

„Šalčininkuose sulaikė kelias dešimtis su kontrabandos gabenimu susijusių pareigūnų. Narkotikų prekyba Markučiuose taip pat turi „stogą“.

Ar kada nors bus įvardintos pavardės?“ – po apsilankymo Markučiuose klausė V.Fominienė.

Jos žodžiais, į narkotikų prekybos taškus Pakraščio, Subačiaus gatvėse narkomanai traukia nesibaimindami. O prekyba Markučiuose ypač suaktyvėjo panaikinus taborą Kirtimuose.

[[ge:lrytas:lrytas:41927123]]

Į socialinius būstus Markučiuose persikėlė kelios taboro gyventojų šeimos. Kitus butus narkotikų prekeiviai nuomojasi mokėdami pasakiškus pinigus – iki 500 eurų per mėnesį.

Į mašiną nekreipė dėmesio

[[ge:lrytas:lrytas:40178371]][[ge:lrytas:lrytas:41232331]][[ge:lrytas:lrytas:40973761]][[ge:lrytas:lrytas:40532939]]

V.Fominienė sakė, kad į Markučius nuosava mašina važiavo nežinodama tikslių narkotikų prekybos adresų. Pasakodami jos draugai konkrečių vietų nenurodė.

„Pasistačiau automobilį prie namo, kur viskas ir vyko. Tačiau niekam nerūpėjo, kad stovi nepažįstamas automobilis su vardiniais numeriais, jame sėdinti moteris kažką stebi. Gyvenimas virė kaip viręs“, – pasakojo vilnietė.

Ji prisifotografavo narkomanų, slenkančių į vadinamuosius taškus, pasivaikščiojusi susirado narkotikų vartojimo vietas.

Reikia viršininko nurodymo

Pastebėjusi policijos automobilį ir ji sustabdžiusi V.Fominienė parodė pirštu į asmenį, ką tik nusipirkusi dozę ir sėdantį į taksi.

Pareigūnų atsakymas moterį labai nustebino: „Kai gausime nurodymą iš viršininko, tada.

Kitaip mes čia nelendame.“

„Jei eiliniams pareigūnams uždrausta lįsti be specialaus leidimo, kas valdo šį tinklą?“ – stebėjosi moteris.

[[ge:lrytas:lrytas:42701368]]

Ją pribloškė vietos gyventojų pasakojimai, kad viename Subačiaus gatvės name bent keli butai už daugiau nei 500 eurų per mėnesį nuomojami asmenims, neturintiems oficialių pajamų.

O vienas butas nuomojamas iš buvusio policijos komisaro brolio. Visi būstai paversti narkotikų prekyvietėmis.

Žvalgai klientus varė lauk

Apie niūrią Markučių kasdienybę V.Fominienė papasakojo viešai. Kitą dieną, antradienį, po jos pasakojimo apsilankė ir „Sostinė“ – vaizdas buvo kiek pasikeitęs.

Prie vienos iš narkotikų prekybos vietų, kaip ir anksčiau, sėdėjo žvalgai, bet šįkart jie vaikė nesupratingus klientus baimindamiesi policijos pareigūnų vizito.

Žinia apie pasikeitusią padėtį greitai pasklido po miestą ir bent keliuose 10-ojo maršruto autobusuose iš Fabijoniškių tarp keleivių narkomanų kurį laiką nebuvo.

Vienas drąsuolis vis dėlto bandė užeiti į trobą, bet greitai su keiksmais buvo išprašytas lauk.

[[ge:lrytas:lrytas:42701372]]

Atsineša vogtus daiktus

„Sostinė“ nesyk rašė apie narkotikų prekybą Markučiuose. Jau prieš dvejus metus Subačiaus gatvės dvylikaaukščio gyventojai karčiai juokavo, kad galėtų būti aštraus siužeto filmo apie narkotikų prekeivių ir pirkėjų gyvenimą autoriais.

Mat pro jų langus – kaip ant delno kvaišalų prekybos vaizdai, jų vartojimas, narkomanų tarpusavio santykių aiškinimasis, vogtų daiktų dalybos.

Minėtame dvylikaaukštyje gyvenantis Audrius anksčiau „Sostinei“ pasakojo, kad ne kartą stebėjo narkomanus, susėdusius ant šaligatvio krašto ir iš kuprinių traukiančius daiktus.

„Aišku, kad daiktai būdavo vogti. Narkomanai pasitardavo, kiek dozių už juos pavyks gauti. Vienąsyk neapsikentęs paskambinau bendruoju pagalbos numeriu 112.

Sakau, atvažiuokite, patikrinkite, tikrai rasite vogtą telefoną ir kompiuterį. Laukiau 45 minutes, neatvažiavo, o narkomanai išsiskirstė. Beliko perskambinti ir pasakyti, kad nebevažiuotų“, – tąkart pasakojo Audrius.

Anot vilniečio, jeigu jau policija nepajėgi užkirsti kelio narkotikų prekybai, galėtų bent pasirūpinti, kad į Markučių trobas neplauktų vogti daiktai. Tačiau ir tai niekam nerūpi.

[[ge:lrytas:lrytas:42701377]]

Politikas nieko nepakeitė

Markučių gyventojai yra kvietę ir dabartinį Seimo narį Artūrą Zuoką norėdami parodyti, kaip vidury dienos atvirai prekiaujama kvaišalais.

Politikas suskaičiavo: į Pakraščio gatvės trobą per pusvalandį užsuko keturi klientai.

„Gyventojai skundėsi savivaldybei, policijai ir net generaliniam komisarui, tačiau reakcija lygi nuliui. Pakraščio gatvėje renkasi pakraščio žmonės. Tačiau taip Vilniuje neturi būti“, – piktinosi A.Zuokas.

Nors jis laukė policijos ir miesto tarnybų reakcijos, net ir po poros metų niekas nepasikeitė.

Pasakojimai – juokingi

V.Fominienės teigimu, prekybą narkotikais Markučiuose būtų visai nesunku pažaboti.

Tačiau policijos pasakojimai apie narkotikų prekeivių sulaikymą neretai atrodydavo juokingi.

[[ge:lrytas:lrytas:42701370]]

Pavyzdžiui, 2024-ųjų rudenį didžiulis pareigūnų būrys užgriuvo Markučius ir sulaikė 43 metų vyrą, pas kurį apžiūros metu rastas folijos lankstinukas su balta biria medžiaga – karfentaniliu.

Netrukus netoliese policininkai sučiupo ir narkotikus pardavusį 36-erių vyrą.

Jo namuose pareigūnai nedelsdami atliko kratą, bet surado tik priemones narkotikams sverti ir fasuoti bei nemažą sumą pinigų.

O V.Fominienė anksčiau kreipėsi į Rasų seniūniją, kad būtų iškirsti neprižiūrimi krūmai šalia negyvenamų medinių namų, į kuriuos narkomanai eina susišvirkšti dozės.

Krūmus iškirto, bet vaizdo kamerų, kurių Markučiuose labai trūksta, neįrengė.

V.Fominienė žadėjo dar kartą apsilankyti Markučiuose: „Neapsakomai skaudu stebėti, kas ten vyksta. Atvirai prekiaujama narkotikais, bet pareigūnai to nepastebi. O juk Markučiuose kuriasi jaunos šeimos, augina vaikus. Ką jie mato?“

Narkomanus Vilniaus mikrorajone mato visi, bet ne policija? Įpykę kelia klausimą dėl „stogų“